Specialistai: finansinio raštingumo stoka – ne individo, o visuomenės problema

Kai požiūris „laikas-pinigai“ tapo vertybe, o pagrindinė pokalbių tema – ar verta investuoti į kriptovaliutą, tarsi reikštų, kad lietuviai finansinėje sferoje labai pažengę, tačiau reali situacija ne tokia džiuginanti. Tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor‘s Ratings Services“ 2014 metais atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai buvo vertinami vidutiniškai – tik 39 proc. suaugusiųjų buvo finansiškai išprusę.

Dar prasčiau po kelių metų Pasaulinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktame tyrime pasirodė jaunoji karta – paaiškėjo, kad Lietuvos penkiolikmečiai iš visų tyrime vertintų europiečių atsidūrė priešpaskutinėje vietoje. Pasak verslo psichologės Lauros Rimkutės, tokį neraštingumą gali lemti tai, kad mūsų visuomenėje kalbėti apie finansus vis dar neįprasta, nes dauguma savo (ir kitų) vertę sieja su pinigais, tad tokios iniciatyvos, kaip dabar vykstanti „Pasaulinė pinigų savaitė“ (Global Money Week), labai reikalingos.

Finansinis raštingumas – ilgo ir nuoseklaus darbo vaisius

„Lietuvoje vis dar jaučiamasi vertingu tik tiek, kiek pinigų pavyksta uždirbti, todėl asmeninių finansų tema vis dar yra tabu ir tai aptarinėti „nepadoru“. Šalyse, kur yra galimybė viešai pasižiūrėti kiekvieno žmogaus atlyginimą, žmonės yra laisvesni nuo tokių vertinimų, jie užtikrinčiau jaučiasi kaip asmenybės, tad daug drąsiau gali kalbėti ir tokiomis temomis. Lietuviai pamažu išsilaisvina iš šių stereotipų rėmų, tačiau kelias vis dar ilgas. Kalbant apie EBPO atliktą tyrimą, didelę reikšmę tokiems rezultatams turi valstybės politika – tose šalyse, kur šiai sričiai skiriamas didelis dėmesys, rezultatai yra geresni. Kol ne tik vaikai, tačiau ir mokytojai, tėvai, o kartais ir finansų specialistai neturės pakankamai žinių bei technologinių įrankių, pagerėjimo laukti nereikėtų“, – sako verslo psichologė L. Rimkutė.

Pasak specialistės, vaikus mokyti elgtis su pinigais reikėtų nuo ankstyvos jaunystės – manoma, kad suaugusiajam įprasti elgesio su pinigais modeliai susiformuoja iki 7 metų amžiaus. Natūraliausia pradėti kalbėti su vaiku apie pinigus jam tik išmokus skaičiuoti – vaikas turėtų būti pamažu įtraukiamas į su atlygiu susijusias veiklas, mat taip, kaip išmokstama elgtis su pinigais vaikystėje, didele dalimi lemia elgesį suaugus.

„Dažna praktika davus vaikui kišenpinigių, nurodyti, ką jis su jais turėtų daryti, tačiau geriausia, jeigu vaikas turi galimybę pats nuspręsti, kam jis išleis savo pinigus – taip lengviausia išmokyti vaiką taupyti. Kai jis nori kažkokio daikto, turi būti paaiškinta, kad vaikas gali susitaupyti ir jį nusipirkti, tačiau santaupų paskirtis turi likti vaiko pasirinkimu. Nuspręsdamas, kur išleis pinigus ir atsakingai tam taupydamas, vaikas geriau supras gaunamų pinigų vertę bei taupymo ir išlaidų procesus. Kiek skirti kišenpinigių, priklauso nuo vaiko amžiaus, šeimos pajamų ir kitų aplinkybių. Patartina pradžioje vaikams duoti labai smulkias pinigų sumas dienpinigiams, vėliau, vaikui augant, jas po truputį didinti. Galiausiai, vaikui tapus paaugliu, pinigų galima ir visai nebeduoti, nes jis turi galimybę dienpinigius užsidirbti dirbdamas paprastus papildomus darbus, o ne juos imti kaip duoklę iš tėvų. Žinoma, toks ugdymas – ilgas ir reikalaujantis nuoseklumo bei pačių tėvų finansinio sąmoningumo“, – sako verslo psichologė L. Rimkutė.

Kaip ugdyti vaiko raštingumą?

Tokiai nuomonei pritaria ir finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ pardavimų grupės vadovė Lina Luneckienė. Anot jos, vaikų mokėjimas elgtis su pinigais – tėvų finansinio raštingumo atspindys, nes vienaip ar kitaip, atžalos atkartoja jų elgesį.

