STRATA analitikė pristatė 2050-ųjų hipotetinius Lietuvai aktualius tarptautinės arenos scenarijus

Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ komanda pirmadienį pristatė keturis scenarijus, kaip galėtų atrodyti tarptautinė arena 2050-aisiais metais. STRATA vyriausioji politikos analitikė Sigita Trainauskienė pažymėjo, kad, anot jos, nors medicinos pažangą nuspėti sunku, perspektyva verčia mąstyti apie pasaulį be dabartinių pasaulio lyderių.

„Tarptautinėje arenoje greičiausiai matysime naujus veidus. Dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui tuo metu jau bus 97 metai, Vladimirui Putinui – 98, dabartiniam JAV prezidentui – 108 metai. Medicinos pažangos nenuspėsime, bet tokia perspektyva verčia mąstyti apie Kiniją po Xi, Rusiją po Putino ir taip toliau“, – diskusijoje Valstybės saugumas ir gynyba: stipri Lietuva kintančiame pasaulyje“ kalbėjo S. Trainauskienė.

S. Trainauskienė diskusijos metu pristatė 2050-ųjų hipotetinius Lietuvos scenarijus. Šie scenarijai, anot jos, yra tam tikra intelektualinė provokacija, kuria siekiama paskatinti plačiau mąstyti apie tikėtinas ateitis.

S. Trainauskienės teigimu, pirmojo scenarijaus atveju, Jungtinėms Valstijoms vis sunkiau atlaikant ekonominį Kinijos ir jos sąjungininkų spaudimą, būtų galima kalbėti apie Europos Sąjungos (ES) susitraukimą ir NATO susilpnėjimą. Tai atitinkamai, pažymi mokslininkė, keistų esamos tarptautinės tvarkos logiką.

„Sustiprėjusi augančių ekonomikų koalicija, kurioje dominuoja Kinija, Indija ir Rusija keičia 21 amžiaus pradžioje vyravusias tarptautinės sistemos taisykles. Pasaulio politikoje ima dominuoti merkantiliniai interesai prie kurių priverstos taikytis mažosios valstybės“, – diskusijos metu kalbėjo STRATA vyr. politikos analitikė.

Jos teigimu, tokiu atveju ES skiltų į kelis regioninius ir skirtingai integruotus blokus ir Lietuva susivienytų su kitomis panašiai mąstančioms centrinės rytų Europos šalimis.

Antrojo scenarijaus atveju, anot S. Trainauskienės, ilgai augusi įtampa tarptautinėje arenoje prasiveržtų į atvirą plataus masto konfliktą niekam nepriklausančiose teritorijose, tokiose kaip Arktis, Antarktida ar kosmosas. Tai, jos teigimu, pasibaigtų vieningo Vakarų bloko pergale, o likęs Vakarų pasaulis veiktų pagal demokratinių Vakarų taisykles.

„Vakarų demokratijose nebelieka sienų prekybai ir kitiems žmonių ryšiams, susiformuoja vieningas Europos demosas, kuris įgalina vieningos užsienio gynybos, sveikatos, socialinės politikos vystymo Europos Sąjungos lygiu, pamažu sukuriama federacinė Europos unija. Visos esminės problemos tampa išspręstos“, – kalbėjo S. Trainauskienė.

Trečiuoju hipotetiniu atveju, vyr. analitikės teigimu, tarptautinėje arenoje egzistuojančios antidemokratinės tendencijos rimtesnės žalos ES integracijai ar NATO stabilumui nepadarytų, todėl, anot jos, pasaulyje išliktų nerami taika.

„Rusija ir Kinija išlieka Vakarų konkurentėmis ir oponentėmis, nors jų vidaus problemos apriboja jų pajėgumus kelti tiesioginę grėsmę Vakarams. Pasaulyje egzistuoja nerami, netvarki taika. ES ir NATO veikla iš esmės orientuota į Status quo palaikymą, nes taip ir nebuvo rastas politinis susitarimas dėl strateginių šių organizacijos tikslų“, – pažymėjo S. Trainauskienė.

Anot jos, tokiu atveju Vakarų demokratija su savo partneriais Balkanuose ir Rytų Europoje bendradarbiautų tarpvyriausybiniuose formatuose, o Lietuva vis dar siektų tapti vieningo Šiaurės ir Baltijos regiono dalimi.

Ketvirtajame scenarijuje, anot S. Trainauskienės, regimas ES ir NATO saugumo, energijos, valiutos ir migracijos krizių nesuvaldymas. Tai, anot jos, atvestų į Vakarų Europos valstybes populistines ir autoritarines partijas.

„Liberalioms demokratijoms nepavyko apginti taisyklėmis grįsto daugiašalio bendradarbiavimo ir laisvos tarptautinės prekybos nuo vidinio ir išorinio spaudimo atsisakyti šių principų. Paralyžiuotos vidinių nesutarimų ir neturėdami pakankamai pajėgumų, ES ir NATO nesuvaldė Europą užklupusių saugumo, energijos, valiutos ir migracijos krizių. Viešosios politikos nesėkmės Vidurio ir Rytų Europos, o taip pat nemažoje dalyje Vakarų Europos valstybių į valdžią atvedė populistines, autoritarines partijas. Dauguma jų – tiesiogiai remiamos Kinijos ir Rusijos režimo“, – teigė S. Trainauskienė.

Vyr. politikos analitikė atkreipė dėmesį, kad pristatyti scenarijai turėtų būti suprasti kaip tam tikra intelektualinė provokacija, kuria siekiama, anot jos, mąstyti plačiau apie tikėtinas ateitis.

ELTA