Spa­lis – Sup­ra­ti­mo apie krūties vėžį mėnuo

Vi­suo­menės svei­ka­tos spe­cia­lis­tai pri­me­na, jog spa­lis yra Sup­ra­ti­mo apie krūties vėžį mėnuo, o nuo 2008 m. Eu­ro­pos krūties vėžio koa­li­ci­jos ini­cia­ty­va spa­lio 15 d. kas­met mi­ni­ma Krūtų svei­ka­tos die­na.

Darinys krūtyje – nebūtinai onkologinės ligos pranašas

Krūties vėžys – tai krūties audinio piktybinis navikas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, tai yra dažniausia moterų onkologinė liga. Nors šios ligos priežastys dar nėra iki galo aiškios, tačiau įvardijami kai kurie veiksniai, didinantys krūties vėžio riziką:

• didesnę riziką susirgti krūties vėžiu turi moterys, praeityje jau sirgusios krūties vėžiu;
• turėjusios gerybinių krūties navikų;
• kurioms taikyta pakaitinė hormonų terapija menopauzės metu;
• vartojusios kontraceptines tabletes;
• negimdžiusios ir nemaitinusios krūtimi;
• turėjusios ankstyvas mėnesines ir vėlyvą menopauzę;
• turinčios antsvorio menopauzės metu;
• ilgą laiką piktnaudžiavusios alkoholiu;
• manoma, kad nedidelis susirgimų krūties vėžiu atvejų skaičius gali būti susijęs ir su paveldėjimu.

Liga klastinga tuo, kad atsiradęs labai nedidelis piktybinis mazgelis krūtyje nesukelia jokių simptomų ir neapčiuopiamas pirštais. Tokie nedideli mazgeliai gali būti aptikti tik atliekant mamografiją ar krūties echoskopiją.

Jei navikas paaugęs, gydytojas ar pati moteris apčiuopia neskausmingą mazgelį krūtyje. Priklausomai nuo to, kokios apimties, kurioje krūties vietoje mazgas aptiktas, ar augdamas įauga į odą, ar piktybinis procesas įsiskverbęs į visą krūtį (uždegiminė vėžio forma), gali būti jaučiami tokie simptomai: pakitęs krūties dydis ir forma, pakitusi, primenanti citrinos žievelę oda virš naviko, sustandėjusi visa krūtis, spenelis įtrauktas į krūties vidų, spenelio sritis išberta, primenanti odos egzemą, retais atvejais kraujingos išskyros iš spenelio, apčiuopiami padidėję pažasties limfmazgiai. Krūties skausmas yra retas krūties vėžio simptomas, juntamas nebent vėžiui labai išplitus.

Jaunesnėms moterims pakanka atlikti echoskopiją, vyresnėms – mamogramą. Krūtys su amžiumi įgauna didesnį riebalinį audinį, dėl kurio pagerėja audinių matomumas.

Krūtų savityra – vienas svarbiausių krūties vėžio prevencijos būdų

Kiekvienai moteriai labai naudinga išmokti stebėti savo krūtis, t. y. mokėti atlikti krūtų savityrą: maždaug nuo 20 metų amžiaus, kai galutinai susiformuoja krūtys, reguliariai kartą per mėnesį (geriausiai iškart po menstruacijų) apžiūrėti ir apčiuopti krūtis. Tai daryti reikia nuolat visą gyvenimą. Vyresnės moterys po menopauzės krūtų savityrą gali atlikti bet kurią mėnesio dieną.

Apčiuopti ne visada lengva

Nors pirmoji vėžio profilaktikos priemonė – reguliari kūno apčiuopa, ne visais atvejais galima tuo pasikliauti. Sunkiau užčiuopiamas darinys gali būti po krūtimi ar už spenelio. Jei darinys susidaręs po krūtimi, pirštais jį apčiuopti sudėtinga moterims, turinčioms didesnes krūtis. Tokioje vietoje mažo darinuko niekada anksti nerandama.

Visuomenės sveikatos specialistai ragina visas moteris, sulaukusias 40 metų amžiaus, nors ir neturinčias jokių nusiskundimų, pasirūpinti, kad jos krūtis apžiūrėtų šeimos gydytojas ar ginekologas, reikalui esant, paskirtų tyrimus ar onkologijos srities specialisto konsultaciją.

Kaip atlikti savityrą?

Laikas. Patartina tikrintis kas mėnesį tuo pačiu laiku. Nepamiršti padėtų tikrinimosi kalendorius, kuriame pažymėtos savikontrolės dienos.

Vieta. Atsistokite prieš veidrodį gerai apšviestoje vietoje. Nelygumus apčiuopsite ypač gerai, jei tikrinsitės išsimuilavusi, maudydamasi vonioje ar po dušu.

Būdas. Krūtų apčiuopa prieš veidrodį. Krūtį apčiuopkite ne pirštų galiukais, bet trijų vidurinių pirštų pagalvėlėmis.

Tikrinimosi padėtys. Stovėdama priešais veidrodį, apčiuopkite vieną, paskui kitą krūtį, pakėlusi, paskui – nuleidusi rankas. Tada atsigulkite ant nugaros, po mentimis pasikišusi pagalvėlę ar rankšluostį, ir dar kartą apčiuopkite krūtis.

Judesiai. Švelniai ir kartu stiprokai keletą kartų pirštais slinkite žemyn ir aukštyn, kol apčiuopsite visą krūtį. Galima eiti sukamaisiais judesiais nuo pažasties spenelio link arba „spinduliais“ nuo spenelio pažasties link.

Jei krūtys mažos, apčiuopą atlikite viena ranka, antrąją pakėlusi į viršų. Jei krūtys didelės, nusvirusios, viena ranka čiuopkite, o antrąja prilaikykite už apačios. Apčiuopusi krūtis, abiejose pažastyse pasitikrinkite limfmazgius, raktikaulių duobutes ir vietas virš krūtų. Paviršine apčiuopa galite aptikti po oda negiliai esantį mazgelį. Vėliau per tų pačių krūties vietų stipresnę apčiuopą pasieksite net prie šonkaulių esančius audinius, kuriuose taip pat gali būti atsiradęs krūties vėžys.

Siekiant aptikti krūties piktybinius navikus dar iki kliniškai jiems pasireiškiant, Lietuvoje nuo 2005 m. vykdoma Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.

Pagal šią programą 50–69 m. amžiaus (imtinai) moterims nemokamai 1 kartą kas 2 m. atliekami mamografijos tyrimai, o aptikus vėžio požymių, jos siunčiamos gydyti.

Prevencinė krūties vėžio patikros programa finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir vykdoma siekiant diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, kurioje ji yra lengvai pagydoma.

Nors krūties vėžio prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus moterims, jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus asmenų grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija