Stintų viliojimui įamžinti skirtos monetos sukėlė diskusiją

Antradienį Neringoje įvykęs kolekcinių monetų pristatymas virto smagia diskusija apie tai, kas yra žvejyba bumbinant – stintų viliojimas ar baidymas? Savitus paaiškinimus turi istorikai, gamtininkai, žvejai ir, tiesiog, stintų ragautojai.

Žinią apie tai, kad Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas stintų žvejybai viliojant, Neringa sutiko ypatingai džiugiai, tad ir į jų pristatymą Kuršių nerijos istorijos muziejuje susirinko gausus būrys neringiškių.

Lietuvos bankas išleido dvi kolekcines monetas, skirtas stintų žvejybai viliojant, – 1,5 euro monetą iš vario ir nikelio lydinio ir 10 eurų sidabro monetą.

„Tai jau ketvirtoji šiam kraštui skirta moneta. Esame išleidę su kurėno atvaizdu, monetą, skirtą Neringai, kaip kurortui ir monetą Kuršių nerijai, kaip UNESCO pasaulio paveldo objektui. Prieš pat stintų žvejybos įkarštį išleidžiame kolekcinę monetą, kurioje įamžinamas unikalus, tik Kuršių nerijoje gyvuojantis stintų žvejybos būdas. Ši moneta papildo jau 17 metų leidžiamą monetų seriją, skirtą Lietuvos gamtai“, – pristatymo metu kalbėjo Lietuvos banko Monetų kūrimo komisijos pirmininkas Deivis Stankevičius“.

Istoriko žvilgsniu pažvelgti į šią tradiciją kvietė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.

„Kas čia ką vilioja. Mes žinom du dalykus, tai bumbinimas - kuršininkų išradimas, o pokaryje mano tėvas ir kiti sakydavo, mes eisi rytoj į žvejybą su muzika. Taškas. Jokių vilionių ten nebuvo, bet gramatiškai, lietuviškai, korektiškai – taip“, - kalbėjo juodktantiškė doc. dr. N. Strakauskaitė.

Anot jos, už tai, kad šiandien turime tiek informacijos apie bumbinimo tradicijas turime dėkoti jas fiksavusiems mokslo žmonėms, tokiems kaip ornitologasJohanas Tynemanas, jautriai ir pagarbiai rašęs apie žvejus, greta kurių gyveno 50 metų. Daug nuotraukų paliko fotografas Fritz Krauskopf.

„Tai sunki, profesija kuri verta didelės pagarbos“, - pabrėžė doc. dr. N. Strakauskaitė.

Monetų kūrimo komisijos narys Selemonas Paltanavičius teigė, kad tokia forma įamžinti ypatingą žvejybos būdą buvo būtina. „Tą monetą turime todėl, kad stintą gaudom ir gaudom, naudodami ypatingą būdą. Dėl to ir kilo idėją jį įamžinti. Apie tai buvo mažai kalbama ir kol niekas nekalbėjo, buvo ant išnikimo ribos. Džiugu, kad monetą pristatome būtent čia, kur šis būdas gimė. Visa tai įamžinti reikėjo“, - kalbėjo S. Paltanavičius, argumentuojantis, kad bumbinimo metu stintos susivlioja skleidžiamais virpesiais.

Padėkos žodį Lietuvos banko atstovams ir idėjos sumanytojams taręs Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pabrėžė, kad Neringa tokių monetų tikrai nusipelnė ir jos jau pradėjo savo kelionę po pasaulį nešdamoa žinią apie ši kraštą ir žvejybos verslą.

„Džiaugiamės, kad monetos išleistos dar gyvam verslui. Žiemą girdimi bumbinimo garsai patvirtina, kad Neringos žvejų dėka ši tradicija dar gyva. Visos bendruomenės vardu tariu nuoširdų padėkos žodį“, - šios iniciatyvos svarbą pabrėžė meras, pakvietęs apsvarstyti galimybę įamžinti ir varnų gaudymą.

Apie monetas
Ant naujųjų monetų abiejose pusėse iškaldintas stilizuotas stintų žvejybos viliojant būdas: mediniais plaktukais ritmiškai kaukšima į lentos, pamerktos eketėn ir kyšančios iš vandens, galą; žuvys, reaguodamos į keliamus virpesius, artėja prie virpesių šaltinio ir sukasi vietoje, taip jos priviliojamos į tinklus. Monetų averso ir reverso autorė – dailininkė Eglė Ratkutė. 10 eurų sidabro monetos reverse pabrėžtas stintų žibėjimas įvairiomis spalvomis. Monetos briaunoje užrašas „Stinta – pūki“, tai žvejų kreipimasis į žuvis – stintą ir pūgžlį, nuo seno Kuršių marių žvejų vadinamą „pūkiu“. Sidabro moneta išleidžiama 3 tūkst. vienetų tiražu. Pusantroko moneta nespalvota, nukaldinta iš vario ir nikelio lydinio 30 tūkst. vienetų tiražu. Monetos nukaldintos Lietuvos monetų kalykloje.