Steigiant Regionų ministeriją, Vilniaus meras tikisi dėmesio sostinės išskirtinumui

Vyriausybei planuojant steigti Regionų ministeriją, Vilniaus meras Valdas Benkunskas tikisi, kad nebus pamirštas sostinės išskirtinumas, Kauno meras sako, kad Lietuvoje ministerijų ir biurokratų per daug, tad vertėtų kalbėti apie jų mažinimą.

„Norėtųsi, kad Regionų ministerijoje ir regioninėje politikoje sostinė turėtų aiškų savo išskirtinumą, ne ta prasme, kad mes norime būti kažkokie geresni už kitus, bet turėtume atskirą požiūrį į sostinę su natūraliai kylančiais poreikiais, iššūkiais ir išskirtinumais, kas natūraliai atsiranda, lyginant su kitais miestais ir regionais“, – BNS sakė V. Benkunskas.

Anot jo, svarbu, kad ministerijoje būtų suprantami skirtingi regionų poreikiai, jų padėtis ir problemos.

„Jeigu bus pasirinkta, kad dešimt regionų ir pagal vieną kurpalių kažkaip bandoma sulyginti, imant iš turtingesnių ir duodant mažiau progresyviems regionams, tai mes turėsime daug problemų, nes stos bendras potencialas ir tie tikslai, kurie keliami, nebus pasiekti, tai bus pakenkimas“, – kalbėjo sotinės meras.

Siūlo atgaivinti sostinės įstatymo idėją

Sausio pabaigoje premjeras Gintautas Paluckas su savivaldybių merais susitiko aptarti situacijos regionuose. Anot V. Benkunsko, premjeras ir jo komanda teigė girdinti sostinės nuogąstavimus, o jų lūkestis – atliepti skirtingus poreikius ir interesus.

„Jei atsiras atskira Regionų ministerija, joje sostinės interesai turėtų būti girdimi ir ginami unifikuotai ir taip stipriai, kaip niekada iki šiol, užtikrinant ir skatinant tas pačias investicijas arba kompensuojant valstybės biudžeto lėšomis tai, ką mes prarandame su gyventojų pajamų mokesčiu (GPM)“, – sakė V. Benkunskas.

Anot Vilniaus mero, steigiant Regionų ministeriją, pravartu prisiminti ir anksčiau keltą idėją – atskirą sostinės įstatymą, kuris apibrėžtų Vilniaus išskirtinumą.

„Sostinės regionas ir pats sostinės statusas yra akivaizdžiai išskirtinis. Mūsų regionas kuria 40 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), Vilnius yra miestas donoras, iš kurio surenkamų mokesčių yra dotuojamos kiti regionai, kitos savivaldybės. (...) Tikrai nesinorėtų, kad sostinė būtų kažkaip slopinama ir pjaunama šaka, ant kurios didžiąja dalimi stovi visa Lietuvos ekonomika“, – BNS kalbėjo V. Benkunskas.

„Geriausias būtų turėti atskirą sostinės įstatymas, kuriuo būtų galima spręsti kai kuriuos dalykus, kurie dabar negali būti išsprendžiami pagal bendrą ir unifikuotą reguliavimą, kuris yra taikomas visai Lietuvai. Čia kalbame ir apie teritorijų planavimą, ir apie GPM, investicijas“, – sakė meras.

V. Benkunskas teigia, kad racionalu kalbėti, jog savivaldos problemos būtų sprendžiamos vienoje ministerijoje arba „vieno langelio“ principu.

„Tačiau formaliai įsteigus kažkokią ministeriją ir pakabinus iškabą ant durų, problemos neišsispręs ir dalykai nepasidarys, labai svarbus yra tinkamas turinys, nubrėžta linija ir visas veikimo tikslas“, – kalbėjo Vilniaus meras.

„Popierius tapo šventesnis už žmogų“

Tuo metu Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis skeptiškai žiūri į naujos ministerijos kūrimą.

„Nėra taip svarbu, ar atsirastų nauja ministerija, ar klausimai būtų sprendžiami keliose ministerijose, pagrindinė problema ­– vėžlio greičiu vykstantys biurokratiniai procesai“, – BNS sakė V. Matijošaitis.

„Tą geriausiai iliustravo pastaruosius ketverius metus popierių stumdymas planuojant ir tvirtinant Europos Sąjungos lėšas regionams ir savivaldybėms. Lietuva per maža šalis ir tokiam esamam ministerijų bei biurokratų skaičiui“, – teigė jis.

Kauno mero nuomone, svarbiau kalbėti yra apie biurokratijos mažinimą, nes, V. Matijošaičio teigimu, „visi paskęsta nesibaigiančiuose procesuose, bet nesiekia realaus rezultato“.

