ŠRATC pataria: kaip nešvaistyti maisto?

Prieš pradedant planuoti (taip taip, NEPAMIRŠKIME, KAD PLANUOTI BŪTINA) jaukiausių metų švenčių stalą ir prieš keliaujant į parduotuves įsigyti visų suplanuotų patiekalų paruošimui reikalingų produktų, norime Jums priminti dviejų, maisto produktų galiojimo žymėjime labai svarbių terminų „tinka vartoti iki“ ir „geriausias iki“ reikšmes. Kodėl? Todėl, kad neretai to net nesuprasdami išmetame daugybę dar tinkamo vartoti maisto ir tampame maisto švaistytojais. Ir viskas vien dėl to, kad susipainiojame produktų pakuočių žymėjime.

Kuo skiriasi terminas „tinka vartoti iki“ nuo termino „geriausias iki“?

Visų pirma, reiktų nepamiršti, kad terminas „tinka vartoti iki“ visuomet žymės tuos produktus, kurie yra greitai gendantys, o tai reiškia, kad pasibaigus tokio žymėjimo produkto nurodytam galiojimo laikui produktas tampa nebesaugus ir jo vartoti nebederėtų, nes jis jau pavojingas mūsų sveikatai. Dažniausiai tokio žymėjimo produktams yra keliamos ir specialios laikymo sąlygos, tokios kaip įsigytą produktą laikyti šaldytuve ar šaldymo kameroje.

Tuo tarpu „geriausias iki“ žymi tas prekes, kurios pasibaigus nurodytam galiojimo laikui, jei jos buvo laikomos tinkamomis sąlygomis, yra dar tinkamos vartoti. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pasibaigus tokio produkto suvartojimo terminui jis gali pakeisti tam tikras skonines savybes, išvaizdą ar kvapą, tačiau neturėtume skubėti iškart išmesti tokį produktą. Pasinaudokime mums duotomis kvapo ir regos juslėmis ir subjektyviai įsivertinkime, ar tas produktas dar tinkamas vartoti, ar jau nebe. Ar kvapas mums jau nebepatinka, ar išlikęs toks pat? O kaip spalva? Jeigu atlikę tokį testą abejojate produkto tinkamumu saugiai jį suvartoti, tuomet geriau išmeskite, tačiau jei nenorite tokio produkto vartoti vien todėl, kad pasibaigęs galiojimo terminas, o ne dėl kitų, su saugumu susijusių priežasčių, tuomet geriau pasinaudokite galimybe prisidėti prie sotesnio alkstančių gyvenimo ir paaukokite tokius produktus labdarai, o ne tiesiog išmeskite.

Gamintojo atsakomybė = vartotojo atsakomybė

Tiesa, reiktų pabrėžti, kad atidarius produkto pakuotę su žymėjimu „tinka vartoti iki“ produkto suvartojimo terminas gerokai sutrumpėja. Tokiu atveju reikia vadovautis ant pakuotės surašytais gamintojo nurodymais, pavyzdžiui: atidarius pakuotę suvartoti per 48 val. O taip yra todėl, kad greitai gendančios prekės neretai supakuojamos naudojant tam tikras dujas. Taigi, pradarius pakuotę dujos išeina ir produktas praranda apsaugą, kurią jam sukūrė gamintojas. Tuo tarpu prekių turinčių žymėjimą „geriausias iki“ apsauga nuo bet kokių pakitimų dažniausiai yra jau pats įpakavimas, kuris padeda išsaugoti prekės skonines ir kitas savybes. Tai reiškia, kad pradarius tokios prekės įpakavimą, gamintojas jau nebegarantuoja, kad jos savybės nepakis, nors galiojimo terminas dar tikrai ilgas.

Dalinkimės maisto pertekliumi su maisto stokojančiais žmonėmis

Taigi, nepamirškime planuoti savo pirkinių ir atidžiai įsiskaitykime į prekės tinkamumo vartoti terminus, o nuėję į parduotuvę pasistenkime nepamesti galvos ir pirkime tik tai, kas įrašyta mūsų pirkinių sąraše. Na, o jei jau nutiko taip, kad visgi prisipirkote per daug, tai nepamirškime, kad šiuo gražiu laikotarpiu (ir ne tik) pasidalinti pertekliumi tikrai NE GĖDA. Dalinimasis augina žmogaus sielą, nes tai GARBĖ. Garbė ištiesti ranką žmogui, kuriam šiuo metu ne taip gerai sekasi kaip tau ir kuriam vargu ar kiltų ranka išmesti vis dar gerą maistą, nes kiekvienas kąsnis suplanuotas.