Šriodingerio Amerika dabar vienu metu yra ir demokratiška, ir autokratiška

Amerikos demokratija šiuo metu yra nežinomybės stadijoje. Akivaizdu, kad Donaldo Trumpo administracija jai kelia pavojų ir imasi veiksmų, kurie labai primena diktatūrų pradžią. Bet JAV yra atspari valstybė. Jeigu panirtume į komą ir Amerikos dėžę atidarytume po kelių metų – sunku nuspėti, ką ten pamatytume.

Šriodingerio katė yra daugeliui žinomas minties eksperimentas. Paprastai kalbant, į dėžę yra patalpinama katė ir mechanizmas, kuris atsitiktinai bet kuriuo metu gali išskirti nuodus. Ar katė išgyveno? 

Kol neatidarysime dėžės, tol tiesos nesužinosime. Turime paradoksą: tuo pačiu metu katė yra ir gyva, ir mirusi.   

Žinoma, dabartinė JAV gerai neatitinka eksperimento sąlygų. Dėžė yra permatoma ir nuodų mechanizmą – Trumpo administracijos veiklą – stebime realiu metu. Bet interpretacijų apie procesus turime įvairių ir jų baigtis tikrai neaiški. Tad Šriodingerio Amerika vienu metu yra ir gyvybinga demokratija, ir silpstanti.

Pro Lietuvos viešąją erdvę nepelnytai praslydo politologų Steven Levitsky ir Lucan A. Way straipsnis žurnale „Foreign Affairs“. Autoriai įspėja, kad per antrą Trumpo kadenciją JAV judės link konkurencingo autoritarizmo. Tai nebus uždara diktatūra, kur rinkimai visiškai surežisuoti ir opozicionieriai sėdi kalėjimuose. Bet valdantieji piktnaudžiaus galia ir kreips politines taisykles savo naudai. 

Trumpo administracijos pirmieji žingsniai labai primena kitų autokratų metodus – pavyzdžiui, Viktoro Orbano ar Recepo T. Erdogano. 

Ryškiausias signalas – federalinių institucijų valymas ir lojalių žmonių skyrimas į aukščiausius postus. Ypač yra svarbios institucijos, kurios atlieka saugumo, gynybos ir baudžiamojo persekiojimo funkcijas. 

Trumpas jau paskyrė savus į Federalinių tyrimų tarnybos vadovo ir JAV generalinio prokuroro postus. Pradėjo valymus kariuomenės vadovybėje – atleido Jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininką. Politinis spaudimas ir darbuotojų atleidimai lėmė vidaus pajamų tarnybos vadovų atsistatydinimą. 

Trumpas yra ne kartą išreiškęs norą traukti į baudžiamąją atsakomybę savo politinius varžovus. Federalinių institucijų kontrolė suteikia tam galimybes – valstybę paverčiant ginklu, nukreiptu į opoziciją, universitetus ir nepriklausomą žiniasklaidą. Metodų repertuaras žinomas iš modernių autokratų veiklos. Tai gali būti korupcijos, mokesčių vengimo, šmeižto ar kiti kaltinimai, lanksčiai traktuojant įstatymus.

Štai pavyzdys. 2011 m. Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa prisiteisė 40 milijonų dolerių iš opozicinio laikraščio. Nes šis išdrįso šalies vadovą pavadinti diktatoriumi. Žodžio laisvę užbraukė piktnaudžiavimas galia. 

Žinoma, dėl JAV teismų nepriklausomybės Trumpo administracijai nepavyktų pasiekti tokių sau palankių sprendimų. Tačiau teisminiams procesams švaistomi resursai ir stresas padarytų didžiulę žalą opozicijai. 

Valstybė gali būti panaudota ne tik baudimui – o atvirkščiai, paramos sutelkimui, apdovanojant draugiškus asmenis ir organizacijas. Federaliniais kontraktais, leidimais vykdyti veiklą, mokesčių išimtimis.

