Streikuojantys mokytojai tikisi su šalies valdžia imti „kalbėti viena kalba“

Penktadienį dalyje mokyklų ir darželių dviejų valandų įspėjamąjį streiką surengę pedagogai tikisi, jog švietimo politikos formuotojai įsiklausys į jų keliamus reikalavimus didinti atlyginimus dar šiemet, mažinti moksleivių klasėse skaičių, ir ims „kalbėti viena kalba“.

Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje penktadienį apie 8 valandą neįprastai tylu, nors jau turėtų prasidėti pamokos, vaikų – vos vienas kitas. 

Streikuojančios mokytojos ant savo kabineto durų kabina užrašus „Streikas“.

Pedagogai renkasi mokytojų kambaryje, profsąjungos pirmininkei pranešama, kad netrukus atvyks švietimo ministras Gintautas Jakštas, ji šią žinią perduoda kolegėms.

Spręs dėl tikrojo streiko

Fizikos mokytoja, mokyklos profsąjungos pirmininkė Liuda Ščensnovičienė sako, kad streikuoja 51 iš 64 įstaigos pedagogų. Pedagogai sako nekantriai laukiantys, ką pasakys ministras, ir tuomet spręs, ar rugsėjo pabaigoje rengti ir tikrąjį streiką.

„Šiandien iki penktos valandos mes turime nuspręsti, ar streikuosime. Galimas ir toks variantas. Žiūrėsime, ką dar ministras pasakys, įdomu. Pasišnekėsim, pakalbėsim, surašysim protokolą ir nuspręsime“, – BNS sakė mokytoja.

„Mes tikimės vieno dalyko, kad mes pradėtume šnekėti viena kalba, kad nebūtų manipuliacijų“, – tvirtino ji.

Pedagogai įspėjamąjį streiką reikalaudami didesnių atlyginimų jau šiemet, mažesnių klasių, vykdys dvi valandas, dalyje įstaigų nevyks pirmosios dvi pamokos, kai kur šią dieną ugdymo procesas bus rengiamas nuotoliniu būdu.

LŠDPS duomenimis, įspėjamajame streike ketina dalyvauti apie 5 tūkst. pedagogų 228 ugdymo įstaigose – tiek mokyklose, tiek darželiuose ar ugdymo centruose. 

Gausiausiai protestuoja Klaipėda

Masiškiausiai pedagogai protestuoja Klaipėdoje – 44-iose arba maždaug pusėje savivaldybės įstaigų, čia streikuoja per 1300 mokytojų. Streikas taip pat vyksta 33-ose arba ketvirtadalyje Vilniaus, 17-oje Alytaus, 20-yje Panevėžio švietimo ir ugdymo įstaigų.

Pasyviausiai streikas vyksta Kaune – trijose įstaigose protestuoja apie 60 pedagogų, vienoje jų, Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo mokykloje, streikuoja tik viena mokytoja.

Ant Klaipėdos „Vydūno“ gimnazijos langų penktadienį matyti iškabos „Streikas“. Jos pasitinka ir įėjusius į vestibiulį, visai greta Vydūno skulptūros. Pirmosios dvi pamokos čia taip pat nevyksta – pedagogų teigimu, į mokyklą kol kas atėjo vos keli moksleiviai, jų užimtumu yra pasirūpinta, keli vaikai žaidžia stadione futbolą.

Šioje gimnazijoje streikuoja 53 pedagogai iš maždaug 70.

„Ir Vydūnas streikuoja“, – BNS sakė apie 30 metų lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Lilija Bručkienė, einanti ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pavaduotojos pareigas.

Pasirengę žygiui į Vilnių

L. Bručkienė streikavo Vilniuje 2018 metais, tuomet jos ugdytiniai buvo šeštokai, dabar – jau vienuoliktokai. Ji sako sulaukianti tiek vaikų, tiek jų tėvų palaikymo. 

Jos kolegė, pradinių klasių mokytoja Aurelija Macijauskienė su kolegėmis ketvirtadienį tvirtino sugaišusios kelias valandas, per kurias spausdino, karpė ir klijavo iškabas. Ant mokytojų palaidinių šį rytą taip pat kabo kortelės su žinute „streikuoju“.

„Norėjosi tiesiog parodyti, kad streikas nėra kažkoks tai baubas, visų teisė išsakyt nuomonę. Per pozityvą ir suspindo užrašas ant šitos žuvytės“, – sakė A. Macijauskienė, ant žuvies karkaso su kolegėmis pakabinusi iškabą „Streikas“. 

Nors pedagogai tikisi, kad pakaks įspėjamojo streiko, tačiau A. Macijauskienė neslepia – jei prireiks, ji pasirengusi dalyvauti žygyje pėsčiomis į Vilnių.

„Jau pasižiūrėjau, ar batai dar geri žygio. Nuoširdžiai – ir su šeima kalbėjau, jei bus tokia situacija – eisim (…). Visa siela palaikau šitą idėją“, – teigė mokytoja.

„Vaikai irgi pagavę iš žiniasklaidos šitą frazę ir klausia manęs: „Mokytoja, ar galėsim eiti kartu?“ Sakau, pažiūrėsime. Čia, sakau, kaip Baltijos kelias beveik jau atrodys“, – kalbėjo A. Macijauskienė.

Reikalavimus vadina neadekvačiais

Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto „Rasos“ gimnazijos direktorius Artūras Sakalauskas BNS teigė, kad ši gimnazija yra bene vienintelė streikuojanti Kaune. Kodėl kolegos šiame mieste negausiai jungiasi jis nedrįso vertinti. 

Gimnazijoje penktadienį streikuoja 26 pedagogai iš 99 darbuotojų, tai, anot A. Sakausko, – apie trečdalis nuo mokytojų skaičiaus.

„Jie (reikalavimai – BNS) sunkiai pasiekiami, ypač klasių mažinimo po 20 mokinių palikti. Pritarčiau, kad tada reikia statyti mokyklas. Tokiu atveju reiktų mūsų mokykloje apie 20 naujų mokytojų, o jų ir taip trūksta. Manau, kad lūkesčiai nepamatuoti. Kad reikia mažinti – taip, 30 per daug. Reikia sėsti ir kalbėtis, kad nenueitų iki tikrojo streiko“, – sakė A. Sakalauskas.

Anot jo, šiandien gimnazijoje numatyta sporto šventė visai bendruomenei. Ji apie 10 val. prasidės stadione, Kleboniškio miškelyje, vaikams rengiamos estafetės, pirmos pagalbos kursai, pasivaikščiojimas. 

Mažesnių klasių siekia penkerius metus

Anot L. Ščensnovičienės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikiami duomenys apie pedagogų atlyginimus „neatitinka tiesos“.

„Nėra taip, kad mokytojo atlyginimas siektų 1400. Mes galime paimti atsiskaitymo lapelius ir pasižiūrėti. Tam, kad turėtume tokį atlyginimą, tai lietuvių kalbos mokytojas turi turėti 24 pamokas, klasę ir turėti 1,4 etato. Čia gi neįmanoma tokio krūvio pavežti“, – BNS sakė mokytoja.

Ji taip pat primena, kad mokytojai nuo 2018 metų prašo ministerijos sumažinti moksleivių skaičių klasėse, taip pat įvardija problemą, jog nuo rugsėjo atnaujinus mokymo programas, mokytojams tenka patiems kurti metodinę medžiagą skirtingų gebėjimų moksleiviams, kurių kai kuriose klasėse – ir 30.

„Aš fizikos mokytoja – septintos, aštuntos klasės pradeda pagal atnaujintas programas. Gerai, septintokams gavau vadovėlius, (..) bet ką daryti su aštuntokais? Aš visą dieną galvoju tik apie tai – ką dėstyti, ko ne dėstyti, kaip išaiškinsiu“, – sakė ji.

G. Jakštas: siūlymus teiksime kitą savaitę

Į susitikimą su pedagogais atvykęs G. Jakštas teigė sieksiantis išgirsti mokytojų reikalavimus.

„Pagrindinis tikslas išgirsti mokytojus, kodėl pasirinkta būtent šita forma, kokie yra lūkesčiai. Kitą savaitę teiksime pasiūlymus, norisi išgirsti iš pačių mokytojų, kokius lūkesčius jie tiems pasiūlymams turi“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Jakštas.

„Planas mums yra laikytis susitarimų, tų, kas yra sutartyse su profesinėmis sąjungomis ir nacionaliniame įsipareigojime, susitarime tarp politinių partijų“, – pridūrė jis.

G. Jakštas sakė, kad „dėl streikavimo lėšų daugiau neatsiranda, tai yra aišku.“

„Yra įsipareigojimai padaryti ir jų laikomasi“, – kalbėjo ministras.

Susitikimas ministrą įkvėpė

Po susitikimo su pedagogais G. Jakštas sakė, kad jis buvo įkvepiantis.

„Iš tikrųjų sąlygos nėra lengvos, žiūrint ir į infrastruktūrą, darbo sąlygas, tai tikrai yra nelengva mokytojams, bet matant jų susitelkimą, tai iš tikrųjų įkvepiantis susitikimas“, – teigė ministras.

Jis pridūrė, kad yra nemažai per ilgą laiką susikaupusių problemų. Anot G. Jakšto, visų pirma, svarbu sumažinti mokytojų juntamą neteisybės jausmą.

„Didžiausias dalykas pirmas, kurį turime padaryti, tai tas neteisybės jautimas, kai matome, kiek yra skiriama lėšų švietimui, bet mokytojai nejaučia, kad iki jų tos lėšos ateitų. Mes turime išdėlioti aiškiai, kaip pasiskirsto tas biudžetas procentaliai, kur nueina lėšos švietimui, tai tą turime padaryti nedelsiant“, – sakė jis.

Ministras sakė, kad mokytojai nuogąstauja dėl didelių klasių, pasikeitusių ugdymo programų, mokytojų padėjėjams tenkančio nepilno darbo krūvio.

„Pats darbo pobūdis yra labai nelengvas“, – tvirtino G. Jakštas.

Tuo metu L. Ščensnovičienė sakė iš ministro išgirdusi konkretesnių atsakymų, tačiau tikino dalies dar palauksianti.

„Mes išgirdome dalį labai gerų konkrečių atsakymų, o dalies atsakymų dar palauksime, pažiūrėsime, kas bus ir tada priimsime sprendimą (dėl streiko rugsėjo pabaigoje – BNS)“, – teigė mokytoja.

Didinti atlyginimus prašo dar šiemet

LŠDPS reikalauja atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita. Nepavykus sutarti dėl reikalavimų iki rugsėjo pabaigos LŠDPS ketina surengti ir didesnės apimties streiką. 

Reikalavimus dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse bei kitų dalykų kelia ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji taip pat neatmeta galimybės streikuoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad atlyginimai pedagogams iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio bus keliami kitąmet, kaip įsipareigota partijų susitarime, dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo, o dalis profesinės sąjungos reikalavimų, anot jos, yra neįgyvendinami.