Streikuojančių mokytojų ministrė neįtikino

Antrą savaitę streikuojantys švietimo darbuotojai ir jiems pritariantys pedagogai ketvirtadienį rinkosi į suvažiavimą, tačiau susitikimas su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene nepakeitė jų nusiteikimo kraštutinėmis priemonėmis kovoti už geresnes darbo sąlygas.

Kaip žurnalistams sakė streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, mokytojų streikas tęsis.

Kaip skelbė ELTA, trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerija bei visos pedagogų profesinės sąjungos pasiekė principinį susitarimą dėl keltų reikalavimų. Jie buvo protokoluoti, ir, kaip sakė ministrė J. Petrauskienė, pasirašyti profesinių sąjungų, taps kolektyvinės sutarties dalimi.

ELTA primena, kad streiką inicijavusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kolektyvinės sutarties su ŠMM nepasirašė.

J. Petrauskienė pedagogų suvažiavime pristatė ŠMM ir profsąjungos susitarimą padidinti pasirengimui skirtą maksimalų valandų procentą iki 60, taip pat numatyti minimalius pasiruošimui pamokoms skiriamus procentus pagal mokomuosius dalykus.

Sutarta numatyti minimalų metinį valandų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas vadovavimo klasei funkcijai įgyvendinti, sukonkretinti veiklų mokyklos bendruomenei kriterijus, tikslinti specialiojo ugdymo, švietimo pagalbos, namų mokymo finansavimo tvarką.

„Gavome visų mokytojų profesinių sąjungų siūlymus, išgirdome streikuojančius mokytojus ir imamės modelio korekcijų. Tikimės, kad tai leis mokytojams sugrįžti į klases, ir konstruktyvus darbas mokyklose tęsis. Mokytojai turi jaustis saugiai, turi vykti pamokos, mokiniai mokytis, siekiame, kad visi kliuviniai būtų kuo greičiau pašalinti. Aš pati dirbau mokytoja, žinau, kaip nerimas ir nesusikalbėjimas trukdo ugdymo procesui“, - sakė švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.

Su profsąjungomis sutarta, kad bus didinama nekontaktinių valandų, skiriamų pasiruošti pamokoms, skaičiaus viršutinė riba nuo 50 iki 60 proc.

Pasak ministrės, susitikimuose su streikuojančiais mokytojais dažnai būdavo išreikštas nepasitenkinimas dėl to, kad to paties dalyko mokytojui nustatomos visiškai skirtingos ribos pasiruošti pamokoms - vienur 30 proc., kitur 50 proc. Sutarta detaliau apibrėžti, kiek nekontaktinių valandų galima skirti už pasiruošimą pamokoms įvairių dalykų mokytojams, priklausomai nuo to, kokį dalyką ir kokiose klasėse jie moko, nustatyti minimalią ribą.

Taip pat susitarta nustatyti apatinę ribą, kiek gali būti skiriama valandų už vadovavimą klasei. Siūloma, kad tam galėtų būti skiriama ne mažiau kaip 130 valandų per metus. Mokytojo darbo krūvio sandaroje valandos už vadovavimą klasei būtų skiriamos atsižvelgus į klasės komplekto dydį ir mokinių amžiaus tarpsnio sudėtingumą.

Patikslinta, kokiais atvejais pradinių klasių mokytojams turi būti sudaromas visas etatas, nes dabar ne visur laikomasi nustatytos nuostatos. Būtų numatoma, kad pradinių klasių mokytojams, kurie per metus turi 756 kontaktines valandas, turėtų būti sudaromas visas etatas (1512 val. per metus).

Numatyta peržiūrėti specialiųjų mokyklų ar klasių ugdymo, mokymo namuose finansavimo rodiklius, taip pat vienam mokiniui nustatytą švietimo pagalbos lėšų sumą ir pagal galimybes visas šias sumas padidinti.

Dėl švietimo pagalbos lėšų dar bus diskutuojama penktadienį ministrės susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais.

Kaip informavo Švietimo ir mokslo ministerija, penktadienį planuoja streikuoti 75 mokyklos, prisijungs 5, streiką žada nutraukti 3 įstaigos.

Iš viso Lietuvoje veikia 2000 švietimo įstaigų, kuriose dirba 45 tūkst. pedagogų.

ELTA