Sprendžia Senojo turgaus likimą

Klaipėdos politikai trečiadienį sprendė, kaip pritraukti investicijų Senojo turgaus halės rekonstrukcijai, nes merdėjanti turgavietė pati tvarkytis neišgalės. Tarp siūlymų - turgavietės pardavimas, nuoma arba dalies akcijų pardavimas.

Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso 100 proc. UAB „Senasis turgus“ akcijų. Vis dėlto turgaus veikla nėra Savivaldybės funkcija, tad miestas skirti pinigų rekonstrukcijai negali, o pati įmonė viena nėra pajėgi įgyvendinti planuojamą turgaus halės Turgaus a. 5A rekonstrukciją. Dėl to sprendžiama, kaip pritraukti investicijų.

Pagal parengtą turgaus halės rekonstrukcijos techninį projektą reikėtų apie 1,4 mln. Eur. Pati turgavietė prie rekonstrukcijos darbų gali prisidėti apie 300 tūkst. eurų. Savivaldybės administracija išnagrinėjo tris galimus investicijų pritraukimo variantus.

Pirmasis variantas - įstatinio kapitalo didinimas / akcijų emisija. Turgaus įstatinis kapitalas būtų didinamas 1,1 mln. Eur. Šiuo metu jis yra 1,73 mln. Eur. Svarstoma, kad privačiam investuotojui būtų atiduodama apie 38 proc. akcijų. Tokiu atveju rekonstrukcijos darbams reikiamą lėšų sumą mokėtų privatus juridinis asmuo.

Antrasis variantas - nekilnojamojasis turtas būtų išnuomojamas su įsipareigojimu atlikti turgaus pastato ar pastatų rekonstrukciją. Tokiu atveju „Seansis turgus“ turgaus veiklos nebevykdytų, o pajamas gautų iš nuomos. Tada esą būtų tikslinga „Senąjį turgų“ prijungti prie UAB „Naujasis turgus“. Dar viena galimybė - „Senasis turgus“ būtų likviduojamas, Savivaldybė perimtų turtą, kurį išnuomotų tokiomis pat sąlygomis ir gautų pajamų iš turto nuomos.

Trečiasis variantas - rekonstrukciją finansuoti paties turgaus lėšomis ir banko paskola. Tokiu atveju būtų parduodama dalis turgaus pastatų. Tačiau esą abejojama, ar turgui po to pavyktų užtikrinti įsipareigojimų bankui vykdymą.

Saugiklis - kontrolinis akcijų paketas

Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis teigė, kad Savivaldybei priimtiniausias įstatinio kapitalo didinimo privačiomis lėšomis / akcijų emisijos variantas.

Vicemerė Judita Simonavičiūtė akcentavo, kad visa turgaus teritorija turi būti vystoma vieningai. Ji taip pat pasisakė už įmonės akcijų emisiją, nes esą miestas jau turi pavyzdį su „Klaipėdos energija“.

„Privatus asmuo padeda valdyti įmonę ir per verslo prizmę. O valdišku žvilgsniu negalima žiūrėti į turgaus veiklą“, - sakė vicemerė.

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, siūlydamas pritarti akcijų emisijai, pabrėžė, kad turgus tikrai nėra savivaldos funkcija, tad reikia atsisakyti Savivaldybei nebūdingos veiklos.

S. Budinui antrino Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė. Jos teigimu, Savivaldybė neturi patirties komercinėje veikloje.

„Saugiklis yra tai, kad bet kuriuo atveju išlaikome kontrolinį akcijų paketą“, - sakė A. Špučienė.

Tarybos Kolegijos narys Audrius Vaišvila pabandė į situaciją pažvelgti verslininko akimis. Esą įsigijęs 38 proc. akcijų verslininkas tikėsis ir grąžos.

„Jeigu investicija labai gera, pinigai turi sugrįžti per 6-7 metus. Žinant turgaus apyvartą nematau atsipirkimo tam investuotojui per 6-7 metus. Nebent bus numatytas antras etapas parduoti valdymo paketą. Nebent su tokia sąlyga verslininkas ateitų. Reikia žiūrėti, kad neįsivarytų savęs Savivaldybė į kampą. Kodėl nesvarstoma turgų išnuomoti kitai mūsų įmonei (Naujajam turgui. - Aut. past.)? Ji generuoja gerus pinigus, nors ir turi tam tikrų įsipareigojimų. Po kurio laiko ji atiduos savo skolas ir galės imti darbų“, - abejones išsakė A. Vaišvila.

Balsuojant Kolegijos dauguma pritarė pirmajam variantui - įstatinio kapitalo didinimui / akcijų emisijai. Balsuojant trys politikai susilaikė.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.