Spalio 10 diena: Pasaulinė psichikos sveikatos diena

„Psichologinė sveikata darbo vietoje“ – tokia yra šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos tema. Remiantis Europos Psichologų Asociacijų Federacijos (EFPA) pranešimu, pasak psichologų, psichinės sveikatos veiksniai apima ne tik individualius bruožus, bet ir socialinius bei aplinkos veiksnius, tokius kaip darbo sąlygos.

Stresas, patiriamas darbovietėje yra viena iš dažniausiai pasireiškiančių streso rūšių, kenkianti sveikatai ir gyvenimo kokybei tūkstančiams žmonių visame pasaulyje. Lietuva – ne išimtis.

Besigiriančių gera sveikata žmonių skaičius sumažėtų, sužinojus PSO sveikatos apibrėžimą, teigiantį, jog sveikata tai ne tik ligos nebuvimas, bet ir gera emocinė bei fizinė savijauta. Taigi būkite atviri– ar atsimenate, kada paskutinį kartą jautėtės puikiai visais atžvilgiais? Deja, tokios būsenos šiais intensyvaus gyvenimo laikais, kuriame karaliauja stresas, itin retos.

Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad niekuo nesikundžiantiems, bet patiriantiems stresą žmonėms, organizme būna nuolat padidėjęs streso hormonų kiekis. Stresas veikia visą organizmą, o susirūpinti reiktų jau tuomet, kai rūpesčiai ir užimtumas pradeda veikti emocinę būklę, nes vėliau gali atsirasti ir daug rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Netinkama reakcija į stresą – žalinga

Šiuolaikinis žmogus nuolat patiria nervinę, psichinę ir emocinę įtampą. Stipriausią stresą sukelia artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo ar namų praradimas. Antroje vietoje – rimta asmeninė ar artimo žmogaus liga. Vienas iš trijų darbuotojų Europoje yra veikiamas streso darbe. Stresą kelia nuolatinis automobilių ir pramonės triukšmas, konfliktai šeimoje ar darbe, rūpesčiai, nuolatiniai nepritekliai, socialinės problemos, nesaugios ateities pojūtis. Tyrimų duomenimis, maždaug trečdalis Šiaurės ir Rytų Europos gyventojų patiria stresą dėl… blogo oro.

Norint kovoti su stresu, reikia jį gerai pažinti. Jo metu žmogaus organizmas mobilizuojasi gynybai, tuomet padaugėja streso hormonų, kurių dėka pagreitėja mąstymas, raumenyse atsiranda energijos, visos organizmo jėgos nukreipiamos ten, kur tuo momentu jų labiausiai reikia. Dėl to organizmas apsigina. Tačiau ši mobilizuojanti jėga žalos nepridaro tik trumpą laiką, o veikiant jai ilgiau organizmas pavargsta ir atsiranda įvairiausių negalavimų. Ilgalaikis stresas taikosi į jautriausią kūno organą – širdį, skrandį, galvą ir t.t. Dar labai svarbi žmogaus reakcija į sudėtingą situaciją. Įrodyta, kad stresas žalingas tuomet, kai žmogus elgiasi pasyviai, neieško išeities, užsisklendžia savyje. Taigi pavojingas ne pats stresas, o netinkama reakcija į jį.

Trys streso stadijos

I stadija

• Odoje dažnai atsiranda raudonos dėmelės, sausos odos plotai arba Herpeso viruso sukelti bėrimai ant lūpų.

• Norisi valgyti saldžiai.

• Kai kada apleidžia jėgos.

II stadija

• Odą dažnai išberia, nors jūs jau seniai išaugote iš paauglystės amžiaus.

• Dažnai sergate peršalimo ligomis ir ilgai nepasveikstate.

• Kamuoja vidurių užkietėjimas arba rėmuo, o neretai ir vidurių pūtimas.

• Krenta svoris arba atvirkščiai jis auga be jokios priežasties.

III stadija

• Esate pastoviai pavargę.

• Kenčiate dėl egzemos.

• Kamuoja aukštas kraujospūdis, dažnai sukasi galva.

• Atsirado dirgliosios žarnos sindromas ir negalite šio negalavimo įveikti, net vaistais.

• Jums atrodo, kad visi žmonės, ypač artimieji, jus skaudina.

• Esate pastoviai įsitempę.

• Jums atrodo, kad niekas negali pasikeisti jūsų gyvenime.

Silpsta nervų sistema

Įtampa paveikia daugelį organizmo sistemų, bet labiausiai išsekina nervus. Tuomet atsiranda taip vadinami įtampos galvos skausmai, padažnėja migrenos priepuoliai, atsiranda nerimas, nemiga ir t.t.

