Staigmena pravirkdė jubiliatę

Sausio 20-ąją buvusiai Žiežmarių mokyklos chemijos ir dailės mokytojai Lionginai Davidavičienei sukako 90 metų. Atvėrusi duris nelauktiems svečiams, jubiliatė netikėtai pravirko.

Žiežmarių seniūnė Edita Kerdokienė nepamiršo miestelio senbuvių. Su savo pagalbininkėmis seniūnė nuo pat metų pradžios suskaičiavo net 12 – ika 90 -ties metų sukaktį šiais metais pažyminčių gyventojų. O pirmoji jubiliatė pasirodė beesanti buvusi Žiežmarių mokyklos mokytoja Liongina Davidavičienė. Šiai puikiai pedagogei jubiliejus atėjo sausio 20 – ąją. Atvėrusi nelauktiems svečiams duris, jubiliatė netikėtai pravirko. Ji susijaudino ir dėl parodyto dėmesio, ir dėl to, kad namie viena, o butas ruošiamas remontui.

Tik praėjus kone ketvirčiui valandos buvusi pedagogė atgavo savitvardą. Ji ašarotomis akimis išklausė seniūnės E. Kerdokienės ir jos pagalbininkės sveikinimų. Seniūnė nuramino jubiliatę, kad jie tik tenorėję padaryti staigmeną. „O pranešti garbaus amžiaus žmogui, kad atvyksime jo pasveikinti, reikštų žmogui papildomus rūpesčius ir galvos skausmą“, - sakė seniūnė, linkėdama sulaukti
100 metų jubiliejaus. Ona Davidavičienė prieš 90 metų gimė Trakuose. Nuo 1939 metų ji su tėvais gyveno Vilniuje, lankė S. Nėries mokyklą. „Anksti netekau tėvelio, o patėvis buvo netinkamas tuometinei santvarkai. Mūsų šeima iš sostinės buvo ištremta į Žiežmarius. Iki šiol save laikau vilniete, tačiau labai myliu Žiežmarius, jų nuostabius žmones“, - sakė mokytoja.

Tuometinėje Žiežmarių vidurinėje ji dėstė chemiją ir dailę, nors buvo studijavusi biologiją. Su vyru, muzikos mokytoju Vladu ji užaugino dukrą Ramunę ir sūnų Arūną. Abu Davidavičių vaikai baigė muzikos mokyklą, dukra puikiai grojo fortepionu, sūnus įvaldė klarnetą. Nors Ramunei buvo pranašaujama muzikės ateitis, mergina pasirinko mediciną. Davidavičienės dukra gyvena Vilniuje, yra terapeutė. Mokytoja apgailestauja, kad sūnus Arūnas iki šiol nesukūrė šeimos, tad jubliatė turi tik vieną anūkę, kuria labai didžiuojasi.

„Mano anūkė Greta Ambrazaitė labai linkusi į meną, dailę. Ji laimėjo Jaunojo jotvingio premiją, neseniai išleido savo pirmąją knygą: „Trapūs daiktai“. Mergina studijuoja magistrantūrą, ji filologė. Džiaugiuosi, kad jos knyga skaitoma ir perkama. Ji važinėja į susitikimus su skaitytojais, o netrukus keliaus net į Kiniją“, - pasakojo L. Davidavičienė. Garbingoje vietoje ant močiutės sekcijos pamatėme ir merginos nuotrauką, kur jis su tėvais įsiamžino diplomo gavimo dieną.

Beje, L. Davidavičienė sako, kad anūkė iš jos paveldėjo meilę knygoms, ji prisiminė, kad jų abiejų kelias buvo pramintas į Žiežmarių biblioteką, tai buvo lankomiausia močiutės ir anūkės miestelio vieta. Puikius žodžius pedagogei skyrė ir Žiežmarių kultūros centro direktorė Irena Taukinaitienė. Ji palygino jubiliatę su vakare žara, kuri vėl sužydėjo. I. Taukinaitienė pasidalijo prisiminimais apie mokytoją, kuri pasižymėjo inteleigencija, skleidė geranoriškumą, buvo labai apsiskaičiusi. Beje, mokytoja dar turėjo mokykloje ir šokių būrelį, nors už šį papildomą darbą jai nebuvo mokamas joks atlygis.

Mokytoja neslepia, kad muzika ir šokiai buvo jos aistra. Ji su vaikais dalyvavo dainų šventėje, pati buvo Žiežmarių saviveiklininkų būryje. Todėl nenuostabu – kai su akordeonu Juozas Krinickas užgrojo jubiliatei paskirtą dainą „Švelnumas“, mokytoja vėl ėmė šluostyti ašaras. Jas nudžiovino nuoširdūs apkabinimai, prie kurių netrukus prisijungė jos buvęs mokinys Arūnas Šiaučiulis. Kultūros centro direktorė atsisveikindama pažadėjo susirasti mokytojos anūkę ir su jos kūryba supažindinti žiežmariečius. Išsiskyrėme su jubiliate sutarę susitikti per jos 100 metų jubiliejų. Tad, ilgiausių metų, miela sukaktuvininke.

Virginija Šimkūnienė

Autorės nuotr.