Levitsky ir Way tai vadina honey trap – medaus spąstais. Šie ženklai buvo matomi iki Trumpo administracijos pirmų dienų, kai galingos korporacijos ir jų vadovai bučiavo naujojo karaliaus žiedą. Perkeltine prasme, žinoma, bet intencijos aiškios. „Amazon“, „Google“, „Microsoft“ ir kiti sumetė po milijoną dolerių Trumpo inauguracijai. Marko Zuckerbergo socialiniai tinklai atšaukė faktų tikrinimo funkciją. 

Bene didžiausias nerimo signalas – „Amazon“ įkūrėjo Jeff Bezos spaudimas jo valdomam „The Washington Post“. Šio šūkis „demokratija miršta tamsoje“ tampa ironišku, kadangi pats leidinys pasiduoda turinio kontrolei. 

Galiausiai, prie Trumpo administracijos valstybė, tikėtina, gins savo draugus, kurie peržengs demokratinio elgesio ribas. Jau vienu pirmų savo sprendimų prezidentas suteikė malonę Kapitolijaus šturmo dalyviams.

Toks elgesys turi nemalonių paralelių su laikais, kai federalinė ir valstijų valdžia užmerkdavo akis, ekstremistinėms organizacijoms JAV pietuose imantis smurto prieš juodaodžius ir respublikonų politikus. Taip, būtent respublikonų – prieš juos buvo nukreipta po JAV pilietinio karo pietuose įsitvirtinusi demokratų mašina. 

Istorinė ironija veda prie to, kad kažkada demokratiją ir laisvę gynusi respublikonų partija pati į ją kėsinasi.

Pavojaus ženklai yra akivaizdūs. Tačiau JAV visgi nėra Vengrija – Konstitucijos čia taip lengvai nepakeisi ir teismų nepriklausomybės neperlauši. Dalis Trumpo vykdomųjų įsakų yra teismuose stabdomi, taigi, ši vienašališka JAV prezidento galia turi ribas. Taip, Aukščiausiojo teismo dauguma dabar konservatyvi. Tačiau jo trečiadienio sprendimas atmesti Trumpo bandymą įšaldyti anksčiau Kongreso patvirtintus 2 milijardus dolerių užsienio pagalbai rodo – institucija pasyviai neštampuos prezidento sprendimų. 

Amerika yra gyvybinga ir atspari demokratija. 

Iš dviejų rūmų sudarytas JAV Kongresas – vienas tokio atsparumo šaltinių. Atstovų rūmuose respublikonų daugumos persvara yra trapi. Tai mažiausia partinė dauguma per 100 metų. Senate respublikonams tolokai iki 60 vietų – o tiek reikia, jeigu nori išvengti dalies sprendimų vilkinimo ir efektyvaus blokavimo. 

Nepalyginsi su tuo dviejų trečdalių buldozeriu, kurį Vengrijos parlamente turėjo Orbanas.

Rinkėjų parama Trumpui – angl. approval rating – yra apie 48 procentus, nedidelė kaip kadenciją pradedančiam prezidentui. Ir pernelyg maža, lyginant su kitų valstybių vadovais, kurie dėl savo populiarumo sėkmingai įvykdė valstybės transformaciją į diktatūrą. Nepasitenkinimas Trumpu yra didesnis, nei atrodo. 

Elono Musko benzopjūklas, darbuotojų atleidimai ir išlaidų mažinimas neišvengiamai palies skurdesnį Trumpo elektoratą. Kai kurios respublikonų valdomos valstijos yra stipriai priklausomos nuo federalinių programų. Tai gali kirsti per administracijos populiarumą artimoje ateityje. Ypač tarp nepriklausomų rinkėjų. 

O tada gali vykti įdomių dalykų. Gal prasidės neramumai tarp dalies dabar tylinčių, nusodintų nuosaikių respublikonų. Gal jie stipriai praloš kadencijos vidurio rinkimus ir taip praras ant plauko kabantį Kongresą. 

Nenuvertinkime narciziškumo, aklų politinių pažiūrų ir nekompetencijos – ši kombinacija lengvai veda į savi destrukciją.

Šriodingerio Amerika dabar vienu metu yra ir demokratiška, ir autokratiška.