Statutinių įstaigų skundai: personalo trūkumas, senėjimas, nepakankamas finansavimas

Antradienį surengtoje diskusijoje statutinių įstaigų vadovai skundėsi personalo senėjimu bei stygiu, nepakankamu finansavimu.

Savo ruožtu, Policijos departamentas siūlo remiantis Estijos modeliu pareigūnams sulaukus 50-ies metų mokėti ir atlyginimą, ir pensiją.

„Prašosi estiškasis modelis, kuomet (...) sulaukęs 50 metų policijos pareigūnas pradeda gauti ir pensiją, kuri jam priklauso kaip pareigūnui, ir gauna atlyginimą. Tai yra be galo efektyvi motyvacinė priemonė, kuri suinteresuotų esamus pareigūnus tarnauti ilgus metus“, – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) inicijuotoje diskusijoje kalbėjo policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.

Pasak jo, Lietuvos policijai trūksta apie pusantro tūkstančio pareigūnų, 40 proc. esamų policininkų taip pat gali „kad ir šiandien palikti tarnybą išeidami į atsargą“, todėl reikia ieškoti būdų, kaip natūraliai juos išlaikyti.

„Ne per prievartą, ne pratęsiant pensijinį amžių, o suinteresuojant pareigūnus tarnauti ilgus metus, kad ir iki 60 ar 65 metų policijoje, kas yra visos Vakarų Europos tendencija“, – sakė A. Paulauskas.

Jis pabrėžė, kad policija Lietuvoje veikia su 50 proc. mažesniu biudžetu nuo šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP) nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. A

Paulausko pateiktais duomenimis, pastarasis siekia 0,9 proc. BVP, tuo metu Lietuvos policijos finansavimas sudaro 0,4 proc. BVP.

„Jeigu pasiektume bent ES vidurkį, tai reiškia, kad Lietuvos policijos finansavimas nuo 350 mln. eurų turėtų didėti iki 700 mln. eurų“, – teigė Policijos departamento vadovas.

Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus Renato Požėlos, jo departamentas yra viena prasčiausiai materialiai aprūpintų institucijų šalyje.

„Mūsų startas yra 912 eurų. Vidurkis PAGD darbuotojo yra minus 3 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio, kuris siekia 1352 eurus. Būtų tikrai objektyvu, jeigu pradedantysis statutinis darbuotojas gautų vidutinį šalies darbo užmokestį ir nuo šito pagrindo būtų statoma finansinė piramidė“, – sakė R. Požėla.

Jis teigė besitikintis, kad asmeniui PAGD ištarnavus apie 20 metų jam būtų nustatomas „ženkliai didesnis koeficientas“ ir augant stažui koeficientas vis didėtų, taip žmogų „apsaugant nuo pagundų palikti mūsų tarnybas“.

R. Požėla pabrėžė, kad ypač policijai, PAGD ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) reikalinga kolegijos tipo švietimo įstaiga. Jis skatino grįžti prie vidaus reikalų sistemos kolegijos kūrimo klausimo ir „suglaudus pečius pagaliau šitą darbą padaryti“.

Visų institucijų vadovai akcentavo, kad joms skiriamas finansavimas pastaraisiais metais augo, bet yra nepakankamas konkurencingiems atlyginimams užtikrinti ir pareigūnams motyvuoti.

Iššūkiai Migracijos departamentui – pakto įgyvendinimas, laki teisinė bazė

Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės teigimu, artimiausias iššūkis šiai institucijai – 2026 metais laukiantis pasirengimas Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimui, dėl kurio ji „vėl bus priversta ateiti ir prašyti papildomų 3 mln. eurų“ įstaigai.

Pasak E. Gudzinskaitės, šiuo metu amžiaus vidurkis departamente siekia 47 metus, o jaunimą prisikviesti dirbti sunku.

„Jeigu situacija nesikeis, po penkerių metų 10 proc. pačių vertingiausių specialistų bus išėję į pensiją ar bus labai arti pensinio amžiaus“, – tvirtino Migracijos departamento vadovė.

Jos teigimu, departamentui svarbus Užsieniečių teisinės padėties įstatymas per ketverius metus keistas 18 kartų, o prisitaikymas prie kintančios teisės taip pat reikalauja išteklių.

„Prisitaikyti prie nuolatinių įstatymų pokyčių reikia skirti daug resursų ir mums būtų daug geriau, jeigu veiklos prioritetai būtų nustatomi ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, siejant su būsimu trimečiu biudžetu“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Ji pabrėžė ir per didelį veiklos reglamentavimą, neleidžiantį valstybės tarnautojams iniciatyviai ir kūrybiškai spręsti problemas.

Daugiau resursų muitinei ir VST reikės augant tyrimų, saugomų objektų skaičiui

Anot Muitinės departamento generalinio direktoriaus Dariaus Žvirono, per pastarąjį penkmetį vidutiniam darbo užmokesčiui muitinėje išaugus kiek per 40 proc., įstaiga „išlipo iš duobės“, tačiau sunkiai konkuruoja netgi su viešuoju sektoriumi, kur algos kasmet auga po 50 procentų.

„Kitais metais greičiausiai bus priimti sprendimai dėl sankcijų apėjimo kriminalizavimo. Kalba eina apie papildomai porą tūkstančių ikiteisminių tyrimų, jeigu tie sprendimai bus priimti, poreikis lėšoms yra pateiktas“, – teigė D. Žvironas.

Pasak jo, visų vidaus tarnybos statutinių įstaigų darbo užmokesčio sistema turėtų būti vienoda ar artima vienodai, o „šiandien priimami atskiri sprendimai paremti vieną ar kitą instituciją nėra tvarūs sistemiškai“.

Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Viktoras Grabauskas akcentavo, kad papildomų žmonių ir finansinių resursų reikia nuo sausio tarnybai prie šiuo metu saugomų devynių strateginių objektų planuojant perimti dar keturių apsaugą.

V. Grabausko pateiktais duomenimis, pernai į VST buvo priimti 38 pareigūnai ir 95 atleisti. Šiemet jų priimta 48, atleisti – 84.

„Tai daug ką pasako, kad mums yra labai svarbu motyvuoti ir dabar dirbančius pareigūnus, ir tuos, kurie norėtų dirbti VST. Atlyginimas yra vienas iš motyvavimo būdų“, – kalbėjo VST vadas.

FNTT: efektyviai galime atlikti tik sudėtingiausius tyrimus

Per dešimt metų beveik dvigubai padidėjusio finansavimo nepakanka ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), teigė jos direktorius Rolandas Kiškis.

„Kalbant apie mūsų tarnybą, (...) su šituo finansavimu, kad ir padidėjusiu, kurį turime, efektyviai galime atlikti tik pačius sudėtingiausius tyrimus. Jeigu kalbėtume apie pinigų plovimą, priežiūrą, prevenciją, tam tinkamo resurso skirti kol kas negalime“, – kalbėjo R. Kiškis.

Pasak jo, FNTT sunku konkuruoti su dvigubai didesnes algas siūlančiu finansų sektoriumi, kur išeina dirbti dalis pareigūnų. Taip pat nėra tinkamos jų parengimo sistemos, ypač tyrėjų ar analitikų, neefektyvi bendra institucijų informacinė sistema.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Linas Pernavas pažymėjo, kad su personalo trūkumu, kvalifikacijos ir techninio aprūpinimo, analitinių įrankių, tarpinstitucinio ir tarptautinio bendradarbiavimo stoka susiduria ir kolegos Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje.

L. Pernavas akcentavo spalio pabaigoje septynių Lietuvos institucijų ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) pasirašytą bendradarbiavimo sutartį dėl saugumo specialistų rengimo, tai vadinęs „beprecedenčiu atveju universitetinėse studijose Lietuvoje, kai pirmą kartą prie valstybei strategiškai svarbios studijų programos prisidės toks didelis institucijų skaičius.“

Savo ruožtu, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika sakė, kad Vakarams priešiškų valstybių vykdomų operacijų išaiškinimui ir prevencijai reikia „sutelktų visų valstybės žvalgybos ir teisėsaugos institucijų veiksmų, kuriems yra būtini papildomi pajėgumai“.

„Didėjantis nesaugumas regione verčia VSD didinti žvalgybos ir kontržvalgybos veiklos intensyvumą ir kartu rengtis veikti mobilizacijos sąlygomis. (...) Efektyvi žvalgyba ir kontržvalgyba yra būtina prielaida ne tik nacionaliniam saugumui užtikrinti, bet ir valstybės gynybai karo padėties metu“, – kalbėjo V. Mažeika.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kritikavo jau vykdomą valstybės tarnybos reformą, tvirtino prokuratūrą per vėlai sužinojus apie jos projektą.

Pasak N. Grunskienės, ikiteisminio tyrimo institucijose toliau „katastrofiškai trūksta tyrėjų“, o turintys vertingą patirtį po minėtos reformos „yra nemotyvuoti, išeina į privatų sektorių ar blaškosi tarp institucijų“.

Socialdemokratė, NSGK narė Dovilė Šakalienė ragino parlamentarus su statutinių tarnybų vadovais „turėti reguliarų formatą“, kuris leistų politikams žinoti institucijų poreikius ir pagal valstybės galimybes juos atliepti.

„Tik per tiesioginį dialogą galime spręsti problemas. Todėl norisi naują politinį ciklą pradėti būtent taip“, – teigė parlamentarė, su socdemais perrinkta dar vienai kadencijai.

Kaip skelbė LSDP, frakcijos inicijuota diskusija buvo skirta aptarti statutinių įstaigų sisteminius iššūkius, kaip finansavimas ir darbo užmokestis, kurie lemia pareigūnų migraciją tarp institucijų.