Kultūra | 9 MIN.

Spektakliu „Mindaugas“ duris vėl atveria atnaujinta Šiaulių teatro didžioji salė (vaizdo reportažas)

anonymous anonymous
2018 m. rugsėjo 26 d. 16:41
5bab7de1041a3.jpg

Rugsėjo 28 ir 29 dienomis Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – ypatinga premjera. Jauna ir ambicinga teatro kūrėjų komanda iš Vokietijos publikai pristatys spektaklį „Mindaugas“, sukurtą pagal to paties pavadinimo Justino Marcinkevičiaus dramą-poemą (režisierius NikolasDarnstädt). Šiuo spektakliu po metų pertraukos žiūrovams duris atvers atnaujinta Valstybinio Šiaulių dramos teatro Didžioji salė.

Nuo Justino Marcinkevičiaus draminės poemos „Mindaugas“ pasirodymo praėjo lygiai penkiasdešimt metų. Per tą laiką radikaliai pasikeitė ne tik politinis kontekstas, bet ir teatro kalba, šiandien leidžianti atverti naujus šio mums gerai žinomo ir svarbaus kūrinio prasminius klodus. J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“ daugybę kartų statytas įvairių teatrų scenose. Su kiekvienu nauju „Mindaugo“ pastatymu, akistatoje su savo istorija ir žmogiškąja prigimtimi, tarsi iš naujo atgyja vis dar „tebekraujuojančios“ mūsų istorijos žaizdos.

Pasak J. Marcinkevičiaus kūrybos tyrinėtojos V. Daujotytės, „Mindaugas“buvo „parašytas iš įkvėpimo ir iš pasiryžimo kalbėti apie Lietuvą kaip istorijos dalyvę, kaip valstybingumo kūrėją. Mindaugas, vienintelis Lietuvos karalius, yra raktinė figūra istorijoje. Prie jos vis grįžtama, nes daugelis klausimų grąžina ir prie valstybės pradžios.<...> Dabartį aiškina praeitis. Praeities reikia dabarčiai – savęs pačios supratimui.“

Režisierius Nikolas Darnstädt, įkvėptas „Mindaugo“, ieško šios istorinės reikšmės dramos atgarsių šiuolaikinėje Lietuvoje: kur link eina šiandieninė Lietuva ir kas tūlam lietuviui yra tėvynė? Iš kur kyla stipraus lyderio ilgesys? Ką šiandien išgyvena ir jaučia eilinis žmogus?

Režisierius teigia, kad J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“ jį sudomino ne tiek savo siužetine linija, bet idėjiniu pagrindu, tapusiu pretekstu kalbėti apie šiandieninę Lietuvą: tautos lyderio statusą, nacionalizmo ir tautos mitų gajumą. Taigi, šis „Mindaugo“ pastatymas nėra tik įprasta šiuolaikinė sceninė interpretacija, o veikiau drąsi dviejų skirtingomis sąlygomis ir laikmečiu brendusių ideologijų akistata. Spektaklyje J. Marcinkevičiaus tekstas naudojamas visiškai laisvai, kūrybiškai į jį įpinant autentiškus su įvairiais Lietuvos žmonėmis darytų interviu fragmentus. Spektaklio stiprybė slypi tame, jog kūrėjų komanda iš Vokietijos į mums visiems taip svarbų klasikos kūrinį žvelgia nevaržoma išankstinių nuostatų, autoritetų ir stereotipų.

„Mindaugą“ galima traktuoti kaip spektaklį-komentarą, diskusiją, ar net kaip ginčą su mūsų tautos istorine praeitimi, dramos teksto kanonu, lietuvių teatro tradicija, tautos mitologija ir ateities iliuzijomis. O taip pat – kaip šiuolaikinės kartos bandymą mesti iššūkį nusistovėjusioms estetikos ir etikos normoms.

Pasak režisieriaus Nikolo Darnstädto, tai bus spektaklis, veikiantis žiūrovą visais jutiminiais kanalais. Savo gigantiška scenografija, mistiška atmosfera, ekspresionistiniu atlikimu, muzikos ir vaizdo derme „Mindaugas“ nuo pat pirmųjų scenų įtrauks į pirmapradį, uždarą ir nenuspėjamą teatro magijos pasaulį.

Artėjant premjerai, kalbinome režisierių Nikolą Darnstädt.

Ką žinojote apie Lietuvos teatrą prieš atvykdamas į Lietuvą statyti „Mindaugo“?

