Statybos Vilniuje: kodėl medžių apsauga lieka antrame plane?

Vilnius sparčiai keičiasi – tiesiami nauji keliai, plečiami dviračių takai, kyla gyvenamieji ir komerciniai pastatai. Tačiau miestas, garsėjantis savo žaluma, susiduria su problemomis išsaugant brandžiuosius medžius.

Vilniausnaujienos.lt jau apžvelgė problemą, kai miesto augmenija lėtai naikinama dėl pernelyg gausiai barstomos druskos, kuri kenkia medžių sveikatai. Tačiau egzistuoja ir kita dažnai ignoruojama grėsmė – didelių gabaritų ir sunkių konstrukcijų laikinas statymas šalia medžių. Viena iš vietų, kur ši nepriežiūra ypač pastebima – statybų aikštelės.

VilniausNaujienos.lt užfiksavo, kad keliuose sostinės statybos objektuose šalia medžių buvo neteisėtai sandėliuojamos statybinės medžiagos, statomi laikini konteineriai bei vykdoma sunkiųjų transporto priemonių veikla. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus“ reikalavimams, kurie griežtai draudžia vykdyti bet kokią veiklą, galinčią pažeisti medžių šaknų sistemą.

Įsakyme itin detaliai apibrėžtos apsaugos priemonės, skirtos išvengti poveikio medžiams. 7.8 punkte aiškiai nurodoma, kad draudžiama statyti laikinus statinius, sandėliuoti medžiagas ar važinėti transporto priemonėmis arčiau kaip 3 metrai nuo medžio kamieno ir 1 metras nuo lajos projekcijos. Taip pat nustatytas reikalavimas nepalikti degiųjų medžiagų arčiau nei 10 metrų nuo medžio kamieno.

Be to, pagal 7.2 punktą, kiekvienas statybvietėje augantis medis turi būti tinkamai aptvertas: grupių medžiai – ne žemesniu kaip 2 metrų aukščio aptvaru, o pavieniai medžiai – trikampiu aptvaru, kurio kraštinės turi būti ne arčiau kaip 0,5 metro nuo kamieno. Šios priemonės skirtos užtikrinti, kad statybų metu būtų išvengta atsitiktinių smūgių, dirvos sutankinimo ar kito neigiamo poveikio, galinčio lemti ilgalaikį medžių nykimą.

Lietuvos arboristikos centro vadovas, doktorantas Algis Davenis akcentuoja, kad statybvietėse bet koks šaknyno pažeidimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Dirvos suspaudimas, statybinės medžiagos, laikomos šaknų zonoje, ar cheminių medžiagų nutekėjimas gali pakenkti medžių mitybai, sutrikdyti šaknų aeraciją ir lemti medžio nykimą.

A. Davenis pateikė vokiško standarto (2012) vizualizaciją, kurioje aiškiai nurodoma, kaip turi būti saugomi statybvietėse esantys medžiai:

Šios taisyklės padeda apsaugoti medžius nuo mechaninių pažeidimų ir užtikrina jų išlikimą urbanistinėje aplinkoje. Tačiau Vilniaus statybvietėse realybė dažnai atrodo kitaip – medžiai apsaugomi tik po to, kai pažeidimai tampa viešai matomi.

Žygimantų 12: prabangus projektas su paprastomis problemomis

Vienas iš pavyzdžių – prestižinis „Žygimantų 12“ nekilnojamojo turto projektas sostinės centre šalia Neries. 54-ių butų komplekso aprašyme teigiama, kad „vidiniame kieme esančių augalų įvairovė bei apželdintos sienos sukuria jaukias ir autonomiškas erdves gyventojui“, tačiau statybvietėje buvo užfiksuoti galimi želdinių apsaugos pažeidimai.

„Žygimantų 12“ statybų aikštelėje neapsaugoti medžiai / Alfa.lt

Kaip matyti užfiksuotuose kadruose, prie medžių statybvietėje buvo pastatyti automobiliai, sandėliuojamos statybinės medžiagos, o tai gali lemti šaknų sistemos pažeidimus ir sutrikdyti medžių mitybą. Pagal teisės aktus, šalia medžių negalima laikyti statybinių medžiagų ar naudoti sunkiosios technikos arčiau nei 3 m nuo kamieno ir 1 m nuo lajos projekcijos.

Reaguodama į žurnalistinį paklausimą, rangovė „Naresta“ operatyviai aptvėrė medžius ir patikino, kad įmonė laikosi visų reikalavimų. Tačiau kyla klausimas, kodėl ši apsaugos priemonė nebuvo įgyvendinta iš anksto. Bendrovės rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė Guoda Pakalniškytė laiške teigė: „Savo statybvietėse taikome itin griežtus reikalavimus tiek darbų saugai, tiek aplinkos bei augmenijos apsaugai. Pavienių žmogiškųjų klaidų nutinka, tačiau jos visuomet yra operatyviai išsprendžiamos, nes nuolat stebime ir kontroliuojame procesus.“

„Žygimantų 12“ statybų aikštelėje apsaugoti medžiai / Alfa.lt

Nors įmonė pripažino, kad įvyko klaida, lieka neaišku, kodėl medžių apsauga nebuvo užtikrinta iš anksto, jei statybvietėje nuolat vykdoma kontrolė. Taip pat nebuvo atsakyta, ar įmonė planuoja peržiūrėti visas savo statybvietes, siekdama užkirsti kelią panašiems pažeidimams ateityje.

Vrublevskių bibliotekos rekonstrukcija kieme

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rekonstrukcija – svarbus Vilniaus kultūros paveldo atnaujinimo projektas. Tačiau statybų aikštelėje buvo užfiksuoti galimi želdinių apsaugos taisyklių pažeidimai – prie medžių sandėliuotos statybinės medžiagos, o tai neatitinka LR aplinkos ministro įsakymo reikalavimų.

Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas informavo, kad biblioteka nėra atsakinga už statybvietės tvarką – ji priklauso generaliniam rangovui AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST). Kai buvo nusiųstos nuotraukos ir pateiktas paklausimas dėl komentaro, įmonė iš pradžių lakoniškai atsakė, kad „jau pradėti medžiagų atitraukimo darbai“, tačiau nepaaiškino, kodėl želdinių apsaugos reikalavimų nebuvo laikomasi nuo pat pradžių.

Paprašius platesnio komentaro, kitą dieną buvo gautos nuotraukos su aptvertais medžiais ir laiške AB „PST“ projektų direktorius Mindaugas Narkevičius patikino, kad tvarka buvo atkurta, o medžiagos nuo želdinių atitrauktos pagal reikalavimus. Jis aiškino, kad laikinas pažeidimas buvo susijęs su „itin ribota erdve persikraustant iš vienos statybų aikštelės pusės į kitą“, kol intensyviai vyko rekonstrukcijos darbai.

Taip pat buvo teigiama, kad bendrovė reguliariai peržiūri savo statybvietes, siekdama užtikrinti želdinių apsaugą.