„Kartais pagalvoju, kad popierius tapo šventesnis už žmogų. (...) Jei būtumėme negalvoję savo galva ir įsivėlę į biurokratizmo voratinklį, Kaune nebūtų įvykęs nei Ąžuolyno renesansas, su vieninteliu tikru stadionu Lietuvoje, nei Nemuno salos atgimimas su „Mokslo sala“ priešakyje, neturėtume Kaune naujai pastatytų ar statomų baseinų, šiuolaikinio lengvosios atletikos maniežo, Ledo rūmų. Tai galėjome pasiekti tik nuolat optimizuodami procesus ir žmogiškuosius išteklius“, – kalbėjo V. Matijošaitis.

Savo ruožtu Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus teigė palankiai vertinantis naujos ministerijos atsiradimą.

„Teigiamai vertinu Regionų ministerijos kūrimą, nes tai užtikrintų visų regionų poreikius. Tačiau svarbu, kad steigiant naują ministeriją būtų aiškios funkcijos, sritys, galios ir finansavimo šaltiniai“, – BNS perduotame komentare cituojamas uostamiesčio vadovas.

Ministerija galėtų rotuoti savo vietą

Mažesnių savivaldybių merai taip pat dviprasmiškai vertina naujos ministerijos steigimą.

Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis teigia pritariantis šiai idėjai.

„Manau, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir taip šiuo metu turi labai daug kitų aktualių temų, svarbių klausimų (...) todėl jie galbūt mažiau dėmesio gali skirti regionams. Būtų gerai, kad įsikurtų Regionų ministerija, kuri ypač atstovautų mažesnius rajonus“, – BNS sakė K. Račkauskis.

Jo nuomone, ministerija ne tik galėtų būti ne Vilniuje, bet ir įsikurti vis kitoje vietoje.

„Galėtų būti rotacinis principas, kas metus ar kas pusmetį galėtų keltis iš vienos vietos į kitą. Manau, kad taip pamatytų, atlieptų visų regionų klausimus, tai būtų naudinga, jeigu vyktų rotaciniu principu“ – kalbėjo Radviliškio meras.

Tuo metu Rietavo meras Antanas Černeckis mano, kad jei ministerija ir atsiras, geriausia, kad ji įsikurtų sostinėje.

„Prasmės kažkur nukelti nematau, nes kai nuvažiuoji į Vilnių, tai ne vieną problemą sprendi, paskui po atskirus miestus važinėti pirmyn atgal, logikos daug nematau. (...) Geriau, kai visos ministerijos vienoje vietoje“, – BNS teigė jis.

A. Černeckis nėra užtikrintas, ar Regionų ministerijos idėja pasiteisins.

„Jeigu šita ministerija turėtų teises maždaug lygias su Finansų ministerija, tada taip (pritarčiau – BNS), kad turėtų teisę kalbėti ir priimti sprendimus ir kitų ministerijų klausimais. Bet jeigu bus eilinė ministerija, tada nežinau, abejotinas reikalingumas“, – kalbėjo Rietavo meras.

„Iki šiol patirtis rodo, kad VRM lyg ir prašytoja būdavo, nors norai buvo geri, bet tos ministerijos niekas nesiklausė, jeigu taip bus ir toliau, tada abejotina prasmė, kad bus daugiau ar mažiau tų ministerijų“, – pridūrė jis.

Tačiau A. Černeckis sutiko, kad savivaldybėms yra sunkiau, kai nėra jų problemų kuruojančios vietos.

„Kai dirbome pirmaisiais Rietavo savivaldybės metais, buvo Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija. Mes žinojome, kur eiti visais klausimais, o dabar daugybę metų išbarstome po truputėlį visas problemas po visas ministerijas, tokios apjungiančios nėra“, – kalbėjo  meras.

Darbą gali pradėti nuo 2026-ųjų

Regionų ministerijos steigimo idėją rugsėjo viduryje vykusiame Regionų forume pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda, jos įkūrimas įtvirtintas Vyriausybės programoje.

Anot šalies vadovo, tokia ministerija rūpintųsi regioninės politikos formavimu, regioninių tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimu bei nacionalinio lygmens koordinavimu tarp ministerijų.

Premjeras G. Paluckas sako, jog Regionų ministerija galėtų pradėti veikti kitų metų liepą. 

Remiantis praėjusių metų rugsėjį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa, 51,3 proc. Lietuvos gyventojų galvoja, kad tokia ministerija nereikalinga.

Tuo metu penktadalis – 21 proc. žmonių mano, kad Regionų ministerija reikalinga. Dar beveik trečdalis – 27,7 proc. – respondentų nuomonės šiuo klausimu neturi.