Stichinė bėda – potvynis Panevėžio rajoną aplenkė

Prieš savaitę Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informavo, kad pagal esamas hidrometeorologines sąlygas potvynis Minijoje, Akmenoje-Danėje, Lėvenyje, Nevėžyje, Šventojoje, Jūroje, Neryje ir Nemune prognozuojamas didesnis už vidutinį daugiametį, kitose upėse – vidutinis arba mažesnis už vidutinį.

Scenarijus nepasikartos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHT) Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus sako, kad situacija nėra tokia grėsminga.

„Manau, kad tikrai nepasikartos 2010 metų scenarijus. Upėse nėra ledų sangrūdų. Didžiausia grėsmė potvyniui, kai upėse susidaro ledų sangrūdos, o kol kas jose ledonešio nėra. Be to, ir įšalo didelio nebuvo. Nors miškuose sniego dar yra, bet jo nėra tiek, kad pakeltų vandens lygį Nevėžio, Lėvens upėse ir Sanžilės kanale“, – sakė J. Šimkus.

Vanduo dar pakils

Pasak LHT Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjo, nereikia stresuoti ir laukti tokio ledonešio, koks buvo prieš vienuolika metų.

„Nebus taip, kaip buvo 2010 metais, kai teko sprogdinti ledonešį. Dar vanduo gali šiek tiek pakilti, bet tai nebus stichinė bėda. Net ir tai, kad vadinamosios „Ekrano“ marios dar užšalusios, pradėjęs tirpti sniegas nesukels potvynio Nevėžio upėje ir Sanžilės kanale. Panevėžio miesto ir rajono gyventojai gali būti ramūs. Net ir oro prognozės nėra tokios blogos, nors savaitės pabaigai praneša šlabdribą, bet tiek sniego neprivers, kaip privertė vasario mėnesį, kai snigo tris paras“, – ramino J. Šimkus.

Hidrologinė sausra negresia

Hidrologas pasidžiaugė, kad šiųmetis sniegas pakels vandens lygį upėse.

„Trejus metus Lietuvoje nebuvo žiemos, ir upėse smarkiai nuseko vanduo. Tačiau ši žiema dovanojo daugiau sniego, ir gruntiniai vandenys pasipildys vandeniu – upėse kils vandens lygis. Bet neaišku, koks bus pavasaris ir vasara. Tikėkimės, kad viskas bus gerai ir hidrologinė sausra upių neištiks“, – prognozavo J. Šimkus.

Stebi ir tikrina

Bendrovės „Panevėžio melioracija“ generalinis direktorius Paulius Petkevičius šiųmetį vandens lygio kilimą upėse vadina pavasariniu vandens poplūdžiu.

„Ekrano“ marių užtvankos užtvaras tikriname kelis kartus per parą. Vandens lygį stebime nuo 7 val. ryto iki 23 val. vakaro. Todėl žinome situacijas ne tik Nevėžio upėje, bet ir Sanžilės kanale bei Lėvens upėje. Vykstame patikrinti situacijos į Berčiūnus, kad pavasarinis vandens poplūdis nepridarytų bėdų Sanžilėje ir Lėvens upėje“, – aiškino P. Petkevičius.

Užtvaras reguliuoja

Pasak melioracijos bendrovės vadovo, vanduo upėse po truputį kyla, bet ledonešis jose nesiformuoja.

„Jei pradės formuotis ledonešis Sanžilėje ir ims semti apylinkes, Nevėžio upės užtvankos užtvaras reguliuosime, kad neapsemtų Panevėžio miesto ir rajono. „Ekrano“ marių ledas nėra pavojingas. Jei pradės tirpti, vanduo užtvankoje bėga apačioje, todėl ledas liks viršuje ir vandens lygio Nevėžio upėje smarkiai nepakels“, – sakė įstaigos vadovas P. Petkevičius ir teigė, kad bendradarbiauja su Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių civilinės saugos specialistais ir stebi upėse vandens lygį.

Saugotis būtina

Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius perspėja tuos rajono gyventojus, kurių sodybos kone kasmet nukenčia nuo upėse pakilusio vandens.

„Tie gyventojai, kurių sodybos arčiau upės ir yra žemesnėse vietose, bei šlaitai žemi, turėtų pasisaugoti ir elgtis atsargiai. Jau buvau nuvažiavęs į Tičkūnus stebėti, kiek pakilęs vanduo Lėvens upėje. Kelios sodybos, kurios stovi žemesnėse vietose, jau apsemtos. Dar lankiausi soduose netoli Šeškų kaimo. Nors Lėvenyje nėra ledų sangrūdų, bet tirpstantis ledas ir sniegas dar gali pakelti vandens lygį. Planuoju apžiūrėti ir Sanžilės kanalą, nes ir čia būna nemenki potvyniai“, – aiškino vicemeras ir dar kartą pakartojo – būtina saugotis.

Nunešė lieptą

Naujamiestyje gyvenanti, bet dažnai mamą Mickiemyje aplankanti Beata pasakojo, kad šiek tiek vanduo pakilo Kiršino upelyje.

„Pradžioje apsėmė mūsų pačių pastatytą tiltelį per Kiršiną, o dar labiau pakilęs vanduo jį nunešė. Vos spėjome išgelbėti – su kaimynų pagalba tiltelį ištraukėme ant kranto. Manau, kad nebus tokio potvynio, koks buvo prieš, berods, vienuolika metų. Tuomet vanduo buvo taip pakilęs, kad teko avilius iš vandens traukti ir perkelti į saugesnę vietą“, – aiškino Beata ir sakė, kad įdomu, kaip bus toliau – pavasaris dar tik prasidėjo.

Bėdų dar nepridarė

Panevėžio rajono „Naujojo Velžio“ bendruomenės pirmininkė Birutė Kronienė teigė, kad Nevėžio upėje pakilo vanduo, bet iš krantų neišėjo.

„Dar ne stichinė nelaimė. Nėra vanduo tiek pakilęs, kad suniokotų mūsų įrengtą parką Nevėžio upės pakrantėje. Nevėžio vanduo atėjo, bet bėdų dar nepridarė. Jaunimas labiausiai pergyveno, kad vanduo nenuneštų tinklinio aikštelės smėlio ir neapsemtų persirengimo kabinų. Tačiau smėlis liko, todėl džiaugiamės, kad parko projektas įgyvendintas tinkamai“, – pasakojo B. Kronienė ir tvirtino, kad potvynio nėra ir Nevėžyje vanduo nepakils, kaip buvo pakilęs 2010 metais.

Ragina pasirengti potvyniui

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, siekdamas tinkamai pasirengti galimiems potvyniams, kreipėsi į savivaldybių administracijų direktorius, kad būtų peržiūrėti ir prireikus patikslinti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių ir valdymo planai bei kiti veiklos planavimo dokumentai.

Be to, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus specialistai įspėja, kad norėdami tinkamai pasirengti potvyniui, apsaugoti save ir savo turtą, gyventojai, ūkio subjektų, įstaigų vadovai, turėtų iš anksto tam pasiruošti.

Nors prieš savaitę Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba griaudėjo, kad reikia laukti stichinės bėdos – potvynio, bet Panevėžio regioną šis gamtos reiškinys, tikėtina, aplenkė. Tačiau apsemtų vietų, ypač esančių viename lygyje su upių vagomis arba žemumose, Panevėžio rajone pasitaiko. Lėvens upės vanduo, išėjęs iš vagos, apsėmė kai kuriuos sodų bendrijų sklypus netoli Tičkūnų kaimo, bet panašu, kad aplenkė Miežiškių ir Berčiūnų gyvenvietes.

Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos seniūnas Remigijus Budreika tvirtina, kad nėra tos dienos, jog neapvažiuotų seniūnijos valdų.

„Kai buvo gauta informacija, jog reikia laukti potvynio bangos, tikrinau kaimus, sodybas, esančias šalia Nevėžio upės. Tačiau dabar galiu drąsiai teigti, kad potvynio, koks buvo 2010 metais, nebus. Nevėžio upėje ledai išplaukia, sniego belikę miškuose, o laukai jau juoduoja be sniego. Net balų nebėra, tai iš kur tas potvynis? Nebent dar pasnigs arba labai smarkiai lis, bet vadinamojo žiemos potvynio tikėtis ir baimintis dėl kylančio vandens upėse nereikia.“

Berčiūnų gyvenvietės gyventojas Vytautas Rapolas Gritėnas ramina, kad berčiūniečiai gali būti ramus – potvynio nebus.

„Viskas tvarkoje, potvynis aplenkė mus. Sniego nebėra, ledonešio irgi nebus. Prieš savaitę buvau apžiūrėti Sanžilės kanalo. Tai ten dar buvo ledai, bet, manau, dabar jie iš kanalo jau bus išėję, ir potvynis nebegresia. Tokio potvynio, koks buvo 2010 metais, tikrai nebus. Beje, man net iš namų nereikia išeiti, kad sužinočiau, ar kyla vanduo Sanžilės kanale. Netoli mano namų yra tvenkinys ir, jeigu pradeda kilti vanduo kanale, iškart vandens lygis kyla ir tvenkinyje. Tuomet suprantu, kad Sanžilėje – potvynis.“