Nuvarginti per didelio krūvio, veiklūs žmonės pradeda nerimauti. Iš pradžių nerimas užplūsta retkarčiais, pasireiškia kaip panikos priepuolis, po to vis dažnėja ir gali tapti nuolatinis. Užplūdus panikai, gali prisidėti širdies plakimas, oro trūkumas, prakaitavimas, veido bei odos paraudimas, padažnėjęs šlapinimasis, ligos, mirties baimė.

Be to, po sunkios darbo dienos darosi sunkiau užmigti. Manoma, kad dvasinei pusiausvyrai atgauti po didesnio susinervinimo reikia ne mažiau trijų dienų. Jeigu psichoemocinė įtampa neslūgsta, nemiga pradeda kartotis vis dažniau ir po kiek laiko atsiranda dar sunkesnis negalavimas – depresija.

Kenčia širdis

Pastebėta, kad nuolat skubantys, visada įsitempę, norintys visur pirmauti ir linkę į konfliktus žmonės dažniau skundžiasi širdimi. Jie nelinkę pergyvenimais dalintis su kitais, dažnai kankinasi dėl neatliktų darbų, nemoka atsipalaiduoti. Nervinė įtampa padidina streso hormonų kiekį kraujyje, sukelia kraujagyslių spazmus, trikdo kraujo riebalų pusiausvyrą. Tai padidina pavojų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Po ilgalaikės įtampos gali pradėti durti, diegti širdies plote, atsiranda širdies plakimo epizodai, kurie linkę kartotis ramybės metu. Kita vertus, gydytojas jokių pakitimų neranda. Tai yra todėl, kad šiuo periodu jie dar nežymūs, todėl nustatyti įprastiniais tyrimais negalima.

Sutrinka ir virškinimas

Kraujyje esantis padidėjęs streso hormonų kiekis taip pat veikia skrandį, dvylikapirštę žarną, todėl gali sukelti opaligę. Taigi, kai nuo nervinės įtampos pradeda mausti “po duobute”, verta pagalvoti, ar skrandyje bei dvylikapirštėje žarnoje neatsivėrė opa.

Dėl streso sutrinka žarnyno inervacija – sutrinka žarnyno veikla, peristaltika. Tai pasireiškia viduriavimu arba vidurių užkietėjimu, vidurių pūtimu. Mokslininkų jau įrodyta, kad opinis kolitas – tai streso juodas darbas.

Paprastos priemonės veikia

Nėra auksinės formulės, kaip išvengti streso, bet nereikia manyti, kad tai neįmanoma. Psichologai teigia, kad kai stresas nestiprus ar jam ruošiamasi iš anksto, jis lengviau įveikiamas, nes tam turima daugiau laiko ir galimybių.

Sportas.

Pirmiausiai reiktų pradėti nuo darbo ir poilsio režimo. Aktyviems, įtemptą protinį darbą dirbantiems žmonėms būtina surasti laiko pasportuoti. Visai nesvarbu kokią sporto šaką rinksitės: bėgiojimą, irklavimą, aerobiką, plaukimą ar važiavimą dviračiu. Tiesiog sportuojant organizmas atsipalaiduoja, o protinė veikla keičiama fizine. Smegenys tuo metu ilsisi.

Draugės.

Puikiausia psichoterapija moterims yra pokalbis su draugėmis. Jeigu moteris apimta nerimo, tačiau gali išsišnekėti ir gauti patarimų, tai gali jai padėti. Labai svarbu išmokti atsikratyti emocinės įtampos. Ji priklauso nuo to, kaip žmogus reaguoja į įvykius. Geriausia išmokti reaguoti kitaip ir vadovautis nuomone, kad gyvenimas – tai 10 proc. to, kas atsitinka, ir 90 proc. to, kaip į tai reaguojama.

Atsipalaidavimas.

Prieš miegą išsimaudykite karštoje vonioje. Po jos kūno temperatūra krenta ir tai sukelia mieguistumą. Be to atminkite, kad lova skirta tik miegui ir seksui (o ne darbui ar televizoriui).

Rinkitės natūralias raminančias priemones

Stresui malšinti dažnai griebiamės raminančių vaistų ar antidepresantų. Specialistai pataria ieškoti natūralios alternatyvos – priemonės, kuri efektyviai veiktų ir neturėtų šalutinio poveikio. Rekomenduojama išbandyti raminančias vaistažoles (melisą, valerijoną ir kt). Tokie augaliniai preparatai nežaloja organizmo ir nesukelia pašalinių reiškinių. Stresą mažina meditacija, joga, specialus kvėpavimas, meno, garso terapijos ir kt.