Sritis, kurios specialistų nepakeis robotai

Geologija yra viena iš tų sričių, kurioje esminių permainų neatneš pramonės perversmas, o specialistams ateityje neteks konkuruoti su robotais. Geologai Lietuvoje atsakingi už Žemės gelmių turtus, kurie sudaro daugiau nei du trečdalius valstybės nacionalinio turto. Vos pabaigę studijas studentai renkasi iš darbo pasiūlymų, kurių darbo užmokestis svyruoja nuo 800 iki 1200 eurų ir daugiau. Vis dėlto, kaip sako, Lietuvos geologijos įmonių asociacijos direktorius dr. Jonas Šečkus, nepaisant visų pastangų, dramatiškai mažėja geologų.

Kasmet Lietuvos rinkai reiktų paruošti bent aštuonis geologus. Šiuo metu šios srities studijas baigia ir Lietuvoje lieka, o ne į užsienį keturis tūkstančius eurų siekiančio darbo užmokesčio išvyksta, perpus mažiau specialistų.

Apmoka studijas

Jono Šečkaus teigimu, dažnai geologijos įmonės kreipiasi į asociaciją prašydamos padėti surasti specialistų. Ypač didelė problema atsirado Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos regionuose.

„Pilnavertės bendrosios geologijos studijos yra dėstomos tik Vilniaus universitete Chemijos ir geomokslų fakultete (VU CHGF). Čia ši studijų programa turi gilias tradicijas. Deja, Vilniuje mokslus baigę specialistai retai kada ryžtasi išvykti dirbti į regionus. Todėl Šiauliuose, Klaipėdoje ir net Kaune įsikūrusioms įmonėms prisišaukti VU studijas pabaigusius geologus yra labai sudėtinga“, – pasakoja J. Šečkus.

Geologijos įmonių asociacija bendradarbiauja su VU Geomokslų institutu. Asociacija keturiems studentams apmoka 20 proc. studijų įmokos, likusius 80 proc. studentai gauna su valstybiniu studijų krepšeliu. Dar keturiems, iš dabar aštuonių, studijuojančių šią specialybę, studijas dalinai finansuoja Lietuvos Geologijos tarnyba.

Kaip pasakoja J. Šečkus, asociacija yra įsipareigojusi, studijas pabaigusius specialistus (pareiškus norą), įdarbinti vienoje iš asociacijai priklausančių įmonių. Baigusiam studijas studentui bus pasiūlytas ne mažesnis nei tuo metu įmonėje apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis.

Paklaustas apie geologijos studijų kainą J. Šečkus nedvejoja, profesionaliu geologu be lauko praktikų netapsi. Studentų nėra daug, todėl norint išlaikyti studijų kokybę, valstybei tenka investuoti. Tačiau ta brangumas yra sąlyginis, nes lyginant tai, kokią naudą valstybei atneša pabaigęs studijas geologas, studijų kaina pasirodo labai menka.

„Lietuvos mokyklose mokiniai yra minimaliai supažindinami su geologija. Geografijos programoje yra keletas pamokų apie tektoninių plokščių judėjimą, geologinę laiko skalę, ledyninius (glacialinius) procesus, šiek tiek apie naudingasias iškasenas. To nepakanka. Juolab, dažnai moksleiviai skaitydami apie geologinius reiškinius taip ir lieka nesupratę, kad jie yra geologijos mokslo, o ne geografijos tyrimų objektas. Moksleiviai turėtų būti plačiau supažindinami su geologija, nes jos besimokydamas suprasi Žemės istoriją, įgysi žinių apie požeminį vandenį, inžinerines gruntų savybes, naudingųjų iškasenų slūgsojimo sąlygas, neišvengiamai išmoksi šalių, kalnų ir upių pavadinimus”, – pastebi pašnekovas.

Regionams skaudžiausia

Geologinius tyrimus atliekančios bendrovės „Grota“ direktorius Antanas Marcinonis sako, kad nepaisant visų paskatų, mažėja geologijos studentų ir tai jau pradėjo jausti verslas. Pagal gamybininkų atliktą analizę, iš ir taip nedidelio studentų skaičiaus, tam tikras procentas nueina kitais keliais – išvyksta į užsienį, gauna darbo pasiūlymus kitose srityse, siekia mokslininko karjeros. Todėl situacija tikrai darosi įtempta.

Be to ir pati geologija yra išskirtinė sritis. Ne kiekvienas trokšta nuotykių ir dinamikos darbe. Juolab geologija keičiasi, sparčiai progresuoja.

Pasaulis suka į kosminę geologiją

Anot J. Šečkaus, geologijoje atsiranda naujos mokslo kryptys. Šiuo metu mokslas sukasi į kosminę geologiją. Zondai siunčiami tyrinėti dangaus kūnus, o pirmas, kuris gali paaiškinti jų sandarą, susidarymo sąlygas yra geologas. Juk jis turi įvardinti iš kokių uolienų ar mineralų yra sudarytas dangaus kūnas.

Kita geologijos šaka, kuri įgauna vis didesnį pagreitį – aplinkoje esančių cheminių elementų, mineralų ir iš jų sudarytų uolienų poveikis žmogaus sveikatai, psichologinei būsenai, fizinei savijautai, net socialoginiams reiškiniams. Jau senokai pastebėta, kad Lietuvos etnografiniai regionai susiję su tektoninių lūžių išsidėstymu. Galima tai laikyti sutapimu. Tačiau manoma, kad lūžių sistema formuoja skirtingą požeminio vandens cheminę sudėtį, kuri turi įtakos net skirtingų regionų tradicijų formavimuisi.

Didelę finansinę naudą valstybei gali atnešti retųjų žemių elementų telkinių tyrimai. Jie vadinami retaisiais žemės elementais ne todėl kad jų yra mažai, o todėl kad jie labai retai sudaro sankaupas, kurias galima būtų vadinti telkiniais. Retieji žemės elementai šiuo metu pasaulinėje rinkoje yra brangesni nei auksas. Jie naudojami aukštosiose technologijose (išmaniųjų telefonų, kompiuterių gamyboje). Tiriant pietų Lietuvoje gręžinius yra aptikti šių elementų telkinių požymiai.

Yra ir daugiau sričių, kuriuose geologija gali atversti naujus puslapius, tačiau šiam progresui, turi padėti sistema. Kaip sako J. Šečkus, mokslininkams turi būti sudarytos sąlygos dirbti, tirti ir atrasti. Kas kitas atvers šiuos puslapius, jeigu ne šiandien mokyklos suoluose besimokantys ir studijas besirenkantys, jauni žmonės?