Streso sukeliamų pasekmių ištyrimo paketas

Vie­nos daž­niau­sių il­ga­lai­kio ir nuo­la­ti­nio stre­so pa­sek­mių yra su­trikęs šir­dies dar­bas, skrand­žio opos ir virš­ki­ni­mo sis­te­mos su­tri­ki­mai, skyd­liaukės ir on­ko­lo­ginės li­gos. Tai iš­ties la­bai rim­tos ir pa­vo­jin­gos li­gos.

Streso metu organizme vykstantys pokyčiai pablogina koronarinę kraujotaką, nulemia trombų formavimąsį ar aterosklerotinės plokštelės plyšimą. Didžiausia bėda ta, kad aterosklerotinė plokštelė daug metų auga, nesukeldama jokių simptomų, o stresas gali ją suaktyvinti. Streso metu į kraują patekę streso hormonai sukelia kraujagyslių spazmų, didina arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, todėl nors ir šiek tiek pažeista vainikinė kraujagyslė gali staiga užsikimšti.

Rekomenduojami tyrimai:

Aterosklerozės rizikos ištyrimui: lipidograma, apolipoproteinų A1 ir B tyrimai, didelio jautrumo CRB.

Širdies nepakankamumo tyrimai: NT-proBNP, ST2 biožymuo.

Kuo stipriau ir dažniau žmogus jaudinasi, tuo labiau kenkia savo skydliaukei. Ilgainiui ši liauka padidėja ir net psichologinės ramybės metu išskiria didelį kiekį hormonų, nuodijančių organizmą (tireotoksikozė). Galimas ir kitas variantas: dėl skydliaukės išsekimo sumažėja jos hormonų gamyba ir išsivysto liguista būklė, vadinama hipotireoze.

Rekomenduojami tyrimai:

TTH, FT4, FT3, ATPO.

Nuolatinį stresą patiriantys žmonės tampa mažiau atsparūs ne tik virusinėms ar infekcinėms ligoms. Jų organizmas dėl imuninės sistemos susilpnėjimo tampa nepajėgus kovoti su piktybinėmis ląstelėmis ir tai lemia onkologines ligas.

Rekomenduojami tyrimai:

Moterims – CA-125 (kiaušidžių vėžio), CA-15-3 (krūtų vėžio).

Vyrams – PSA (prostatos vėžio), AFP (sėklidžių, kepenų vėžio).

Stresas daro tiesioginę įtaką virškinimo sistemai. Klinikiniai tyrimai rodo, kad stresas didina virškinamojo trakto reakciją į uždegimą ir dirgliosios žarnos sindromą, pepsinių opų atsiradimą ir GERL (gastroezofaginio refliukso liga). Sutrikus virškinimo organų veiklai, gali kilti ne tik jų uždegimas, bet ir sumažėti organizmo atsparumas bet kokioms infekcijoms.

Rekomenduojami tyrimai:

ALT, AST, GGT, lipazė, pankreatinė amilazė, bilirubinai, kalprotektino ir laktoferino tyrimai.

Stresą jaučia visas organizmas, taip pat ir oda. Kai jaučiame nerimą, organizmas išskiria streso hormoną kortizolį, kuris suintensyvina riebalų liaukų veiklą ir tai paaštrina kai kurias lėtines odos ligas – žvynelinę, egzemą, dermatitą, neretai paūmėja ir aknė bei rožinė. Taip pat dėl streso gali pradėti plisti baltmė. Jaučiamas stresas dažnai paaštrina ir odos infekcijas, pavyzdžiui, pūslelinę. Apie 90 proc. žmonių turi Herpes simplex virusą ir yra jo nešiotojai. Tik jei šio viruso žmogus neturi, stresas jo nesukels.

Rekomenduojami tyrimai:

Kortizolis, cinkas, magnis, vitaminas D.

Nuolat jaučiamas stresas yra pavojingas ir nervų sistemai: atsiranda nuolatinis nuovargis, nerimo sutrikimų, depresijos požymių, panikos priepuolių. Svarbu išsitirti nervų sistemą stiprinančių B grupės vitaminų kiekį organizme.

Rekomenduojami tyrimai:

Vitamino B12, folio rūgšties tyrimai.

Stresas savo juodą darbą gali dirbti ilgai ir nepastebimai, o pasireikšti netikėtai, todėl labai svarbu rūpintis savo sveikata: laiku atlikti profilaktinius tyrimus, kreiptis į kompetentingus sveikatos specialistus, peržiūrėti savo dienos krūvį ir aplinką, pasirinkti tai, kas patinka ir padeda atsipalaiduoti.

Nurodytiems tyrimams šiuo metu
taikoma 21 proc. nuolaida.
Būtina išankstinė registracija
tel. (8 41) 416 715, mob. 8 611 88 893.
www.rezus.lt

Reklama