Iš tiesų, nedaug žinojau, koks yra lietuviškas teatras, bet dėl to galėjau būti visiškai atviras skaitomos dramos, jos atmosferos, charakterių ir siužeto atžvilgiu. Mane sužavėjo pjesė ir ypač joje gvildenama tema – tautiškumo idėja. Tema, be abejo, šiandien labai aktuali, bet Vokietijoje apie tai beveik nekalbama. „Mindaugo“ dėka galėjau atrasti ir panagrinėti „tautos dvasią“ tarsi iš šalies.

At tikite tautinės kultūros išlikimu globaliame pasaulyje?

Labai sudėtinga atsakyti, ypač galvojant apie tai, kas dabar vyksta su nacionalizmo idėja visoje Europoje, kur stipriai išreikštas nacionalizmas vis dažniau virsta didžiuliu nusivylimu ar net katastrofa. Aš manau, kad „Mindaugo“ pastatymas suteikė bent jau galimybę svarstyti apie nacionalinę kultūrą kaip galimybę išvengti globalaus kapitalizmo.

Koks buvo svarbiausia repetuojant spektaklį?

Kaip minėjau, spektaklio kūrimo procesas suteikė unikalią galimybę užčiuopti man mažai pažįstamos tautos dvasią, žvelgiant pašaliečio akimis. Ką aš supratau, ir ko daugelis jaunų žmonių, deja, iki galo nesuvokia – tai mums visiems egzistuojanti galimybė prisiimti asmeninę atsakomybę už žemės kampelį, kuriame gyvename. Esu tikras, kad jei mes deramai įvertintumėm faktą, kad visi esame susieti, kad visi dalijamės vienu pasauliu, šalimi, miestu – daug kas pasikeistų. Būtent ši idėja ir yra spektaklio idėjinis pamatas.

Repeticijų laikotarpiu mes diskutavome su profesionalais – literatūros tyrinėtojais ir istorikais – ir tie pokalbiai tik sustiprino mano nuojautą, kad Mindaugas visai nepažinojo Lietuvos žmonių ir šalies, kurią valdė. Jis matė tik savo paties sukurtą mažytį molinį Lietuvos modelį, o tardamas „Lietuva“, jis dažniausiai omenyje turėjo patį save. Mano akimis, bent jau šioje pjesėje Mindaugas yra absoliučiai narciziškas lyderis.

Tačiau mūsų kūrybinei grupei, priešingai, labiausiai rūpėjo, kaip savo šalį šiandien mato patys lietuviai. Mes pakalbinome skirtingų socialinių sluoksnių žmones ir iš jų išsakytų minčių sudėliojome spektaklio chorų tekstus. Dėl panašių priežasčių spektaklyje atsirado ir epizodas apie Sausio 13-ąją.

Tai apie ką bus šis spektaklis?

Spektaklis nebus apie karalių Mindaugą, bet apie MINDAUGĄ – simbolinę figūrą, tautos vadą, apie pirmąjį tikrąjį lietuvį, kuris nacionalistine šviesa vis dar uždega stiprios tėvynės tebeieškančių lietuvių svajas. Spektaklis – ne apie pirmąjį ir paskutinį Lietuvos karalių, kuris, kaip teigia šaltiniai, ne mažiau nei visuomeninės troško ir asmeninės galios. Spektaklyje bus kalbama apie Mindaugą kaip tautiško idealo ir nacionalinių vizijų projekciją. Mindaugas yra daug kas, bet visų pirma jis yra idėja. Šią idėją mes ir norime pristatyti.

Kas įkvėpė būtent tokį režisūrinį sprendimą?

Trumpai tariant – įkvėpė laikas, kuriame gyvename. O gyvename individualizmo laikais. Tai narciziškų lyderių laikmetis. Neoliberalizmo klestėjimas. Mindaugas taip pat buvo narciziškas tautos lyderis, kuriam pati tauta visai nerūpėjo. Šiandien didžioji Europos dalis kenčia nuo kažko panašaus kaip „Mindaugo sindromas“. Tad gimė idėja – Marcinkevičiaus Mindaugą priešpastatyti šiandieninės lietuvių tautos balsui. Iš interviu, kuriuos padarėme su įvairių socialinių sluoksnių žmonėmis , sudėliojome tekstus, kurie dabar sudaro didelę dalį viso spektaklio teksto. Lietuva juk turi tokią unikalią istoriją ir, panašu, dar ne vėlu jos žmonėms apsispręsti, reikia jiems vieno stipraus lyderio, ar ne. Susidarė įspūdis, kad jūs stovite kryžkelėje ir neapsisprendžiate, kuriuo keliu eiti.

