Statybų sektoriuje darbą gali prarasti iki 10 tūkst. darbuotojų

Lietuvos statybų sektorius šiemet dėl koronaviruso sukeltos krizės gali susitraukti apie 30 proc., darbą dėl to prarastų apie 10 tūkst. statybininkų.

Prie tokių išvadų priėjo Lietuvos statybininkų asociacija, apibendrinusi šalies rangovinių įmonių pateiktus duomenis.

Asociacija kreipėsi į Vyriausybę ir ministerijas, prašydama vykdyti agresyvią intervenciją į ekonomiką, užsakyti ir finansuoti infrastruktūros statybos ir remonto darbus.

Panašų nacionalinio verslo gelbėjimą planą vykdo Vokietija, Jungtinė Karalystė – šiose valstybėse dėl vykdomų projektų netgi trūksta statybininkų.

Darbuotojų kol kas neatleidžia, bet situacija įtempta

Statybos įmonėse darbuotojai kol kas masiškai neatleidžiami, tačiau sustojo bendrovės, kurios vykdė užsakymus užsienyje. Jų darbuotojai grįžo į Lietuvą, nes statybų projektai sustojo Norvegijoje, Suomijoje ir kitose šalyse.

„Dalis nedidelių firmelių yra parvežę žmones į Lietuvą. Tai tie žmonės oficialiai nedirba arba (kaip darome prielaidą) dirba nelegaliai“, – Alfa.lt sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Stambios Lietuvos statybų kompanijos gauna pranešimus apie privačių vystytojų atidedamus naujus projektus. Pasak D. Gedvilo, buvo atvejų, kai bendrovė į objektą atsivežė statybininkų namelius, aptvėrė teritoriją ir gavo raštą, kad užsakovas stabdo projektą, nes laukia aiškumo dėl padėties rinkoje, finansavimo pokyčių bei krizės eigos.

„Tokių yra tikrai nemažai. Karantino pradžioje statybos bendrovių vadovai teigė, kad darbo apimtis gali sumažėti 10–15 proc., o per pakartotinę apklausą balandį jie teigė, kad metų pabaigoje statybų apimtis Lietuvoje gali susitraukti iki 30 proc. Mes suskaičiavome, kad tokiu atveju atsilaisvintų apie 10 tūkst. statybininkų. Ko gero, su jais būtų nutrauktos sutartys ir jie atsidurtų Užimtumo tarybos bedarbių sąrašuose“, – spėjo D. Gedvilas.

Kreipėsi į Vyriausybę dėl neatidėliotinų veiksmų

LSA kreipėsi į Vyriausybę ir 9 ministerijas su prašymu įgyvendinti priemonių planą, kuris skatintų vidaus vartojimą ir valstybei priklausančios infrastruktūros atsinaujinimą.

„Manome, kad kiekviena iš šių ministerijų galėtų savo programoje numatyti tokius projektus. Pavyzdžiui, galėtų būti paspartintas Ignalinos atominės jėgainės uždarymas, Zoknių oro uosto rekonstrukcija, atnaujinama elektros energijos infrastruktūra, vykdomi tiltų einamieji remontai, – kiekviename mieste tokių tiltų ir estakadų yra nemažai. Kalėjimų departamentas, mokyklos, ligoninės taip pat galėtų užsakyti darbo statybininkams. Turto bankas valdo didžiulį ūkį, jam nepakenktų kapitalinės rekonstrukcijos ir paprastesni darbai“, – vardijo D. Gedvilas.

Jo nuomone, tokie projektai nesmarkiai smogtų valstybės biudžetui, tačiau sustabdytų nedarbo plitimą.

Sostinėje statybų sąstingio nematyti

Vilniuje šiuo metu statybos vyksta, kaip vyko, – krizės ženklų kol kas nematyti. Tuo lengva įsitikinti pravažiavus atkarpą nuo Kareivių gatvės Žirmūnuose iki Konstitucijos prospekto pabaigos ties Geležinio Vilko viaduku prie buvusio Edukologijos universiteto.

Kareivių gatvės pradžioje ir Šeimyniškių bei Rinktinės gatvių sankryžoje prie Generalinės prokuratūros šiuo metu atliekami kelio rekonstrukcijos darbai.

Žirmūnuose viena energetikos projektų bendrovė atnaujina požeminę instaliaciją – čia Vilniaus miesto savivaldybė vykdo kvartalo tarp Minties, Žirmūnų ir Tuskulėnų gatvių atnaujinimą. Šie darbai per karantiną nebuvo sustoję.

Daugelis pastatų Vilniuje apstatyti pastoliais, ant jų užsilipę statybininkai modernizuoja daugiabučius, prekybos centrus ir bažnyčias.

Darbai nesustojo ir biurų bei daugiabučių komplekse buvusioje Žalgirio stadiono teritorijoje – čia kasdien pluša kelios dešimtys statybininkų, sukasi kranai, į viršų kyla pastatai, o šalia naujausio biurų pastato priešais Generalinę prokuratūrą jau klojamas šaligatvis.

