Statistika šokiruoja: darbe kasmet žūsta iki 200 žmonių, darbuotojai kenčia nuo streso

Statistika šokiruoja – Lietuvoje kasmet daugiau nei 3000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iš jų iki 200 – žūsta arba sunkiai susižaloja.

Mūsų šalyje 1992-2016 metais darbe žuvo ir sužalota 79 tūkst. žmonių. Ši minia sužalotųjų, neįgaliųjų, ir tų, kurių netekome, beveik prilygsta Alytaus ir Utenos miestų gyventojų skaičiui kartu sudėjus.

Kukuraitis: teisingas darbdavys – emigracijos stabdis 

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad teisingas darbdavys – emigracijos stabdis. Dėl to, anot jo, sąmoningumas būtinas tiek tarp darbuotojų, tiek tarp darbdavių.

„Šalia darbo santykių ir sąlygų, saugumas – vienas svarbiausių aspektų. Jokia kompensacija nėra kelias saugumui užtikrinti. Tai veikimas su pasekmėmis, tuo metu visos darbdavių pastangos turėtų būti nukreiptos į prevenciją: tiek techninę, aprūpinant visa reikalinga technika, tiek psichosocialine, kuri kol kas yra naujiena Lietuvoje“, – konferencijoje, skirtoje paminėti Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, sakė L. Kukuraitis.

Žūtys, sunkūs sužalojimai, profesinės ligos – nelaimės darbe, kurios dažniausiai įvyksta nepakankamai įvertinus arba iš viso neįvertinus visų pavojų ir jų sukeliamos rizikos, brangiai kainuoja. Todėl, ministro teigimu, atsakingas turėtų būti ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas.

„Kiekvienas darbuotojas turėtų suvokti, kad yra atsakingas ne tik už savo psichinę, fizinę sveikatą, socialinius santykius, bet ir už savo šeimą. Reikia suvokti, kad aš atsakingas“, – sakė ministas.

L. Kukuraičio teigimu, didėjanti tendencija – darbuotojai, kurie patys save įdarbina. Anot jo, kyla klausimas, kaip užtikrinti tokio darbuotojo, dirbančio namų sąlygomis, saugumą.

„Kas yra atsakingas už jų naktinius darbus, neribotą darbo kiekį ir t.t. Tam reikalingas asmens sąmoningumas“, – sakė politikas.

Susižaloja pirmaisiais darbo metais

Aukų statistika liudija, jog ekonominėje erdvėje dar mažai suvokiama, kaip svarbu dirbti saugiai. 41 proc. asmenų, patiriančių nelaimes darbe, yra tie, kurie dirba pirmuosius metus įmonėje arba įstaigoje.

L. Kukuraičio teigimu, tokia statistika rodo, kad tiek asmuo, tiek darbdavys nėra tinkamai pasirengę užtikrinti saugumo.

Darbo inspekcijos atstovas, darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos pirmininkas Arūnas Lupeika teigia, kad žvelgiant į statistikos rodiklius matoma pozityvi mažėjimo tendecija. Vis dėlto, anot jo, viskas vyksta labai lėtai, o mūsų šalies mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe rodikliai vieni prasčiausių Europos Sąjungoje.

A. Lupeikos teigimu, didžiausia problema Lietuvoje yra darbuotojai, kurie darbe dirba pirmus metus.

„Iki vienerių darbo metų yra didžiausia dalis įvykstančių nelaimių. <...> Švietimas ir mokslas yra vienos iš priemonių tai stabdyti. Jeigu žmogus neturi įgūdžių, patirties, jis daugelį dalykų daro taip, kaip jis sugalvoja, bet tai nebūna pats geriausias sprendimas“, – teigia jis.

Kita problema, anot jo, profesinės ligos ir susirgimai: „tai nėra žūtys ar tragedijos, tačiau žmogus lieka „luošas“. Jis susirgo, jis nebetenka galimybių gyventi komfortišką gyvenimą. Tai priklauso nuo darbo sąlygų. Kodėl iš Lietuvos bėga žmonės? Todėl, kad jie neturi tinkamų darbo sąlygų“.