Kaip apibūdintum savo „darbą“ su literatūros tekstu?

Visada šį klausimą sau užduodu, prieš imdamasis statyti bet kurį literatūros kūrinį. Kodėl jį norėčiau statyti teatre? Ką naujo be to, kas jau tekste parašyta, galiu pasakyti. Manau nėra jokios prasmės statyti „Mindaugo“, jei nesuteiki tekstui to, kas jį padarytų svarbų žmonėms, gyvenantiems 2018 metais. Visi gali pjesę perskaityti, dėl to nereikia eiti į teatrą.

Susidarė įspūdis, kad visa kūrybinė komanda dirbo tarsi kolektyviniu principu. Koks režisieriaus vaidmuo tokiame kūrybos procese? Ar jis išlieka kūrybiniu lyderiu?

Aš tikiu teatro kolektyviškumu. Čia kiekvienas yra lygiavertis autorius. Bet tai nereiškia, kad aš, kaip režisierius, turėčiau vengti prisiimti atsakomybę už rezultatą. Kiekvienas dirba savo srityje ir kiekvienas už ją atsakingas. Mano sritis – režisūra ir aš tai darau. Turiu aiškią viziją ir didžiulį troškimą tai įgyvendinti, kitaip apskritai nematyčiau prasmės to daryti. Man labai patiko dirbti su talentinga komanda ir puikiais aktoriais. Visa tai priimu kaip didžiulę gyvenimo palaimą – dirbti su gerais žmonėmis. Kiekvienas dirbantis „Mindauge“ yra puikus tame, ką jis daro. Iš jų darbo ir susideda spektaklio visuma. Tai, ką matote scenoje yra daugelio žmonių, turinčių skirtingą, savaip nuostabią vaizduotę, rezultatas.

Jūsų kūrybos principai „Mindauge“, man atrodo, artimi „Totalinio teatro“ idėjai? Gal tai tampa tendencija Vokietijoje? Ar tau įdomus, tarkim, dokumentinis ar įtraukiantis teatras?

Žinoma, teatro kūrėjai neateina šiaip iš niekur, mus įtakoja senovės graikų teatras, Commedia dell‘arte, Artaud... milijonai dalykų. Bet mes nesekame jokia kryptimi, gyvuojančia Vokietijoje ar kitur Europoje. Berlyne, kaip ir Lietuvoje, egzistuoja daugybė skirtingų stiliaus teatrų, jų tarpe – ir man nuobodus realistinis. Tik pastebėjau, kad Vokietijoje mes turime daugiau įtakos iš Bertoldo Brechto, kuris išlaisvina mus nuo psichologinės vaidybos, atėjusios pas jus su stipria Stanislavskio mokykla. O šiaip aš mėgstu teatrą, kuris nesižvalgo per petį atgal.

Pasakytit keletą „raktinių“ žodžių, kurie padėtų lengviau „atrakinti“ jūsų sukurtą „Mindaugą“?

Aš nesutinku, kad mes „užrakinome“ Mindaugą“. Priešingai, aš manau, kad mes atvėrėme šią pjesę, atvėrėme temą. Šiuo spektakliu mes siūlome žiūrovams ypatingą patyrimą, užpildytą mintimis, emocijomis, situacijomis ir idėjomis, kurios kiekvienam kažką duos. Aš įsitikinęs, kad mūsų spektaklis anaiptol nėra „užrakintas“, jis kur kas labiau atviras, nei būtų įprastas perpasakojimas senos visiems žinomos istorijos, kurią galima paprasčiausiai perskaityti.

Spektaklio „Mindaugas“ premjera Valstybinio Šiaulių dramos teatro didžiojoje salėje – rugsėjo 28, 29 d.

Režisierius – Nikolas Darnstädt (Vokietija)

Scenografė – Sina Manthey (Vokietija)

Kostiumų dailininkė – Laura Kirst (Vokietija)

Kompozitorius – Lukas Darnstädt (Vokietija)

Video projekcijų autorius – Jannik Schneider (Vokietija)

Šviesų dailininkas – Darius Malinauskas

Vaidina: Inga Jarkova, Lina Gečaitė, Gintarė Ramoškaitė, Monika Šaltytė, Juozas Bindokas, Anupras Jucius, Aidas Matutis.

Projektą finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija


Šiauliai
Šiauliai šiemet vėl atsisako fejerverkų: ką apie tai mano šiauliečiai?
Artėjant Naujiesiems metams, miestų dangų vis dažniau nušviečia fejerverkai, o prie pirotechnikos prekybos vietų formuojasi eilės. Siekdami užtikrinti gyventojų saugumą, priešgaisrinės priežiūros pareigūnai suaktyvino patikrinimus pirotechnikos laikymo ir pardavimo vietose. Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybė jau ne vienerius metus atsisako fejerverkų šou – taip išreikšdama solidarumą su Ukraina bei siekiant apsaugoti gyvūnus ir aplinką. Tačiau kiek pinigų fejerverkams skiria patys šiauliečiai?
Laisvalaikis | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
„Pasirodė ožiukai“ – frazė, kuri neretai pasigirsta susidūrus su vaiko prasta nuotaika ir suirzimu. Priežasčių dėl ko vaikas gali stipriai suirzti – gausu. Tai gali būti alkis, fizinis ar emocinis nuovargis, ar užgaidos dėl žaislo. Tad suprasti ir nuraminti vaiką tėvams gali būti iššūkis. Pasak vaiko teisių gynėjos Ievos Lukošaitienės, raktas į sėkmę tokiose situacijose – kantrybė ir supratingumas.
Lietuva | 4 MIN.
0
Naujieji metai – puikus metas paleisti tai, kas slegia, ir pasiimti tai, kas stiprina. Žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui siunčia savą pamoką.
Lietuva | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Sirijos valdžia antradienį įvedė komendanto valandą Latakijos uostamiestyje po išpuolių, įvykdytų dieną prieš tai daugiausia alavitų gyvenamuose rajonuose.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Savivaldybės taryba pritarė ugdymo proceso organizavimui visos dienos mokyklos būdu ir nusprendė įsteigti visos dienos mokyklos grupes - po dvi Akmenės gimnazijoje ir Dabikinės Vladimiro Zubovo mokykloje. Nustatyta, kad šis sprendimas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
Aktualijos | 3 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
„Pasirodė ožiukai“ – frazė, kuri neretai pasigirsta susidūrus su vaiko prasta nuotaika ir suirzimu. Priežasčių dėl ko vaikas gali stipriai suirzti – gausu. Tai gali būti alkis, fizinis ar emocinis nuovargis, ar užgaidos dėl žaislo. Tad suprasti ir nuraminti vaiką tėvams gali būti iššūkis. Pasak vaiko teisių gynėjos Ievos Lukošaitienės, raktas į sėkmę tokiose situacijose – kantrybė ir supratingumas.
Lietuva | 4 MIN.
0
Naujieji metai – puikus metas paleisti tai, kas slegia, ir pasiimti tai, kas stiprina. Žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui siunčia savą pamoką.
Lietuva | 2 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Sirijos valdžia antradienį įvedė komendanto valandą Latakijos uostamiestyje po išpuolių, įvykdytų dieną prieš tai daugiausia alavitų gyvenamuose rajonuose.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį platformoje „Telegram“ paskelbtoje žinutėje pažėrė įžeidimų ir pagrasino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui neišvengiama mirtimi.
Pasaulis | 3 MIN.
2


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Radviliškyje naktį ugniagesiams teko gesinti atvira liepsna degusį individualų gyvenamąjį namą priestatu.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Į policiją kreipėsi nuo sukčių nukentėjusi šiaulietė, kuri nurodė praradusi pinigus, kai paspaudė gautą nuorodą telefone.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiltas lapkritis, gruodis, panašu, kol kas tausoja kelininkus ir kol kas jų darbo poreikis gana mažas. Už lango gruodžio pirmas tris savaites dienomis vyravo teigiama temperatūra, gana dažnas svečias buvo ne sniegas, o lietus. Taigi, galima juokauti, kad įsivyravę orai bent jau pirmąjį žiemos sezono mėnesį pataupė mūsų pinigus iš biudžeto, skirtus gatvių ir šaligatvių priežiūrai. Vis tik, kiek jų numatyta ir kaip gatvės ir šaligatviai šią žiemą bus prižiūrimi, teiravomės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.
Gatvė | 4 MIN.
0
Šiandien siaučiantis stiprus ir gūsingas vėjas neaplenkė ir Šiaulių. Pačioje miesto širdyje – Prisikėlimo aikštėje – stovinti kalėdinė eglė galimai pajuto šios gamtos reiškinio jėga. Pasviro jos viršūnė su žvaigždės dekoracija.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Šiauliuose per šventines dienas į ligoninę dėl gripo kreipėsi daugiau nei šimtas vaikų. Tokią informaciją pateikė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovai.
Sveikata | 2 MIN.
0
Onkologinė liga – tai ne tik medicininė diagnozė, bet ir gilūs emociniai, psichologiniai bei socialiniai išgyvenimai, paliečiantys visą žmogaus gyvenimą. Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, onkologinių ligonių asociacija „Radvilė“ įgyvendino projektą „Širdžių bendrystė: vilties, stiprybės ir artumo kelionė“, skirtą onkologinių pacientų bendruomenės narių sutelktumui, tarpusavio ryšio stiprinimui bei psichologinės sveikatos gerinimui.
Sveikata | 4 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
2026 m. sausio 12 d., pirmadienį, Šiauliuose prasidės Sausio 13-osios minėjimo renginiai, skirti Laisvės gynėjų dienos 35-mečiui atminti. 17.30 val. Prisikėlimo aikštėje vyks Laisvės gynėjų dienos renginys, kurio metu bus uždegti atminimo laužai, o 18.00 val. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (Aušros tak. 3) bus aukojamos šv. Mišios už žuvusius laisvės gynėjus. Šiauliečiai ir miesto svečiai kviečiami drauge prisiminti ir pagerbti 1991 m. sausio 13-ąją Lietuvos laisvę gynusius žmones – jų pasiaukojimas tapo mūsų valstybės pamatu.
Kultūra | 5 MIN.
0
Nors iš pirmo žvilgsnio ši „Moterims 45+“ laidos tema tiek netipinė, ilgiau pasvarsčius, ji puikiai atspindi žmogaus gyvenimo ciklą. Nuo gimimo esame lydimi žmonių, dažniausiai tėvų, apsupti jų rūpesčio ir pagalbos. Antroje gyvenimo pusėje, norisi to ar ne, dažnai tos pagalbos ir vėl prireikia. Ir dažnai ši, rūpesčio, atjautos ir empatijos reikalaujanti pareiga gula ant moters pečių.
Sveikata | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Lietuva
Gyvenimas atvedė į Šiaulius
Veidai | 3 MIN.
0
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1


Lietuva
Lietuva
Naujieji metai – puikus metas paleisti tai, kas slegia, ir pasiimti tai, kas stiprina. Žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui siunčia savą pamoką.
Horoskopai | 2 MIN.
0
Nesvarbu, ar Naujuosius metus sutiksite būryje draugų, ar jaukiai leisite vakarą šeimoje, ant stalo norėsis šio to ypatingo. Apsunkinti skrandžio po sočių Kalėdų taip pat nesinori, tad žuvis ir jūros gėrybės – vieni populiariausių pasirinkimų Naujųjų metų vaišėms, sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Tokie patiekalai ne tik puošia stalą, bet ir pasižymi nepaprastu skoniu. Ir nors krevečių ar tartarų dažniausiai skanaujame restoranuose, šiuos išskirtinio skonio patiekalus greitai bei nebrangiai pasigaminsite namuose.
Virtuvė | 7 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Naujieji metai – puikus metas paleisti tai, kas slegia, ir pasiimti tai, kas stiprina. Žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui siunčia savą pamoką.
Horoskopai | 2 MIN.
0
Gruodžio trisdešimtoji – 364-oji metų diena (antroji 52-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 2 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Nesvarbu, ar Naujuosius metus sutiksite būryje draugų, ar jaukiai leisite vakarą šeimoje, ant stalo norėsis šio to ypatingo. Apsunkinti skrandžio po sočių Kalėdų taip pat nesinori, tad žuvis ir jūros gėrybės – vieni populiariausių pasirinkimų Naujųjų metų vaišėms, sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Tokie patiekalai ne tik puošia stalą, bet ir pasižymi nepaprastu skoniu. Ir nors krevečių ar tartarų dažniausiai skanaujame restoranuose, šiuos išskirtinio skonio patiekalus greitai bei nebrangiai pasigaminsite namuose.
Virtuvė | 7 MIN.
0
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0