„Įvairūs tyrimai rodo, kad tėvai, kurie vaikystėje patys buvo ugdomi protingai leisti pinigus, savo vaikus moko juos uždirbti ir „įdarbinti“, o tie, kurie negavo finansinio raštingumo pagrindų, atžalas tegali mokyti gaunamus pinigus susiskaičiuoti. Ankstyvoje vaikystėje išmokius vaiką teisingai elgtis su pinigais, vėliau jam bus daug lengviau planuoti savo pajamas ir išlaidas. Nors gali atrodyti sudėtinga, pradėjus pinigų vertę aiškinti žaidimų forma, vėliau galima pereiti prie simuliacinių investicijų ar įvairių taupymo formų. Tačiau verta nepamiršti, kad taip pat, kaip taupyti, būtina vaikus išmokyti ir protingai juos leisti“, – sako finansų specialistė.

Pasak specialisčių, pagrindiniai akcentai, padėsiantys greičiau išmokyti vaikus finansinio raštingumo, yra šie:

Vaikai turi išmokti pinigus užsidirbti

„Kuo anksčiau vaikai sužinos, kad pinigai ant medžių neauga ir juos reikia užsidirbti kokybišku darbu, tuo greičiau supras tikrą jų vertę. Nereikia skatinti finansiniu atlygiu už kiekvieną pagelbėjimą buityje, tačiau konkurencingas atlygis už veiklą, kurią turėtumėte pirkti (nuplauti automobilį, sutvarkyti kambarius, padėti sode ar darže, sutvarkyti sandėliuką, prižiūrėti mažesnį brolį/sesę, išvalyti langus ir pan.), puikiai išmokys finansinės pamokos. Svarbu pinigais neskatinti už kasdienius darbus, kuriuos vaikas ir taip turi atlikti – atliktus namų darbus, išvestą šunį, nusineštus ir išsiplautus indus, taip pat nepirkti visko, ko tik jis užsigeidžia. Tik atlikęs ne visai malonią užduotį ar norimam daiktui susitaupęs, vaikas įvertins, kad gautus pinigus išleisti menkniekiams nėra taip psichologiškai lengva“, – sako verslo psichologė L. Rimkutė.

Išgyvendinkite parduotuvinį zyzimą

Dažnas vaizdelis parduotuvėje, kai vaikas zyzia ar iškelia sceną dėl nenupirkto daikto, aplinkiniams nekelia susižavėjimo ir nesulaukia jų pritarimo. Dažnai tokiu atveju pagalvojama, kad vaiko auklėjime – spraga. Prieš eidami į parduotuvę, sudarykite pirkinių sąrašą ir suplanuokite būsimas išlaidas, tačiau į šį procesą įtraukite ir vaiką, leisdami jam nurodyti vieną būtiną daiktą, kurį leisite įsigyti. Taip vaikas išmoks planavimo, supras daiktų vertę ir, tikėtina, nekels scenų parduotuvėje.

Išmokykite naudotis finansiniais įrankiais

„Skaitmenizacija iš esmės pakeitė finansų rinką ir vartotojų įpročius – viena vertus, elektroninės operacijos palengvino visus procesus, kita vertus, naujovės ir atsivėrusios galimybės dažnai gali tapti nesusipratimų priežastimi. Norint vaiką supažindinti su elektronine bankininkyste, derėtų jam paaugus atidaryti jo vardu sąskaitą ir kišenpinigius pervesti į ją – taip vaikas supras, kad pinigai būna ne tik popieriniai ir išmoks atsakingai elgtis su banko kortelėmis bei taupyti virtualius pinigus. Jeigu nuo mažų dienų vaikai nebus pratinami prie besikeičiančių finansų rinkos sąlygų, taupymo ir daiktų įsigyjimo galimybių, jiems suaugus bendrieji finansų tvarkymo įgūdžiai gali likti chaotiškais ir neracionaliais. Svarbu suprasti, kad nemokėjimas elgtis su savo pinigais ne asmeninė, o visuomenės bėda, nes menkas finansinis išprusimas reiškia neracionalias išlaidas ir nepastovias pajamas, mažesnį BVP ir didėjančią pajamų nelygybę. Visi suprantame, kad tokios spragos stabdo valstybės vystymąsi, o kartu – visų mūsų gerovę“,– sako finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ pardavimų grupės vadovė L. Luneckienė.

Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), kurią organizuoja tarptautinė vaikų ir jaunimo finansų organizacija (CYFI- Child and Youth Finance International) yra kasmetinė informavimo apie finansus kampanija, rengiama įkvėpti vaikus ir jaunus žmones įgauti naudingų žinių pinigų, pragyvenimo šaltinių ir verslumo temomis.