Streikuojantys advokatai reikalauja teisingumo

Nedideles pajamas gaunantiems gyventojams mažėja galimybių ieškoti teisybės teisme. Dabar norintys pasinaudoti nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba ir turėti jų interesus ginantį advokatą, priversti laukti, kol jų finansavimo problemas išspręs valstybė, arba stipriai pakratyti savo piniginę ir samdytis advokatą.

Valstybės skola – per pusę milijono eurų

Tokia kebli situacija atsirado dėl to, kad šiuo metu nemokamą paslaugą teikiantys advokatai yra paskelbę įspėjamąjį streiką ir nesiima naujų bylų.

Atsisakyti valstybės finansuojamų klientų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai ryžosi nesulaukdami atlyginimo už suteiktas paslaugas. Valstybė iš viso jiems skolinga per 600 tūkst. eurų.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kai mažas pajamas gaunančių gyventojų interesais rūpinasi advokatai, priskiriama antrinei teisinei pagalbai.

Ji taikoma tada, kai advokato pagalba reikalinga norint tinkamai parengti dokumentus, reikalinga gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju.

Antrinę teisinę pagalbą asmenys gauna tik tada, jei jų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Advokatus atstovauti bylose paskiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (VGTP) tarnyba.

Nemokamą teisinę pagalbą gyventojams teikia nuolatiniai antrinę pagalbą teikiantys advokatai ir tie, kurie tai daro prireikus.

Kitaip tariant, šie advokatai dirba pagal sutartis su VGTP. Šios tarnybos Klaipėdos skyriaus duomenimis, Kretingos rajoną aptarnauja du advokatai – Jonas Petrikas ir Stefanija Taluntienė. Tačiau jie ginamuosius atstovauja tik baudžiamosiose bylose.

Advokatas naujų klientų atsisako

Pasak advokato J.Petriko, už gyventojams suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė advokatams sumokėti neskuba jau ne pirmąkart, tačiau anksčiau vis dėlto atsiskaitydavo.

„Pavyzdžiui, aš atlyginimo už suteiktas paslaugas laukiu jau nuo balandžio mėnesio. Kiekvieną mėnesį siunčiu ataskaitas į VGTP tarnybą, tačiau negaunu jokio atsakymo.

Nusprendžiau prisijungti prie savo kolegų ir nebeimtis naujų bylų. Suprantama, ankstesnėse, jau pradėtose bylose, savo ginamuosius atstovauju“, – „Švyturiui“ sakė J.Petrikas.

Pasiekę kantrybės ribą antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai imtis drąstiškesnių priemonių nusprendė ne tik dėl jiems nesumokamo atlyginimo už suteiktas paslaugas. Anot advokato J.Petriko, yra ir daugiau problemų, kurias išspręsti neskubama.

Neseniai transliuotoje LRT laidoje „Aktualijų studija“ Teisingumo ministerija sulaukė nemažai priekaištų dėl tinkamai nefukcionuojančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos. Pasak advokatų, verkti norisi pažiūrėjus į situaciją Latvijoje ar Estijoje.

Kaimynai advokatą darbą vertina labiau

Nemokamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams Estijoje už vieną valandą iš valstybės biudžeto atseikėjama 50 eurų, Latvijoje – 30-40 eurų, o Lietuvoje – 13 eurų.

Be to, estai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai per metus skiria 4 mln. eurų, o vidutiniškai išnagrinėjama apie 13 tūkst. bylų. Latvijoje skiriama 2 mln. eurų, bylų išnagrinėjama apie 11 tūkst.

Nors Lietuvoje lėšų skiriama kaip ir Estijoje, 4 mln. eurų, tačiau bylų išnagrinėjama apie 45 tūkst. Vadinasi Lietuvos advokatai už suteiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas gauna mažiausiai, o darbo krūvis tenka didžiausias.

Tokią situaciją laidoje dalyvavusi advokatė Regina Šaltinienė apibūdino taip: „nemokamas paslaugas teikiantiems advokatams nusibodo būti vergėmis izauromis“.

Kodėl antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams valstybė įsiskolino per pusę milijono eurų bei kada bus atsiskaityta, teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas atsakyti negalėjo, bet pasiguodė, jog po truputį valstybės skola mažinama. Tačiau priekaištų advokatams nestokojo.

Pasak viceministro Ž.Plytniko, peržiūrėti nemokamos teisinės pagalbos teikimo sistemą galbūt ir reikėtų, bet ne tik dėl stringančio apmokėjimo advokatams. Esą ir pačių advokatų darbas ne visada būna geras. Kai kada į tokių paslaugų suteikimą jie pažiūri aplaidžiai, tinkamai neįsigilina į bylas .

Susilaukia priekaištų dėl darbo kokybės

Kretingiškio advokato J.Petriko nuomone, nebūna dviejų visiškai vienodų advokatų, kiekvienas dirba skirtingais metodais, skirtingai analizuoja bylas.

„Sutinku, kad pasitaiko atvejų, kai advokatas į teismo posėdį atvyksta nepasiruošęs, nesusipažinę su nagrinėjama byla. Taip yra buvę ir man.

Tačiau tokiais atvejais paprastai teismai daro pertraukas, kad advokatai galėtų pasiruošti. Kita vertus, bent jau mano atveju, taip atsitiko todėl, kad pranešimą iš VGTP dėl atstovavimo byloje gavau beveik prieš pat teismo posėdį. Kartą pranešimą gavau posėdžiui jau net pasibaigus“, – pasakojo J.Petrikas.

Pasak J.Petriko, būna atvejų, kai advokatai nukentėjusiuosius imasi atstovauti ir visiškai nemokamai, nereikalaudami užmokesčio ir iš valstybės.

Analizuojant susiklosčiusią situaciją dėl atsiskaitymo su valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiais advokatais prisimenami ir šalies padagogų streikai, dėl kurių esą labiausiai nukentėję mokiniai. Dabar tikinama, kad su didelėmis problemomis susidurs mažesnes pajamas gaunantys ir negalintys patys samdyti advokato gyventojai, nebus ginami jų interesai.

Anot įspėjamąjį streiką paskelbusių advokatų, šią problemą sušvelnins antrinę teisinę pagalbą teikiantys nuolatiniai advokatai, kurie yra VGTP tarnybų darbuotojai ir gauna nuolatinį atlyginimą. Galbūt jų ir nebus pakankamai daug, tačiau gyventojai nebus palikti likimo valiai.

Vis dėlto nemokama antrinė teisinė pagalba visuomenėje dažnai nelaikoma labai efektyvia. Manoma, jog ją teikiantys advokatai galbūt nėra pakankamai profesionalūs, todėl neturi daug klientų, galinčių už paslaugas pakloti didesnes pinigų sumas.

Plungės apylinkės teismo, kuriam priklauso ir Kretingos rūmai, pirmininkas Erikas Jurgutis „Švyturiui“ teigė, jog kol kas jokių pasikeitimų, susijusių su antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų įspėjamuoju streiku, nesijaučia, bylos nagrinėjamos kaip ir numatyta, o advokatai atstovauja savo ginamuosius.

Praėjusiais metais dėl nemokamos teisinės pagalbos į Kretingos rajono savivaldybės Juridinį skyrių kreipėsi 807 asmenys, iš jų 160 buvo suteikta antrinė teisjnė pagalba. Per pirmąjį šių metų ketvirtį dėl teisinės pagalbos įvairiais klausimais suteikimo kreipėsi 232 asmenys.

Aistas Mendeika

Švyturio laikraštis