Technika burzgia ir pagal pasaulyje garsaus architekto Danielio Libeskindo projektą statomo dangoraižio teritorijoje tarp Konstitucijos prospekto ir Baltojo tilto.

Apibus šio tilto statybininkų taip pat gausu – vienoje tilto pusėje įrengiamos sporto ir laisvalaikio aikštelės, kitoje – stumdomos žemės ir formuojama nauja veja.

Šiuo metu toliau statomi ir biurų pastatai tarp Nacionalinės galerijos ir sporto bei laisvalaikio centro „Forum Palace“ – čia netrukus turėtų įsikurti SEB bankas ir kitos įstaigos.

Atidedami nauji investiciniai projektai

Pasak D. Gedvilo, dalis statybos kompanijų pačios sustabdė veiklą dėl koronaviruso baimės. „Jeigu darbas vyksta vidaus patalpose, darbus nutraukė įmonių vadovai ir užsakovai, kad virusui išplitus nebūtų visiškai paralyžiuota įmonių veikla. Tai dalis vadovų savo iniciatyva ryžosi tokiam žingsniui, nes nenori rizikuoti“, – dėstė D. Gedvilas.

Anot jo, planuotą plėtrą atidėjo „Continental“ gamykla Kaune. LSA kas savaitę gauna po 1–3 pranešimus apie stabdomas privačias investicijas. „Šiandien yra sustabdyti daugiau kaip 20 gan didelių investicinių objektų. Investuotojai irgi svarsto, ar verta įsipareigoti bankui, ar ne. Gali būti taip, kad krizė užsitęs ir ištekliai bus įdėti bergždžiai“, – svarstė LSA prezidentas.

Dalis investuotojų, anot jo, tikisi, kad krizės metu atpigs statybos medžiagos ir planuoja projektus pradėti po pusės metų ar po metų, kai bus mažesnės kainos ir atsiras sąlygos iš naujo derėtis su rangovais.

„Visokių lūkesčių yra. Bet apie piktybinius sutarčių nutraukimus informacijos neturime“, – tvirtino D. Gedvilas.

Statybų nestabdė, darbuotojus išsaugojo

Darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ šiuo metu darbus vykdo visose statybvietėse ir neatleido nė vieno darbuotojo, tačiau dėl bankų finansavimo pokyčių atidėjo kelių naujų projektų įgyvendinimą.

„YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas Alfa.lt teigė, kad dėl karantino didelė dalis darbuotojų šiuo metu dirba nuotoliniu būdu namuose, visos statybvietės yra aprūpintos būtinomis darbuotojų apsaugos ir dezinfekcinėmis priemonėms, pirštinėmis ir kaukėmis. „Išsaugojome absoliučiai visus kompanijos darbuotojus“, – teigė jis.

Vis dėlto K. Vanagas pripažino, kad jaučiamas ženklus būsto rinkos sulėtėjimas, todėl nuo pat karantino pradžios įmonė dėjo visas pastangas kuo operatyviau prie jo prisitaikyti.

„Praėjusias kelias savaites būsto pardavimai buvo praktiškai sustoję, tačiau šiuo metu po truputį jaučiamas ir aktyvėjantis klientų susidomėjimas“, – teigė jis.

Bendrovė klientams sudarė sąlygas dominančius butus apžiūrėti bekontakčiais būdais: arba individualių susitikimų statybvietėse metu laikantis visų numatytų karantino reikalavimų, arba aprodant projektus vaizdo skambučiais.

„Visus su statybomis ar būsto įsigijimu susijusius techninius ir finansinius klausimus taip pat sprendžiame nuotoliniu būdu“, – teigė K. Vanagas.

Pasak jo, šiuo metu „YIT Lietuva“ darbai vyksta visose mūsų statybvietėse – jų bendrovė turi 20. Statybos darbai toliau vykdomi gyvenamųjų namų projektuose Vilniuje „Raitininkų sodas“, „Matau Vilnių“, „Naujasis Skansenas“.

„Vilniuje statome ir verslo centrą Žalgirio g. 112. Kaune baigiame įrengti verslo centrą SQVERAS ir šalia esantį skverelį miestiečiams, tęsiame Krepšinio namų bei urbanistinio projekto „Piliamiestis“ statybas. Uostamiestyje toliau vykdome darbus „Klaipėdos Smeltės“ krovos terminale. Tiesiame ir remontuojame kelius visoje Lietuvoje, prižiūrime Vilniaus miesto gatves. Visus įsipareigojimus vykdome, o pradėtus projektus planuojame užbaigti“, – pasakojo K. Vanagas.

Vis dėlto „YIT Lietuva“ vadovas pripažino, kad dėl susidariusios situacijos rinkoje atidėjo kelių naujų projektų pradžią.

„Bankų finansavimo sąlygų pokyčiai privertė dalį užsakovų pakeisti savo planus ir projektų vykdymą atidėti arba nutraukti“, – teigė K. Vanagas.

Jo nuomone, Lietuvos statybos sektorius šiais metais neišvengiamai patirs nuostolių ir susitrauks. „YIT Lietuva“ vadovas tikisi, kad situacija stabilizuosis ir statybos atsigaus, kai tik baigsis karantinas, o virusas bus suvaldytas.

Tikroji padėtis paaiškės gegužės pabaigoje

Tikra Lietuvos statybų sektoriaus padėtis, LSA prezidento D. Gedvilo nuomone, paaiškės gegužės 25 d., kai įmonės deklaruos pridėtinės vertės mokestį. Esą tada paaiškės, kiek valstybėje susitraukė ekonomika.

„Kai pasimatys duobė, gali pradėti strigti atsiskaitymai. Bijome, kad užsakovai pradės nebemokėti statybininkams. Galvojame, kad neįsisuktų virusas į mokėjimų grandinę. Šito statybininkai labiausiai bijo, nes tiekėjai prašo išankstinio apmokėjimo už medžiagas. Už technikos nuomą irgi tenka mokėti dalimis iš anksto. Yra visokių baimių“, – prisipažino D. Gedvilas.

Šiuo metu, pasak jo, trūkinėja ir statybos medžiagų tiekimo grandinė. Ypač stringa elektronikos ir apdailos medžiagų, vėdinimo ir šildymo įrangos tiekimas. Pagrindiniai šių medžiagų tiekėjai yra Italija ir Kinija – šalys, labiausiai pažeistos koronaviruso pandemijos.

„Kai kurie statybininkai už medžiagas sumokėjo avansą – 10 proc. pervedė tiekėjams, bet medžiagų nesulaukia, nes yra sustabdyta gamyba ar kyla problemų dėl pristatymo. Šie statybininkai perka medžiagas iš artimesnių šalių, atsiveža iš Vokietijos, nelaukia, kada jas pagamins ir pristatys Italijos tiekėjai“, – pasakojo D. Gedvilas.

Medžiagų pigimo statybininkai kol kas nepastebi. Priešingai, tos, kurių trūksta, netgi brangsta. Lietuvoje gaminamų statybos medžiagų kaina kol kas nekito arba truputį mažėja.

Siūlo imti pavyzdį iš kitų ES valstybių

LSA prezidentas mano, jog šalies valdžiai reikėtų sudaryti ne tik kovos su koronavirusu, bet ir ekonomikos gelbėjimo štabą. Toks ekstremalių situacijų komitetas (ar kaip kitaip jis vadintųsi) turėtų mobilizuoti visas valstybės institucijas ekonomikos krizei įveikti.

„Jeigu toks štabas nebus sudarytas, gaivališki pavieniai veiksmai gali ekonomikai padaryti labai didelę žalą, – mano D. Gedvilas. – Matysime didžiulius nuostolius, didžiulius praradimus. O jeigu šis štabas imsis priemonių vartojimui, pastatų rekonstrukcijai skatinti, skirs papildomą finansavimą statyboms ir remontui, yra tikimybė, kad statybų sektorius metų pabaigoje gali turėti nemažai užsakymų ir kvietimų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tuomet statybų sektorius nekristų į gilią duobę ir, kaip ir Lenkijos statybų sektorius per praėjusią finansų krizę, patirtų nedidelį nuostolį.“

D. Gedvilo nuomone, blogai tai, kad rudenį vyks Seimo rinkimai, todėl gali kilti daug populistinių iniciatyvų, tačiau jos nebus efektyvios.

„Valstybė turėtų vykdyti agresyvią intervenciją į ekonomiką skatinant vidaus vartojimą. Ne mažinti, bet didinti pirkimus. Ne susiveržti, bet atlaisvinti diržus, nes jeigu mažins išlaidas, bus bėda“, – įsitikinęs LSA prezidentas.

Daugelis ekonomistų atkreipia dėmesį, kad dabartinis sunkmetis skiriasi nuo 2008–2009 m. finansų krizės, nes šiandien finansinių išteklių netrūksta, ekonomika stoja dėl pandemijos sukeltų dirbtinių veiklos suvaržymų.

D. Gedvilas pritaria šioms įžvalgoms ir pateikia kitų ES valstybių pavyzdį. „Vokietijoje dabar – krizės metu – trūksta statybininkų. Todėl, kad Vokietijos vyriausybė didžiulius finansinius išteklius skyrė statybos infrastruktūros projektams, kad tik būtų kuo mažesnis nedarbas. Tas pats Didžiojoje Britanijoje. Ten trūksta statybininkų, jie raginami neišvažiuoti. Todėl pavieniai emigrantai statybininkai nė vienas negrįžta į Lietuvą, nes užsakymų nesumažėjo“, – tikino LSA prezidentas.

D. Gedvilas įsitikinęs, kad Lietuva turėtų eiti panašiu keliu.

Alfa.lt