Sporto projektas „Kupiškis – sveikas miestas“ laukia karantino pabaigos ir į sales grįžtančių miestelėnų

Lietuvoje karantino švelninimas įgauna pagreitį. Leidus atsidaryti ne tik maisto prekių parduotuvėms, bet ir kavinėms priimant klientus lauko terasose – sporto klubai, renginiai ir sustabdyti sporto projektai dar turi laukti karantino pabaigos. Vienas tokių projektų – „Kupiškis – sveikas miestas“. Apie projektą, jo dalyvius, iššūkius ir pasiekimus pasakoja kineziterapeutas ir šio projekto vadovas Saulius Paštukas.

Projekte dirbama su Kupiškio rajono bendruomenių nariais, iki karantino paskelbimo žmonės kviesti diskutuoti apie fizinio aktyvumo svarbą ir griuvimo prevenciją, vesti užsiėmimai su treniruokliais daugiausiai vyresnio amžiaus dalyviams bei asmenims, turintiems fizinę negalią.

Sauliau, kaip gimė projektas „Kupiškis – sveikas miestas“?

Mes, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistai, fizinį aktyvumą ir patį judesį matome truputį kitaip nei sportinių ar grožio rezultatų siekiantys asmenys. Mums judėjimas – tai įrankis, užtikrinantis sveikatą, funkcionalumą bei darbingumą. Mūsų mieste, Kupiškyje, trūko fizinio aktyvumo užsiėmimų, kurie būtų organizuojami atsižvelgiant į žmogaus amžių, fizinį pajėgumą ir jo sveikatos būklę, tad pasigavome idėją, o iš jos gimė projektas „Kupiškis – sveikas miestas“.

Projekte minite „griuvimo prevenciją“. Papasakokite plačiau, kas tai ir kaip su tai susijusios projekto veiklos?

Mokymuose su bendruomenių nariais diskutuojame, kaip pažinti asmeninius ir aplinkos griuvimo rizikos veiksnius, kaip susitvarkyti aplinką namuose ir organizuoti fizinį aktyvumą taip, kad išvengtume traumų. Atliekame specialiai griuvimo rizikai įvertinti skirtus testus, pildome klausimynus. Dalyviai praktiškai pamato savo silpnąsias ir stipriąsias puses, įsivertina tikimybes bei rizikas griūti ir patirti traumą.

Vienas iš pagrindinių griūti rizikos veiksnių yra sumažėjęs asmens fizinis pajėgumas. Tam, kad žmonės sustiprėtų, kviečiame juos į reguliarius mankštos užsiėmimus. Individualiai patikriname kiekvieno dalyvio fizines galimybes, vertiname asmens pusiausvyrą, gebėjimą toleruoti fizinį krūvį, liemens ir nugaros raumenų pajėgumą. Vėliau, sudarę galimą fizinio aktyvumo scenarijų, siūlome rinktis dviračių klasės arba jėgos treniruoklių užsiėmimus. Iki karantino paskelbimo mūsų mokymuose ir treniruotėse dalyvavo apie 200 dalyvių.

Projekte dirbate daugiausiai su vyresnio amžiaus asmenimis. Kaip apibūdintumėte projekto dalyvius?

Vyresnio amžiaus žmonės labai nuoširdūs, su jais paprasta bendrauti. Nuostabu matyti, kaip reguliariai, du kartus per savaitę, užsiėmimuose susitinka buvę kolegos, kaimynai, draugai, ateina daug buvusių pedagogų. Džiaugiamės tuo, kad į užsiėmimus ateina šeimos nariai, ir dalyvauja žmonės, turintys fizinę negalią.

Prieš pradėdami vykdyti projektą, pastebėjome, kad labai dažnai vyresnio amžiaus dalyviai pabrėžia, jog pirmiausia atėjo gerai praleisti laiką ir tiesiog pajudėti. Praėjus mėnesiui – pasakoja, kad sustiprėjo ar atvirkščiai – kaip greitai nusilpsta, jeigu vieną kitą užsiėmimą praleidžia.

Šiuo metu šalyje paskelbtas karantinas ir visas veiklas esate sustabdę. Su kokiais dar iššūkiais susidūrėte?

Teko nemažai paplušėti kuriant patį užsiėmimų modelį, treniruočių programas ir jų grafiką, kad visi norintys galėtų sportuoti ir nenukentėtų treniruojamasis poveikis.

Taip pat teko daug asmeniškai bendrauti su žmonėmis, mokant ir pratinant juos naudotis mūsų sukurta elektronine registracijos sistema. Būdavo taip, kai tie patys žmonės reguliariai ateidavo į užsiėmimus ne savo laiku ar nepranešdavo apie neatvykimą.

Jūsų nuomone, Sauliau, kas daugiausiai lemia sėkmingą projekto veiklą?

Pirmiausia svarbu, kad komandos nariai aiškiai matytų projekto tikslą. Visi komandos nariai turi atlikti tik tai, ką gali padaryti geriausiai. Nuoširdžiai darome viską, kad projekto dalyviai jaustųsi lyg namuose.

Daug reikšmės projektui įgyvendinti turi pasirinktas laikas, komandos profesionalumas, patirtis ir įdirbis, draugystės dvasia tarp komandos narių, kokybiška įranga ir tinkamai parengta informacijos sklaida per socialinius tinklus, savivaldybės įstaigas ir nevyriausybines organizacijas. Be abejo, nei vienos veiklos nebūtume net pradėję be finansinės paramos, aiškių gairių ir savalaikių projekto koordinatoriaus bei kitų specialistų patarimų.

Kokią didžiausią šio projekto nauda galėtumėte įvardinti?

Pastebime projekto dalyvių fizinio pajėgumo bei emocinės savijautos pagerėjimą, kai kuriems dalyviams sumažėja nusiskundimų dėl raumenų ir kaulų sistemų ligų, dalyviai tampa ištvermingesni. Be to, mieste pasipildė vietų, kur žmonės gali bendrauti vienas su kitu pozityvioje aplinkoje, jaustis mažiau vieniši.

Ačiū už pokalbį ir linkime sėkmingai tęsti projektą pasibaigus karantinui!

Asociacijos „Sveikatos taku“ projektas „Kupiškis – sveikas miestas“ yra dalinai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.