Stojo ginti ąžuolų

Lietuvos Žaliųjų partija pakvietė kaišiadoriečius į piketą, kurio tikslas – apginti numatytus iškirsti ąžuolus šalia dabartinių nakvynės namų.

15.30 val. Teofiliaus Matulionio aikštėje susirinko apie 15 partijos atstovų bei miesto bendruomenės žmonių, savivaldybės atstovų. Piketo dalyviai

atsinešė plakatus „Kuo aš jums nusikaltau?“, „Ne jūs sodinote, ne jūs ir kirskite“ ir pan. Piketo pradžioje Aivaras Jonyka sakė: „Norime, kad nebūtų kertami medžiai, arba kertami tik išimtiniais atvejais. Nepasisakome prieš ES projektus, bet pasisakome prieš racionalų gamtos išsaugojimą“.

Piketą paskatino įsibėgėjantis ES lėšomis (su savivaldybės prisidėjimu) finansuojamas projektas, kurio tikslas – plėsti socialines paslaugas įkuriant savarankiško gyvenimo namus ir atnaujinti nakvynės namų infrastruktūrą. Planuojama prie senųjų nakvynės namų pristatyti pastatą, kurio pirmame aukšte bus įrengti (perkelti) nakvynės namai su 14 gyvenamųjų vietų, o antrajame aukšte – 9 gyvenamųjų vietų savarankiško gyvenimo namai. Piketo dalyvius susirinkti paskatino tas faktas, jog statybos metu bus nukirsti du apie 90 metų amžiaus sveiki ąžuolai.

– Pradėjau domėtis šia istorija nuo pat pradžių. Jau prieš dvejus metus žmonės darė viską, kad projektas nebūtų įgyvendintas taip, kaip suplanuotas, - kalbėjo mokytoja D. Leščinskienė, jai pritarė kiti bendruomenės atstovai.

Savivaldybės administracijos direktorius M. Nasevičius bei meras V. Tomkus piketo dalyviams dėstė argumentus, kodėl nepavyko rasti išeičių išsaugoti ąžuolus, pakeisti projekto, kiek tai kainuotų. Taip pat meras kvietė prisiminti, jog ąžuolai ne tik kertami, bet ir sodinami – šiemet įvairių akcijų ir renginių metu jų pasodinta keli šimtai.

„Manome, kad Kaišiadorių rajono savivaldybė turėtų išsamiau svarstyti ir įvertinti situaciją bei galimas alternatyvas prieš nusprendžiant kirsti senuosius medžius. Medžių laja ne tik valo orą, praturtina jį deguonimi, tačiau kartu suteikia komfortą. Šaltuoju metų laiku, kai trūksta šviesos,
medžiai yra be lapų, o šiltuoju - jie sudaro pavėsį. Svarbu ne tik pats medis, kaip vienetas, nemažiau svarbi yra jų laja, jos dydis. Vietoj nupjautų brandžių medžių pasodinti jauni medeliai savo laja tik po ilgų dešimtmečių atstos nukirstuosius. Senieji medžiai yra auginti ne vienos Kaišiadorių rajono gyventojų kartos, todėl dažniausiai svarbus ir moralinis įsipareigojimas juos puoselėti ir išsaugoti ateities kartoms. Medžiai
yra ne tik savivaldybių, bet ir jų gyventojų turtas. Turi būti laikoma, kad nepakankama priežastis pjauti senuosius medžius, kai jie yra “negražūs” ar “persenę”, “ardo šaligatvį”. Turėtų būti kertami tik tie senieji medžiai, kurie dėl savo būklės yra pavojingi aplinkai, bet dažniausiai pakanka medį tik genėti ar gydyti, nebū nebūtina juos kirsti. Genėjimui būtina pasitelkti profesionalius arboristus“, - rašoma piketo organizatorių pranešime. Šios ir kitos mintys buvo išsakytos ir piketo metu.

