Spalis – supratimo apie krūties vėžį mėnuo

Krūties vėžys – diagnozė, kurią išgirdus dažnam pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis, o galvoje ima suktis niūriausios ateities perspektyvos. Suprantama reakcija, tačiau ji neatspindi realybės, kurioje ši liga gerai pasiduoda taikomam gydymui. Skelbti žinią: krūties vėžys – įveikiamas. Visuomenės sveikatos specialistai primena - spalis yra Supratimo apie krūties vėžį mėnuo, o nuo 2008 m. Europos krūties vėžio koalicijos iniciatyva spalio 15 d. kasmet minima Krūtų sveikatos diena.

Krūties vėžys nėra mirties nuosprendis. Kasmet visame pasaulyje vyksta daugybė renginių, akcijų ir iniciatyvų, ne tik išreiškiančių palaikymą kovojantiems su šia liga, bet primenančių apie tai, kad krūties vėžį įmanoma įveikti. Ilgą laiką mirtingumas susirgus krūties vėžiu Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau pastaraisiais metais Pasaulio sveikatos organizacijos pateikti duomenys rodo, kad mūsų šalies situacija pagerėjo: Lietuvos mirtingumo rodikliai yra vieni iš mažiausių Bendrijoje.

Tokių rezultatų pasiekėme dėl aukšto medicinos darbuotojų profesionalumo, didžiulio Lietuvos gyventojų indėlio, vykdomos krūties vėžio prevencijos programos veiksmingumo ir pažengusių taikomo gydymo metodų, leidžiančių ne tik išsaugoti gyvybes, bet sugrąžinti žmonėms gyvenimo džiaugsmą ir viltį. Gydymas užtikrina gerą gyvenimo kokybę.

Nepaisant gerėjančių Lietuvos statistinių duomenų, dalis žmonių vis dar vengia dalyvauti nemokamose prevencijos programose ir bijo kreiptis į gydytoją, kai jaučia nerimą keliančius negalavimus ar pastebi pokyčius krūtyje. Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga maždaug 1800 moterų, o vyrai šia liga serga 100 kartų mažiau: per metus ši liga diagnozuojama 18-kai jų. Moterys dažniau rūpinasi prevencija, todėl 70 proc. atvejų joms yra nustatomas I ir II stadijos piktybinis navikas, o vyrai labiau gėdijasi ir nėra linkę prevenciškai tikrintis, todėl jiems nustatomas krūtų vėžys dažniausiai būna gerokai pažengęs: III ir IV stadijos.

Krūties vėžio diagnostika ir gydymas vykdomi remiantis patvirtintais Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos standartais, o pasiekiami rezultatai tenkina Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Šiuolaikinis krūties vėžio gydymas užtikrina ne tik optimalius gydymo rezultatus, bet ir gerą onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, kai liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje.

Tikimybę susirgti didina įgimti ir įgyti rizikos veiksniai. Norint sumažinti tikimybę susirgti krūties vėžiu, svarbu žinoti jį galinčius sukelti įgimtus ir įgytus rizikos veiksnius, nes dalį jų galima valdyti. Ne visų piktybinių navikų rizikos veiksniai yra nustatyti, tačiau gydytojams yra žinomi daugelis jų: ankstyva mėnesinių pradžia (iki 12 m.), vėlyva menopauzė (po 55 m.), rūkymas, netinkama mityba, didelis alkoholio suvartojimas, antsvoris, nėštumų nutraukimo skaičius, ilgiau nei 5 metus trunkanti hormoninė terapija ir naudojami kontraceptikai.

5–10 proc. moterims ir vyrams Lietuvoje diagnozuojamų krūties vėžio atvejų yra sukelti paveldimų genų mutacijos. Jeigu artimųjų tarpe yra sergančiųjų ar sirgusių krūties, kiaušidžių vėžiu, jų palikuonims reikėtų atlikti genetinius tyrimus, nes tikimybė susirgti dėl pakitusių genų ženkliai išauga: moterims ji siekia net 87 proc., o vyrams – 20 proc.

Egzistuojant tokiai rizikai, prevencinės krūtų ir kiaušidžių šalinimo operacijos yra patikimiausia priemonė, apsauganti nuo vėžio išsivystymo. Svarbu laiku tikrintis sveikatą ir atlikti profilaktinius tyrimus. Profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir gydytojų atliekami tyrimai padeda diagnozuoti navikus ankstyvoje stadijoje, kai jie dar nėra apčiuopiami. Jaunoms moterims rekomenduojama kas 3 metus apsilankyti pas gydytoją mamologą ir atlikti krūtų echoskopiją, o sulaukus 50-ties – kas 2 metus dalyvauti atrankinės mamografinės patikros programoje ir atlikti nemokamą krūtų mamografinį tyrimą. Vizito pas gydytoją nereikėtų baimintis, nes labai anksti navikinius darinius krūtyje leidžianti aptikti mamografija yra neskausminga, saugi ir efektyvi. Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Krūtų savityra ir kreipimasis laiku į gydytojus gali padėti diagnozuoti krūties vėžį ankstyvoje stadijoje, o tai sudaro sąlygas taikyti efektyvų gydymą. Kiekviena moteris ir jauna mergina turėtų kartą per mėnesį menstruacinio ciklo viduryje savarankiškai atlikti krūtų patikrą: apčiuopus vieną ar daugiau guzelių krūtyje, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas aptiktus krūties darinius ar kitus pakitimus ištirs atlikdamas krūtų apžiūrą ir apčiuopą bei paskirs reikiamus išsamesnius tyrimus krūties vėžio diagnozei patvirtinti ar paneigti bei numatyti tinkamą gydymą.

Moterims taip pat rekomenduojama nedelsiant kreiptis į mamologą dėl atsiradusių krūties formos, simetrijos, odos pokyčių, žaizdelių spenelio srityje, kraujingų išskyrų iš spenelių, apčiuopto darinio krūtyje ir padidėjusių limfmazgių pažastyje. Vyrai į mamologą turėtų kreiptis dėl rasto darinio krūties liaukoje, spenelių pokyčių, kraujingų išskyrų, krūties liaukos deformacijos atvejų ir limfmazgių padidėjimo pažastyje. Kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžys aptinkamas, tuo geresni gydymo rezultatai.

Mamografinis tyrimas leidžia aptikti labai nedidelių matmenų pakitimus krūtyje, kurių dar negalima apčiuopti pirštais. Todėl, siekiant aptikti krūties piktybinius navikus dar iki kliniškai jiems pasireiškiant, Lietuvoje nuo 2005 metų vykdoma Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal šią programą 50–69 m. amžiaus (imtinai) moterims nemokamai 1 kartą kas 2 metus atliekami mamografijos tyrimai, o aptikus vėžio požymių jos nukreipiamos specializuotam ištyrimui.

Tam, kad ši atrankinės mamografinės patikros programa veiktų efektyviausiai, joje turėtų dalyvauti apie 60-70 proc. šios amžiaus grupės moterų. Deja, bet mamografinės patikros tikslinei šalies populiacijai atliekamos nepakankamai. Prevencinė krūties vėžio patikros programa finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir vykdoma siekiant diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, kurioje ji yra lengvai pagydoma.

Nors krūties vėžio prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus moterims, jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus asmenų grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą. Kiekviena moteris turėtų domėtis ir būti atsakinga už savo sveikatą ir prisidėti prie ankstyvos ligos diagnostikos, siekiant išsaugoti sveikatą, o gal net gyvybę.