REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Spalio 30 d. 08:21

Sprendžiant narkotikų problemą didesnė dalis gyventojų pritaria nepilnamečių tikrinimui

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Greta ZulonaitėŠaltinis: BNS


282200

Didesnė dalis gyventojų mano, kad nepilnamečių narkotikų vartojimo problema turėtų būti sprendžiama institucijoms tikrinant vaikus ir paauglius, rodo BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Šis sociologinis tyrimas atliktas padaugėjus pranešimų apie narkotinėmis medžiagomis apsinuodijusius moksleivius, Seimui pradėjus svarstyti įstatymų pataisas leisti mokyklose patikrinti mokinių daiktus, ar tarp jų nėra cigarečių, narkotinių medžiagų.

Apklausos duomenimis, 37,8 proc. respondentų mano, kad narkotikų problema efektyviausiai būtų sprendžiama, jei policijai, mokykloms ir kitoms institucijoms būtų suteikta daugiau kontrolės teisių ir galimybių tikrinti nepilnamečius.

Beveik trečdalis gyventojų (31 proc.) efektyviausia priemone laiko kovą su narkotikų pardavėjais.

28,2 proc. respondentų manymu, narkotikų vartojimo problemą geriausiai spręstų vaikų ir paauglių užimtumo skatinimas, švietimo gerinimas.

Likusieji apklausti teigė, kad nieko keisti nereikia, arba neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Nuomonių skirtumai – pagal amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą

Vertinant pagal atskiras socialines grupes, labiausiai nepilnamečių tikrinimą dėl narkotikų palaiko 60-69 metų amžiaus, arba gaunantys mažesnes nei 400 eurų pajamas, arba vidurinį, aukštesnį ir specialų vidurinį išsilavinimą turintys respondentai.

Vaikų ir paauglių užimtumo skatinimą ir švietimo gerinimą kaip efektyviausią priemonę kovojant su narkotikų vartojimu daugiausiai mato moksleiviai ir studentai, gyventojai iki 29-erių ir turintieji aukštąjį išsilavinimą.

70-ies ir vyresni apklaustieji mano, kad sprendžiant narkotikų vartojimo problemą reikia kovoti su narkotikų pardavėjais, tokios nuomonės laikosi ir verslininkai ar įmonių savininkai.

Apklausa taip pat parodė, kad švietimą kaip efektyviausią priemonę įvardija Vilniaus gyventojai, o visų kitų vietovių gyventojai – tikrinimą.

Labiausiai už nepilnamečių tikrinimą pasisako balsuojantys už Lietuvos regionų partiją, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. Tuo metu švietimo gerinimą, vaikų ir paauglių užimtumo skatinimą palaiko Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio rinkėjai.

Kovą su narkotikų pardavėjais palaiko balsuojantys už Darbo partiją ir Tautos ir teisingumo sąjungą.

Taikyti reikia ir kietąsias, ir švelniąsias priemones

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji vadovė Gražina Belian teigė, kad apklausos rezultatai nestebina, ir pridūrė pasisakanti už kietųjų ir švelniųjų priemonių naudojimą kovojant su narkotikų vartojimo problema.

„Atsižvelgiant į gerąją kitų šalių praktiką, (...) tos problemos, su kuriomis susiduria Lietuva, aš nepasakyčiau, kad mes esame kažkuo išskirtiniai“, – BNS šią savaitę sakė G. Belian.

Pasak jos, daugiau dėmesio reikia skirti ne tik narkotikų prieinamumo, bet ir pasiūlos mažinimui. G. Belian teigimu, priemonės turėtų būti orientuotos ir į švietimą, įtraukiant mokyklą, tėvus ir bendruomenę.

„Svarbus tikrai yra ir policijos vaidmuo, bet dabar vėlgi ta geroji praktika rodo, kad galbūt nueinama nuo tokio stereotipinio požiūrio, kad policija būtinai turi būti baudėja, tų griežtų priemonių taikytoja“, – kalbėjo G. Belian.

Anot laikinosios departamento vadovės, policijos pareigūnai galėtų tapti patarėjais mokyklai ir bendruomenei, į kuriuos būtų kreipiamasis konsultacijoms.

„Pastaruoju metu išryškėjo tokia problema, kad tėvai gal nemoka su vaikais bendrauti apie psichoaktyviąsias medžiagas, tai vėlgi reikia edukuoti tėvus, kaip, ką kalbėti su vaikais“, – sakė G. Belian.

Nepilnamečių tikrinimu siūlo nepiktnaudžiauti

Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, KTU Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas taip pat mano, kad sprendžiant narkotikų vartojimo problemą reikalingos kompleksiškos priemonės.

Vis tik jis pridūrė labiau pasisakantis už minkštąsias priemones, o nepilnamečių tikrinimą matytų kaip veiksmingą priemonę išskirtiniais atvejais.

„Aš nebūčiau prieš tokios (nepilnamečių tikrinimo – BNS) priemonės taikymą, bet mokyklose šita priemone tikrai nepiktnaudžiaučiau. Tik jau pačiais būtiniausiais atvejais, jeigu tikrai yra pagrįstas įtarimas, ir vis tiek bendraučiau, ieškočiau komunikacijos su tėvais ir dabar tą galima padaryti su tėvų sutikimu“, – BNS šią savaitę teigė D. Žvirdauskas.

