Speigas aušino pandemiją, tačiau be aukų neapsiėjo

Termometro stulpeliams nukritus iki daugiau nei 20 laipsnių, radosi naujų iššūkių. Bendrajame pagalbos centre pranešta apie aštuonis, įtariama, mirtinai sušalusius žmones. Taip pat gauta per 30 pranešimų apie sušalusius asmenis: šeštadienį jų buvo 13, sekmadienį – 24. Domėjomės, kaip stingdantį šaltį koronaviruso pandemijos sąlygomis išgyveno Klaipėdos rajono gyventojai, kokia situacija gydymo įstaigose, keliuose.

Į gydymo įstaigas nesikreipė

„Bangos“ duomenimis, dėl nušalimų pacientai per savaitgalį nesikreipė nei į Gargždų ligoninę, nei į Gargždų PSPC. Situacija dėl koronaviruso Gargždų ligoninėje taip pat rimsta. Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje yra 41 ligonis, 6 – sergantys koronavirusu, 5 reikalingas deguonis. Sekmadienį atvežtas dar vienas žmogus su koronaviruso diagnoze. „Iš personalo yra 5 sergantys COVID-19, iš viso turinčiųjų nedarbingumą – 16. Jau grįžtame į normalias darbo vėžes“, – pirmadienį kalbėjo Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė. Kaip jau anksčiau rašėme, Gargžduose veikiantis mobilus patikros punktas taip pat jau nebėra taip apkrautas darbu, per dieną paimama apie 15 mėginių. Tad darbo laikas nuo 4 val. per dieną sutrumpintas iki 2 val. Šešias dienas per savaitę mobilus patikros punktas dirba nuo 10.30 val. iki 12.30 val.

Gargždų PSPC vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas taip pat sakė, kad įstaigos situacija dėl koronaviruso yra nebloga, yra tik pavieniai karščiavimo atvejai, jie tiriami.

Gargžduose – du pašalę benamiai

Šaltis iš dalies tapo policijos sąjungininku prižiūrint, kaip laikomasi karantino ribojimų. Žmonės masiškai nebeplūdo prie kalnų pasimėgauti žiemos pramogomis, savaime dar sumažėjo ir judėjimas tarp savivaldybių. Laikinai Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko pareigas einantis Reagavimo skyriaus viršininkas Andrius Burba „Bangą“ informavo, kad iš viso per praėjusią savaitę buvo surašyti 44 protokolai, iš jų 13 per savaitgalį dėl judėjimo tarp savivaldybių ribojimų pažeidimų ir dėl būriavimosi. Surašius tokio pobūdžio protokolą skiriama bauda siekia nuo 250 Eur. Anot A. Burbos, policijos pareigūnai keitė kontrolės punktų vietas, dirbdami darė pertraukas, nes išbūti lauke 12 val. esant tokiam šalčiui būtų žalinga.

Rajono policijos pareigūnams teko suteikti pagalbą ir dviem benamiams: abu po nakties apsilankė Gargžduose esančiuose prekybos centruose, norėjo sušilti. „Buvo gana sušalę, tačiau medikų pagalbos neprireikė. Mes juos atšildėme ir pristatėme į Klaipėdos nakvynės namus, buvo neblaivūs“, – sakė A. Burba.

Gargždų nakvynės namų vadovė Danguolė Eringienė „Bangai“ teigė, kad šiuo metu naujų gyventojų nepriima: „Pas mus yra eilės, tvarka, reikia ir prašymą pildyti, ir medicininę patikrą atlikti. Tad dėl to, kad šalta, daugiau gyventojų neatsiranda. Dėl laikinos nakvynės buvo kreipęsi, bet nepriėmėme, nusiuntėme į Klaipėdą. Dėl koronaviruso saugomės, o Klaipėda priima visus, tad, manau, pagalbos sulaukia tie, kuriems jos reikia. Mes dabar turime vieną asmenį iš Gargždų, kuris nakvoja pas mus, būna nuo 20 val. iki 8 val. O nuolatinių gyventojų šiuo metu yra 13.“

Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Taučius informavo, kad šaltas savaitgalis buvo ramus: „Degė tik pavėsinė Žiaukų sodininkų bendrijoje, tikėtina, užsidegė nuo ne vietoje paliktų pelenų.“

Kelių priežiūrai – 720 tūkst. Eur

Nemažiau atidos žiemą reikia keliuose. Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyr. specialistės Kristinos Jokubaitytės, kelių valymas ir barstymas vykdomas atsižvelgiant į meteorologines sąlygas. „Sniegas valomas ir barstomas nuo 4 iki 22 val. Esant blogoms oro sąlygoms, slidi kelio danga turi būti pabarstyta iki 7 val. Kai nustoja snigti arba pustyti, sniegas turi būti baigtas valyti per 3 val., o apledėję ruožai turi būti pabarstyti per 3 val.“, – dėstė K. Jokubaitytė.

Vienu metu valyti ir barstyti kelių nėra galimybių, todėl pirmiausia valomi ir barstomi seniūnijų centrų gatvės ir keliai, vedantys prie visuomeninių objektų, didžiausio intensyvumo gatvės. Tai padeda užtikrinti eismo saugumą. Savivaldybė ir seniūnijos prižiūri tik vietinės reikšmės kelius.

K. Jokubaitytė sakė, kad kelių priežiūrai visiems metams – sniego valymui, greideriavimui, žvyravimui, išdaužų remontui, kelio ženklams, vandens pralaidoms remontuoti, kelkraščiams tvarkyti ir pan. – skiriama 720 tūkst. eurų visoms seniūnijoms.

2020 m. būtent žiemos darbams buvo išleista šiek tiek daugiau nei 1,2 tūkst. eurų, o šiemet jau išleista 11,5 tūkst. eurų. Išlaidos priklauso nuo kelių priežiūros intensyvumo, taigi – nuo oro sąlygų. „Labai svarbu, kad gyventojai bendrautų su savo seniūnija, informuotų apie užpustytus ir neišvažiuojamus kelius. Taip pat primename, kad reikėtų įvertinti oro sąlygas ir vairuoti atsargiai, saugant save ir kitus“, – atkreipė dėmesį Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė.

Pasikeitė pirkimo įpročiai

Užklupus šalčiams pasikeitė gyventojų ir pirkimo įpročiai. „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė informavo „Bangą“, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios, ypač karantino laikotarpiu, pirkėjų srautai yra sumažėję. Ji pastebėjo, kad praėjusią savaitę paspaudus šaltukui dar rečiau žmonės ėjo į parduotuves. Su iškritusiu pirmuoju sniegu pastebimai išaugo rogučių ir čiuožynių paklausa. „Skaičiuojame, kad pirmosiomis sausio dienomis parduota 3 kartus daugiau žiemos sporto prekių nei per visus 2020-uosius. Pardavėme visas turėtas rogučių ir čiuožynių atsargas, todėl prašome pirkėjų vengti bereikalingo ėjimo į parduotuves ieškoti šių prekių“, – akcentavo pašnekovė.

Anot jos, žmonės dažniau pirko ir maisto papildus, skirtus stiprinti imuninei sveikatai. Taip pat išaugo arbatų bei sausų sultinių ir kitų greitai paruošiamų sriubų paklausa. Taip pat yra išaugę pirštinių, kepurių ir šalikų bei žiemos avalynės pardavimai. Lyginant su pernai, šiltų žieminių pirštinių ir galvos apdangalų paklausa yra dvigubai didesnė, o žieminės avalynės nupirkta beveik 4 kartus daugiau.

„Didesnė ir automobilinių prekių paklausa. Pavyzdžiui, sniego ir ledo nuo stiklo gremžtukų pardavimai yra beveik 4 kartus didesni nei pernai tokiu pačiu metu. Žieminio automobilių langų stiklo ploviklių ir aušinimo skysčių pardavimai yra 30 proc. didesni“, – teigė E. Dapkienė.

• Vien penktadienį Klaipėdos rajono postuose patikrinta 1090 automobilių, pradėtos 3 teisenos dėl karantino taisyklių pažeidimų, 1 Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
• 2020 m. kelių priežiūros žiemos darbams buvo išleista šiek tiek daugiau nei 1,2 tūkst. eurų, o šiemet jau išleista 11,5 tūkst. eurų.