Stiprus nerimas nėštumo metu gali signalizuoti pogimdyminę depresiją

Psichinė sveikata vis dar nepatogi tema mūsų visuomenėje, ir tai nė kiek nepadeda nei sergantiesiems, nei jų artimiesiems. Pogimdyminė depresija, nors nėra retas susirgimas, vis dar gaubiama mitų. Ji kamuoja 1 iš 7 vaiko susilaukusių moterų (gali kamuoti ir nėštumo metu) ir iki 10 procentų vyrų. Negydoma liga kenkia ne tik sergančiajam, jo gyvenimo kokybei, bet ir visos šeimos gerovei, įskaitant kūdikio raidą. Psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė sako, kad depresijos po gimdymo galima išvengti arba greičiau pastebėti ruošiantis psichologiškai nėštumo metu, o nėščiąsias prižiūrinčius medikus ragina vertinti ir jų emocinę sveikatą.

Pogimdyminės depresijos grimasos

Nors terminas „pogimdyminė depresija“ stereotipiškai siejamas su būsena po gimdymo, depresinės nuotaikos gali ištikti dar laukiantis. Šis sutrikimas neretai pasireiškia moterims, iki tol neturėjusioms psichikos sutrikimų.

Depresiją kartais sudėtinga atpažinti, nes sergantįjį gali kankinti bendro pobūdžio negalavimai. „Ligą gali lydėti nuovargis, energijos stoka, miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, ryškiai padidėjęs arba sumažėjęs apetitas, kūno skausmai ar svaigimas, kurie kai kada primena kurią nors fizinę ligą“, – sako psichiatrė Gabrielė Germanavičienė.

Nėščiosios emocinė sveikata nėštumo metu yra lygiai tokia pat svarbi kaip fizinė. Toks paprastas veiksmas kaip kalbėjimasis apie savo būsenas nėštumo metu gali daryti reikšmingą įtaką. Nėštumo metu ir susilaukus vaiko svarbu atpažinti savo emocijas ir vertinti psichikos būklę. Pavyzdžiui, stiprus nerimas gali signalizuoti apie pogimdyminę depresiją dar iki vaikelio atėjimo. Moters elgesio ir nuotaikos pasikeitimai, susidomėjimo tuo, kas anksčiau teikė džiaugsmą, netekimas, irgi kelia susirūpinimą.

Psichologinis pasirengimas naujo šeimos nario atėjimui ir su tuo susijusiais pokyčiais yra svarbi prevencinė pogimdyminės depresijos priemonė. „Jei moteris pradės atkreipti dėmesį į savo emocijas, jei ruošis kūdikio atėjimui ne tik kraudama kraitelį, didesnė tikimybė, jog pirmieji depresijos požymiai daug greičiau pasimatys ir ji galės ieškoti pagalbos“, – pabrėžia psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė, socialinio projekto „Mama mums rūpi“, skirto moterų psichikos sveikatai, lektorė.

Statistika: bent 4–10 % vyrų apninka pogimdyminė depresija

Depresija po gimdymo vis dar apgaubta mitų. Vienas jų – tai esą išskirtinai mamas kamuojantis sutrikimas. Remiantis tyrimais, pogimdymine depresija suserga ir apie 4–10 % vyrų. Liga gali kamuoti pirmuosius metus po vaiko gimimo. Kai kuriose analizėse teigiama, kad realūs sergančiųjų skaičiai gali būti dar didesni (https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1471-6712.2010.00856.x). Daroma prielaida, kad per pirmus 3–6 mėnesius po šeimos pagausėjimo maždaug vienam iš keturių tėčių pasireiškia depresijos simptomai.

Depresijos veidas nesikeičia, nesvarbu, ką apninka. Įprastai depresijos požymiai vyrams sutampa su moterų, tik jie dar rečiau įsisąmonina sutrikimą ir dar vangiau ieško pagalbos. Jiems būdingiau depresinę nuotaiką, apatiją „pamiršti“ persidirbant, kai kurie krenta į priklausomybes nuo svaigalų. Rizikos veiksniai yra bet kurio iš tėvų depresijos istorija, sunki socialinė padėtis ir hormoniniai pokyčiai. Pogimdyminė depresija, paveikianti vyrus, lygiai taip pat kaip ir moters, gali daryti neigiamą įtaką šeimos, įskaitant kūdikio, gerovei (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6659987/).

Artimųjų pagalba – užtikrinti mamai jausmą, kad ji ne viena

Kūdikio atėjimas į pasaulį yra nuostabus etapas šeimai, artimiesiems, draugams. Tėvai sulaukia sveikinimų šeimos pagausėjimo proga, dovanų mažyliui. Žavintis nauju pasaulio gyventoju ir spėliojant, į kurį iš tėvų jis panašesnis, pasidomėkime, kaip jaučiasi mama, kaip naujagimio gimimą priėmė tėtis. 2022 m. birželį paskelbtoje apžvalgoje, kurioje ištirta beveik 30 000 porų iš 15 šalių, nustatyta, kad 3 iš 100 šeimų mama ir tėtis patyrė pogimdyminę depresiją tuo pačiu metu (https://jamanetwork.com/journals/jamanetworkopen/fullarticle/2793548).

Sunkumai gali būti įveikiami įgyjant žinių, kai kuriuos įgūdžius galima įgyti lankant kursus nėštumo metu, bet pasiruošti įvairių nuotaikų pliūpsniui iš anksto nėra lengva. Paprasti klausimai „kaip jautiesi?“, „su kokiomis problemomis susiduri?“, „kaip miegi?“, „kokios reikia pagalbos?“ ir nuoširdūs atsakymai gali išduoti tikrąją tėvų būseną.

Artimųjų pagalba išvien naudinga šeimos emocinei būklei. Tyrimai rodo, kad partnerio įsitraukimas dar nėštumo metu (kursų lankymas kartu, domėjimasis vaiko priežiūra iki gimdymo) turi teigiamos įtakos mamos emocinei būklei pagimdžius. Psichiatrė G. Germanavičienė ragina šeimos narius suteikti mamai jausmą, kad ji ne viena: „Nėštumas ir ypač pirmieji mėnesiai po gimdymo moteriai yra ypatingo jautrumo ir svarbos laikotarpiai, kai ji gali pasijusti palikta viena su jai neįveikiamomis užduotimis.“

Jei nėra sąlygų gyvai aplankyti būsimos mamos arba neseniai pagimdžiusios moters, parašykite jai. Projekto „Mama mums rūpi“ kūrėjai akcentuoja, kad laiškas – tai lyg apkabinimas, palaikymas naujiems tėvams. Pasidalykite laiške savo tėvystės ar mamystės patirtimi – tai jaunai šeimai suteiks pasitikėjimo savo jėgomis.

Artimieji, pastebėję, kad mama pirmuosius mėnesius po gimdymo išgyvena depresines nuotaikas ir yra prislėgta ilgiau nei dvi savaites, nemiega, turėtų paskatinti kreiptis pagalbos.