Asociacijos prezidentas svarbia priemone laiko formalų ir neformalų švietimą, tačiau, anot jo, tai nebus veiksminga, jei su mokykla nebendradarbiaus tėvai.

„Viena iš universaliausių ir atspariausių priemonių būtų pasitikėjimu grįstų santykių turėjimas, kūrimas šeimoje ir mokykloje. Jeigu mokiniai šeimoje turi palankias sąlygas, pasitiki tėvais ir jeigu ateina vienoks ar kitoks platinimo siūlymo momentas, jie tuoj pat pasisako ir iškart mokykla sureaguoja, šeima sureaguoja, imasi tam tikrų priemonių“, – sakė D. Žvirdauskas.

Pasak jo, siekiant didinti vaikų užimtumą, visos dienos mokyklos galėtų veikti ne tik nuo pirmos iki ketvirtos klasės, bet ir nuo penktos iki aštuntos.

„(...) Būrelių įvairovė labai svarbi. Taip, mes turime Lietuvoje vieną iš populiariausių sportinių užsiėmimų krepšinį, bet krepšinis reikalauja iš paauglės ar paauglio tam tikrų duomenų, tai aš raginčiau ir mokyklą, ir su tėvais ieškoti būdų, kaip užimti vaiką po pamokų“, – teigė asociacijos prezidentas.

Dažniausias prevencijos atvejis – piešinių konkursas

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) viceprezidentas Emilis Mikulskis tvirtino, kad didesnė dalis Lietuvos gyventojų pritaria nepilnamečių tikrinimui, nes juos pasiekia informacija apie tokią priemonę.

„Jei žmonės gautų informaciją, kad yra kitokios prevencijos priemonės – užimtumas ir visa kita, tai, turbūt, ir būtų visai kitoks vertinimas, bet, kaip galime matyti, apie tai daug mažiau kalbama nei apie kuprinių tikrinimą, policijos budėjimą prie mokyklų“, – BNS šią savaitę teigė E. Mikulskis.

Jis taip pat kalbėjo manantis, jog kietosios ir minkštosios priemonės turėtų būti subalansuotos, ir pridūrė, kad jos turėtų būti taikomos atsižvelgiant į skirtingas moksleivių grupes.

„Yra labai skirtingos grupės – tos, kurios nevartoja, ir yra siekiama jas apsaugoti, kad jos ir nepradėtų vartoti narkotinių medžiagų. (...) Yra mokinių, kurie jau yra pabandę, bet gal dar nebūtinai priklausomi, bet jau yra susidūrę su narkotinėmis medžiagomis ir jos jau yra patekusios į jų kūną“, – sakė E. Mikulskis.

Anot LMS viceprezidento, dėl to nepilnamečių tikrinimas duotų „absoliutų nulį naudos“, nes tai yra intervencija.

„Be jokios abejonės tai yra svarbu, bet tai nėra prevencija“, – kalbėjo jis.

E. Mikulskis sakė, kad moksleivių užimtumo didinimas yra reikšminga priemonė, o švietimo gerinimas, anot jo, turi būti nuoseklus.

„Dažniausias atvejis prevencijos tipažo yra piešinių konkursas mokyklose“, – kalbėjo LMS viceprezidentas.

Narkotikai sudarys dešimtadalį nusikalstamų veikų

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės duomenimis, šiais metais iki rugsėjo vidurio 75 nepilnamečiai yra įtariami padarę nusikalstamą veiką, susijusią su narkotikų turėjimu. Per visus praėjusius metus jų buvo 150.

Iš viso šiemet užregistruota 2730 nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais, jų kontrabanda.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys spalio pradžioje sakė, kad narkotikų vartojimas tarp paauglių nebėra tik nacionalinė bėda, ji peržengia nacionalinio saugumo slenkstį.

Tąsyk jis teigė, kad šalies vadovas ketina pateikti teisės aktų pokyčių iniciatyvas dėl kietųjų priemonių taikymo.

Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.

Tuo metu Seime siekiama numatyti, kad neteisėtas nedidelio kiekio kanapių, kanapių aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo platinti būtų numatytas Administracinių nusižengimų kodekse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas yra sakęs, kad vienintelė efektyvi priemonė prieš nepilnamečių narkotikų vartojimą yra prevencija, o mokytojai neturėtų „tapti pareigūnais“ ir tikrinti mokinių daiktus, nes neturi kompetencijų atpažinti narkotines medžiagas.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad su narkotikais susiję nusikaltimai po šių metų sudarys apie dešimtadalį visų registruotų nusikalstamų veikų.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Jūsų nuomone, kuri priemonė būtų efektyviausia sprendžiant nepilnamečių narkotikų vartojimo problemą?

Atsakymai:

1. Suteikti policijai, mokykloms ir kitoms institucijoms daugiau kontrolės teisių ir galimybių tikrinti nepilnamečius – 37,8 proc.

2. Skatinti vaikų ir paauglių užimtumą, gerinti švietimą – 28,2 proc.

3. Kovoti su narkotikų pardavėjais – 31 proc.

4. Nieko keisti nereikia – 0,9 proc.

5. Neturiu nuomonės – 2,2 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko spalio 12–21 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu. Jos metu apklaustas 1001 šalies gyventojas 24 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA