Specialistų trūkumą Tauragėje kompensuoja pensininkai

Apskaičiuota, kad Lietuvoje sulaukęs pensinio amžiaus darbo vietoje lieka kas dešimtas darbuotojas. Daugiau nei 90 procentų vyresnio amžiaus žmonių dirba tik dėl to, kad išvengtų skurdo. Tauragės rajonas ne išimtis. Sulaukę pensijos toliau dirba medikai, valstybinių įstaigų darbuotojai ir net tolimųjų reisų vairuotojai, dar daugiau pensininkų užsidirbti bando turguje.

Vilkiką vairuoti žada iki 70-ies

Butkeliuose gyvenantis Stanislovas – namuose retas svečias. Vyras prieš dvejus metus oficialiai tapo pensininku, bet darbo vienoje uostamiesčio vežėjų kompanijoje nemetė. Per karantiną vyras krovinius vežė į Vokietijos miestus, Belgiją, atokius Lenkijos priemiesčius.

– Patys vadovai pasiūlė vežti krovinius trumpesniais maršrutais. Anksčiau važiuodavau ir į Ispaniją, buvau Portugalijoje. Kai išvažiuodavau į reisą, namo grįždavau po dviejų–trijų savaičių. Dabar apsisuku per savaitę, grįžtu, namie pabūnu keletą dienų ir vėl į kelią. Taip dirbti saugu. Iš tiesų visą laiką praleidžiu fūros kabinoje. Išlipu tik paduoti važtaraščių, nueinu į tualetą, nusiprausiu. Kontaktų su svetimais turiu gerokai mažiau nei gyvenčiau Tauragėje, eičiau į parduotuvę apipirkti šeimą, – pasakoja vairuotojas.

Paklaustas, kodėl sulaukęs pensijos liko dirbti tikrai varginantį darbą, vyras tikino, kad valstybės mokamų pinigų jam neužtektų net mokesčiams.

– Kai prasidėjo nepriklausomybė, visi Tauragėje pradėjome verslauti kaip kas išmanėme. Aš išėjau iš darbo mėsos perdirbimo įmonėje ir su kaimynu išvažiavau į Prancūziją automobilių parvaryti. Kelerius metus taip važinėjome, bet nieko gero neišėjo. Dirbome beveik ant nulio. Vėliau išvažiavome į Anglijos ūkius. Dirbome nelegaliai. Darbo stažas netiksėjo. Oficialiai niekur nedirbau daugiau nei 15 metų. Nesukaupiau darbo stažo. Jei nedirbčiau dabar, gaučiau tik 200 eurų pensijos. Ką už tuos pinigus padarysi, –  kalbėjo vairuotojas.

Paklaustas, kiek uždirba per mėnesį, vyras tikslios sumos neįvardijo, bet paskaičiavo, kad už tuos pinigus gyvena kartu su žmona, o kartą per metus abu buvo įpratę pailsėti užsienio kurorte ar kelias savaites praleisti Lietuvos pajūryje.

– Namų nepasistatysiu, bet skaičiuoti centų nuo algos iki algos irgi nereikia, – reziumavo pašnekovas.

Paklaustas, kiek dar metų tikisi dirbti, Stanislovas pasvarstė, kad norėtų į reisus važiuoti dar bent ketverius metus, tuomet pasiektų reikalaujamą darbo stažą ir gautų didesnę pensiją.

Mokytojai pensininkai problemų nekelia

Vidutinė darbo stažą sukaupusių gyventojų pensija siekia 400 eurų, o pensinio amžiaus sulaukusių ir dirbančių senjorų vidutinis darbo užmokestis – apie 841 eurą. Dabar darbo vietoje lieka kas dešimtas senjoras, kai 2000 metais vyresnio amžiaus gyventojų, vis dar esančių darbo rinkoje, buvo perpus mažiau. Pastebima, kad kasmet prastėja ir darbo rinkoje vis dar esančių pensininkų kompetencija. Jie rečiau siunčiami į kvalifikacijos kėlimo kursus, prasčiau naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, dalis net neturi kompiuterinio raštingumo pagrindų. Atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, pensinio amžiaus specialistams, ypač privačiose kompanijose, dažnai mokamas mažesnis atlygis.

Tauragės „Versmės“ gimnazijos direktorė Dalia Pukelienė sakė, kad gimnazijoje dirba tik du pensinio amžiaus sulaukę mokytojai. Problemų dėl nuotolinio ugdymo nė vienas jų neturėjo.

– Viena pedagogė į pensiją išėjo tik pernai rugsėjį, bet mokytoja iškart atėjo pas mane ir pasakė, jei tik į jos vietą atsiras kitas žmogus, ji išeis į pensiją. Deja, rasti jaunų mokytojų tikrai sudėtinga, – patikino D.Pukelienė.

Gimnazijos direktorė patvirtino, kad pensijoje esantys pedagogai yra vieni tų, kurie ypač gerai išmano informacines technologijas.

– Mokytojai internetu dirba ne tik su mūsų mokiniais, jie nuotoliniu būdu taiso valstybinius brandos egzaminus. Problemų dėl amžiaus ar technologijų tikrai nėra. Ir algos mažesnės dėl to, kad žmogus jau pensijoje, nemokame, – sakė direktorė.

Žygaičių gimnazijoje šiais mokslo metais dirba taip pat du pensinio amžiaus sulaukę pedagogai. Pasak gimnazijos direktorės Daivos Gabietaitės, specialistai puikiai susidorojo su nuotolinio mokymo iššūkiais ir problemų dėl amžiaus dirbant nekilo.

– Nežinia, kaip bus kitais mokslo metais. Gimnazijai trūksta psichologo. Bet per vasarą gali pasikeisti mokytojų asmeniniai planai, jei jie išeitų iš darbo, patirtume specialistų trūkumą. Dėl amžiaus kolektyve tikrai nėra jokių bėdų. Labai džiaugiuosi mokytojais, – sakė direktorė.

Martyno Mažvydo progimnazijos vadovybė naujiems mokslo metams ieško vieno pradinių klasių mokytojo. Progimnazijoje taip pat dirba tik du pensinio amžiaus sulaukę pedagogai.

– Dėl amžiaus problemų darbe tikrai nekyla. Nesvarbu, mokytojas jaunas ar jau su patirtimi, pradėti nuotolinį darbą visiems buvo vienodai sunku. Dabar jau įsivažiavome ir visi prie to įpratome, – sakė direktorius Remigijus Masteika.

Ligoninei trūksta 30 specialistų

Pensijos sulaukę specialistai dirba ir gydymo įstaigose. Tauragės ligoninėje šiuo metu dirba 51 asmens sveikatos priežiūros specialistas. Šalyje įvedus karantiną, ekstremaliomis sąlygomis dirbantys senjorai turėjo galimybę dirbti nuotoliniu būdu ir išvengti tiesioginio kontakto su pacientais. Tokia privilegija saugodami savo sveikatą ligoninėje pasinaudojo vos keli medicinos darbuotojai.

– Pirmo karantino metu dalis ambulatorinės grandies medicininio personalo teikė nuotolines konsultacijas, stacionare tik pavieniai darbuotojai atsisakė dirbti pavojingomis sąlygomis.

Esant padidėjusiam specialistų poreikiui karantino metu, darbuotojai buvo motyvuojami priedais, kurie buvo mokami iki vakcinacijos, – kaip sprendė karantino iššūkius, informavo ligoninės direktorius Liutauras Indriuška.

Iš viso Tauragės ligoninėje dirba 463 darbuotojai, didžiąją dalį (308) specialistų sudaro gydytojai, slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai.

Ligoninės vadovybė informavo, kad šiuo metu ligoninei trūksta 5–6 gydytojų.

– Iš viso trūksta apie 30 darbuotojų: medikų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų. Rudenį planuojame atidaryti naują ligoninės skyrių, todėl specialistų reikės dar daugiau, – sakė ligoninės vadovas.

Pensininkus renkasi bendraamžiai

Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centre ne tik gydosi, bet ir dirba pensinio amžiaus sulaukę tauragiškiai. Pacientai gali rinktis, kuris šeimos gydytojas juos gydys, bet jau nusistovėjo tendencija – vyresnio amžiaus tauragiškiai nori, kad ligą diagnozuotų bendraamžiai. Iš 13 šeimos gydytojų šeši perkopė 65-erių metų ribą.

– Pasirinkimas tikrai didelis. Jaunų specialistų turime daugiau. Su rajono gyventojais puikiai sutaria ir nauji, ir jau daug metų juos konsultuojantys ir gydantys medikai. Gydytojų amžius kvalifikacijai įtakos neturi. Čia kaip toj dainoj, vienas senjoras su džinsais tekinas bėga, o kitas jaunas specialistas sunkiai pajuda ar daug lėčiau prisitaiko prie naujų aplinkybių, – sakė poliklinikos vadovas Donatas Petrošius.

Direktorius sulaukė pacientų nusiskundimų, kad viena garbaus amžiaus medikė jau keletą mėnesių turi nedarbingumo pažymėjimą ir savo pacientų nekonsultuoja net telefonu.

– Šeimos gydytoja jau seniai yra pensijoje, iki prasidedant karantinui dirbo, o dabar pasinaudojo valstybės suteikta teise į nedarbingumo pažymėjimą. Medikai, kurie turi sunkių ligų, karantino metu gali nedirbti. Aš, kaip darbdavys, kol specialistė turi nedarbingumą, jokių su darbo santykiais susijusių žingsnių daryti negaliu. Pacientams tiesiog patariu persirašyti pas kitą šeimos gydytoją ir tęsti gydymo procesą, – kalbėjo D.Petrošius.

„Močiutytė jau pavargo“

Į devintąją dešimtį įkopusi ponia Emilija puikiai pažįstama turgelio miesto centre lankytojams. Senjorė jau daugiau nei dešimtmetį prekiauja savo užaugintomis, surinktomis ir sudžiovintomis prieskoninėmis ir vaistinėmis žolelėmis. Pasak tauragiškės, tragiškos nelaimės metu ji neteko savo vaikų ir dabar turguje ne tik prisiduria prie pensijos, bet ir pasikalba su pirkėjais, paguodos žodžių sulaukia iš kitų prekybininkų.

– Pensija nedidelė, namuose liūdna. Toks verslininkas davė žemės gabaliuką, ten auginu visokias žoleles. Ir pati darausi jų arbatas, geriu nuo nervų, ir pirkėjai jau mane žino, ateina ir klausia, turiu augaliukų ar ne. Patinka man šitas darbas, bet jei sveikata leis, į turgų prekiauti ateisiu tik iki vasaros. Sakau savo pirkėjams, viskas, močiutytė jau pavargo, – šypsojosi garbaus amžiaus moteris.