Atsižvelgti į žmonių interesus ragino savivaldybės tarybos narė R. Gliaudelienė.

Iš tiesų, ši problema nėra nauja: nakvynės namų infrastruktūros atnaujinimo bei savarankiško gyvenimo namų įkūrimo projektui („Dėl pritarimo
projektui „Socialinių paslaugų kokybės gerinimas ir paslaugų plėtra Kaišiadorių rajono savivaldybėje“) buvo pritarta dar 2016 m. liepos 28 d. savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame net be diskusijų visi posėdžio dalyviai balsavo „už“ (R.Gliaudelienė, K. Baniūnienė, E. Cikanavičius, M. Mitkus, A. Jurevičius, A. Janavičius, S. Pilkis, M. Muižinikas, A. Lukoševičius, A. Radvila, K. Moroza, V. Silvanavičius, V. Tomkus, V. Streikauskas, D. Nasevičienė, Š. Čėsna, K. V. Meilutis, R. Urmilevičius, M. Vaicekauskas, A. Anužis). Tų pačių metų gruodžio mėnesį Senamiesčio gyventojai į savivaldybės tarybą kreipėsi raštu „Dėl nakvynės namų ir savarankiško gyvenimo namų įrengimo“. Raštas svarstytas 2016 m. gruodžio 22 dienos savivaldybės tarybos posėdyje, kur vyko labai karštos diskusijos. Buvo kalbama ne tik apie ąžuolus, bet ir projekto tinkslingumą apskritai. Tuomet bendru sutarimu nuspręsta projekto keitimo galimybes apsvarstyti strateginio komiteto posėdyje. Pasak A. Jonykos, kalboms aptilus nurimo ir gyventojai, nusprendė, kad projektas bus keičiamas, o į piketą kilo pamatę, jog niekas nepasikeitė. Ar gyventojams tąsyk buvo atsakyta motyvuotu raštu – apie tai duomenų redakcija neturi, jei ne – tai rimtas bendravimo su visuomene trūkumas.
Piketo metu jo dalyviai buvo pakviesti užeiti į savivaldybę ir diskusiją pratęsti salėje, tačiau atsisakė. Žmonės išreiškė nerimą ir dėl pagrindinės miesto gatvės rekonstrukcijos, kurios metu taip pat numatyta iškirsti nemažai medžių. Tiesa, informacija apie tai labai plačiai buvo pateikta dar pernai, tačiau platesnio visuomenės susidomėjimo ji iki šiol nebuvo susilaukusi. Tai rodo, jog esame pakankamai vangūs ir laukiame, kol kažkas stumtelės, pakvies, paragins.

Toks paraginimas – pirmasis piketas. Ar jis padės apginti ąžuolus – abejotina, tačiau neabejotina, jog diskusijas su visuomene tikrai paskatins.

Lietuvio ir medžio ryšys yra prigimtinis, todėl tokios situacijos yra itin subtilios, žmonės į jas reaguoja labai jautriai. Ir tai yra gerai. Turime išmokti pagaliau taikytis prie gamtos, o ne ją „užkariauti“ – tai nieko gero neduoda.

Tik – kovoje už medį pravartu atidžiai dairytis, kas stovi už nugaros, nes, kaip ir kiekvienoje masinėje akcijoje, dažnai pasitaiko, kad už kovojančio idealisto nugaros stovi pragmatiškas kažkas, siekiantis situacija pasinaudoti savo politiniams bei kitiems tikslams...

Ir dar: vieni teigia, jog šie ąžuolai yra sodinti Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga, kiti – kad šia proga sodinti ąžuolai iš tiesų yra kitoje vietoje. Tai ne esmė renkantis, ginti ar ne, tačiau keista – jeigu turime tokius istorinius paminklus, kodėl jie nepažymėti jokiomis nuorodomis? Įdomu, ką apie tai galvoja paveldosaugininkai ir muziejininkai?