„Net ir vienas žuvęs darbe – yra per daug“, – toks yra valstybinės darbo inspekcijos credo. Pasak A. Lupeikos, tai nėra siekiamybė, o realybė. Jo teigimu, nelaimių tikrai įmanoma išvengto. „Tie mirtini nutikimai, kurie įvyko šiemet yra „iki absurdo paprasti“, – sakė specialistas.

Dažniausiai susižaloja jaunimas

Gydytojo ortopedo-traumatologo Artūro Zubricko teigimu, kiekvieną dieną 2-3 pacientai, patyrę traumą darbe, kreipiasi į ligoninės personalą. Vis dėlto, statistika nėra tiksli, kadangi žmonės stengiasi nuslėpti savo sužalojimo priežastį, kad nebūtų atleisti iš darbo.

Pasak gydytojo, įdomu tai, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau dirbančių ir neretai sužalojimų darbe patiriančių užsieniečių.

„Užvedus pacientui ambulatorinę kortelę, matome, kad žmogus yra nedraustas. Už paslaugas apmokestiname, tuomet jis atneša popierius, pasirodo, kad jis dirbantis. Žinoma, žmonės po to pasakoja, kad įvykis įvyko buityje, bando pakeisti darbo traumą“, – pasakoja A. Zubrickas.

Tiesa, anot gydytojo, daugiausia susižalojimų patiria jaunimas. A. Zubrickas pasakojo, kad praėjusią savaitę buvo gydomas jaunuolis, kuriam buvo pervažiuotos kojos.

„Bandome likviduoti pasekmes, kad būtų kuo mažesnė finansinė žala. Šitos problemos turėtų būti sprendžiamos kompleksiškai, turėtų prisidėti psichologai“, – sako gydytojas.

Lietuviai patiria daugiausiai streso

Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, pasaulyje kasmet du milijonai vyrų ir moterų miršta dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar dėl susirgimų, susijusių su darbu. Europos Sąjungoje dėl su darbu susijusių priežasčių kas tris su puse minutes miršta vienas žmogus.

Tuo metu, psichologė dr. Paulina Želvienė teigė, kad Lietuvos darbuose stokojama elementarios psichologinės priežiūros ir pagalbos. VU mokslo darbuotoja pabrėžia, kad Lietuvos darbuotojai patiriai išskirtinai daug streso, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis.

Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimais nustatyta, kad 83 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius dvejus metus patyrė didelį stresą. Beveik trečdalis iš šio tyrimo dalyvių, 30 proc. nurodė, kad stresą sukėlė su darbo aplinka susiję profesiniai santykiai.

„Tokiose šalyje kaip Vokietija, panašių stresų yra tris kartus mažiau. Stresas ne tik kenkia darbuotojų produktyvumui, bet ir mažina atidumą, gebėjimą adekvačiai reaguoti kritinėse situacijose. Taigi patiriamas stresas darbe tampa reikšmingu rizikos faktoriumi nelaimėms darbe“, – dėstė P. Želvienė.

Lietuvoje, palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, anot psichologės, yra menkai rūpinimasi psichologine darbuotojų gerove. Priežastis, anot P. Želvienės, labai paprasta – darbuotojai patiria daugiau streso, o tai gali prisidėti prie didesnio traumuojančių įvykių darbe skaičiaus.

Pasak psichologės, turi egzistuoti mechanizmai, padedantys kovoti su darbe patiriamų nelaimių pasekmėmis. „Deja, šiandien Lietuvoje įvykus nelaimingam įvykiui darbe įprastai reglamentuojama ir akcentuojama medicininė pagalba, finansinė žalos kompensacija bei teisiniai aspektai, tačiau nėra psichologinės žalos vertinimo sistemos ar profesionalios specializuotos psichologinės pagalbos darbuotojams“, – teigia mokslo darbuotoja.