Sprendimas dėl Gojaus miško kirtimo – jau netrukus

Kai prieš metus elektrėniečius pasiekė žinia, kad ruošiamasi plynai iškirsti beveik devynis hektarus gyventojų mėgstamo ir dažnai lankomo Gojaus miško, reakcija į ją tikrai nebuvo pozityvi.

Jau anks­čiau esame laikraštyje rašę apie šio miško svarbą – trys jame esantys pilkapynai yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą, o datuojami jie nuo IX iki XII amžiaus. Šie pilkapiai, nors dabar ir stipriai apgadinti gamtos ir žmonių veiklos, tebėra svarbus mūsų protėvių palikimas, menantis pagonybės laikus ir tradicijas, o miške galėjo būti Perkūnui skirta šventvietė.
Gyventojai savo susirūpinimą ir nepasitenkinimą šiuo sprendimu parodė pasirašydami peticiją, siūlančią pakeisti miško paskirtį iš ūkinės į rekreacinę ir sustabdyti miško kirtimo darbus, kuri sulaukė per 1000 parašų. Po pusės metų spaudimo iš elektrėniečių ir aplinkosaugos aktyvistų, Valstybinė miškų urėdija sutiko peržiūrėti dabartinį miško kirtimo planą ir priimti nau­ją sprendimą, kuris turėtų geriau atspindėti gyventojų poreikius ir kuris turėtų būti priimtas šių metų pabaigoje. Šiek tiek daugiau apie šį procesą pakalbinome VšĮ „Taurus Siekis“ vadovą ir peticijos autorių Mindaugą Lučką. Pasak jo, miške yra daug retų augalų ir gyvūnų rūšių, tad jis galėtų būti priskiriamas ne tik rekreacinei, bet ir saugomai kategorijai, o miško plotas turėtų būti ne plynai kertamas, o sutvarkytas, su galimybe lengvai patekti prie jame esančio kultūrinio paveldo. M. Lučka taip pat pasigedo dialogo iš valstybinių institucijų pusės – mūsų pokalbio metu vis dar nebuvo atsakyta į jo prašymus dėl miško likimo, siųstus urėdijai, Aplinkos ministerijai ir Elektrėnų savivaldybės administracijai. Jo teigimu, Elektrėnų savivaldybė taip pat neišreiškė noro prisidėti prie šį rudenį kartu su Gojaus kaimo gyventojais organizuojamos akcijos – pasodinti ąžuoliukus, skirtus senojo Gojaus miško ąžuolo, pasak gyventojų, nukirsto prieš 100 metų, atminimui.
Pakomentuoti šią situaciją pa­prašėme ir Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus Gedimino Ratkevičiaus, kuris patvirtino, kad nekilnojamojo kultūros paveldo ribose veikla, galinti jį pažeisti, yra draudžiama, tad šį pavasarį buvo atlikti teritorijos matavimai, kurie patikslino pilkapynų ribas, ir kirtimai ten vykdomi nebus. Taip pat mus patikino, kad iš Gojaus miško užimamų 100 hektarų suplanuota iškirsti ne daugiau nei 8,6 hektaro, o tokio pobūdžio kirtimai, jei jie netrukdo kultūriniam paveldui, yra lei­džiami Gojaus miške, kuriam šiuo metu yra suteiktas žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninančios (buferinės) apsaugos zonos statusas. Tolimesni sprendimai dėl miško likimo nebėra Elektrėnų savivaldybės rankose, o priklauso Valstybinei miškų urėdijai, tačiau savivaldybė pritaria tokiems projektams, kaip pažintinio tako ar kitos infrastruktūros įrengimas.
Galutinis sprendimas dėl Gojaus miško turėtų paaiškėti jau šių metų pabaigoje, tad netrukus sužinosime, ar buvo atsižvelgta į gyventojų ir aplinkosaugininkų prašymus dėl miško išsaugojimo, ar visgi Valstybinė miškų urėdija priims senąjį sprendimą plynai iškirsti beveik 10% šimtamečio miško. Belieka tikėtis, kad bus atsi­žvelgta į nuomonę žmonių, kuriems šis miškas svarbus ne tik kaip ūkinis objektas, bet ir kaip poilsio ir ramybės vieta.

Giedrė Saliutaitė