Spalį padaugėjo Lietuvos valstybei priešiškos dezinformacijos kiekis

Spalį priešiška dezinformacija skleista apie Lietuvos užsienio politiką, energetiką, istoriją ir nepriklausomybę, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.

Pasak Lietuvos informacinės erdvės stebėseną atliekančių Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikų, prieš Lietuvą ir jos žmones nukreiptos dezinformacijos ir priešiškos informacijos daugėja.

„Vyraujančios tendencijos rodo, kad priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos žmonių nepasitenkinimą, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti bei supriešinti visuomenę“, – teigiama kariuomenės pranešime.

Analitikų teigimu, pagrindiniai praėjusį mėnesį skleistos dezinformacijos taikiniai buvo Lietuvos užsienio politika, energetinė nepriklausomybė, narystė NATO ir valstybės istorija. Taip pat buvo siekiama paveikti ir kitus šalies raidai strategiškai reikšmingus objektus, tokius kaip Lietuvos narystė ES, vidaus politikos procesai, konstitucinių pagrindų apsauga, valstybės socialinė politika.

Pasak kariuomenės, fiksuota neigiamos informacijos eskalacija sietina su tuo metu vykusiais renginiais Lietuvoje, tokiais kaip antkapinio paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidengimo ceremonija Vilniuje, taip pat Rusijos ir Baltarusijos pratybomis, įvykiais tarptautinėje politikoje bei Lietuvos vaidmeniu juose, pavyzdžiui, prezidento Gitano Nausėdos pasisakymais apie autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimą Europos Vadovų Taryboje, Lietuvos pasipriešinimu Astravo atominės elektrinės eksploatavimui.

„Spalio laikotarpiu viena labiausiai eskaluotų temų – dvišaliai Lietuvos ir Baltarusijos santykiai. Propagandinių kanalų pagalba skleisti agresyvia retorika pasižymintys Baltarusijos aukščiausių pareigūnų pasisakymai Lietuvos atžvilgiu“, – rašoma pranešime.

Kariuomenės analitikai pastebi, jog naratyvai, kurie dar rugsėjį buvo aktualūs, pavyzdžiui, kad Lietuva patirs ekonominius nuostolius, praradusi baltarusiškų ir rusiškų krovinių tranzitą, nuo spalio nustumiami į antrą planą.

„Šis laikotarpis išsiskiria kaltinimų Vakarų valstybėms naratyvais, teigiančiais, jog neva prieš Baltarusiją yra vykdomas teroristinis karas, provokacijas šioje šalyje organizuoja ir koordinuoja Lenkijos ir Baltijos valstybių specialiosios tarnybos, o JAV kartu su Lietuva bei kitomis valstybėmis (Lenkija) finansuoja perversmą Baltarusijoje ir destabilizuoja padėtį šioje šalyje“, – teigia jie.

Priešiškoje žiniasklaidoje Lietuvos–Baltarusijos santykių tema glaudžiai siejosi ir su Astravo atominės elektrinės klausimais. Ši tema ypač aktyviai eskaluota prieš artėjantį elektrinės paleidimą lapkričio pradžioje. Reaguojant į Lietuvos daromus politinius žingsnius, akcentuota, kad neva Lietuva yra JAV energetikos kompanijų interesų įtakoje.

Pasak kariuomenės, tendencingas šios klišės eskalavimas itin suaktyvėjo, JAV ir Lenkijai pasirašius sutartį dėl branduolinės energetikos programos.

Spekuliuota neva realia NATO grėsme Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalims, teigiant, kad Baltarusija neįtiko Aljansui, o prasidėjus neramumams Baltarusijoje, prie sąjunginės valstybės sienų buvo pradėtos NATO karinės pratybos. Skleista melaginga informacija, kad JAV ir NATO atvirai bando įbauginti dabartinę Baltarusijos vadovybę, o taip pat neva yra ženklų, kad karinė agresija prieš Rusiją gali prasidėti artimiausiu metu, nes NATO pajėgų dislokacija prie sienų akivaizdžiai didėja.

Eskaluotas Aljanso, Lietuvos ir Lenkijos „šalių- grobikių“ įvaizdis, kurios kėsinasi į Baltarusijos teritorinį vientisumą. Baltarusijos valstybinė ir Kremliaus kontroliuoja žiniasklaida toliau siekė menkinti Lietuvos ir kitų NATO šalių karių autoritetą, klijuodamos jiems „girtuoklių“, „nusikaltėlių“, „prievartautojų“ ir „gamtos niokotojų“ etiketes.

NATO pajėgumų stiprinimo Lietuvoje tema priešiškoje informacinėje aplinkoje ypač suaktyvėjo į antrąją spalio pusę, kuomet viešai paskelbta apie NATO itin aukštos parengties greitojo reagavimo pratybas „Nuostabusis šuolis 2020“ (Brilliant Jump 2020).

Spalį taip pat buvo toliau skleidžiami per pastaruosius kelius metus priešiškoje žiniasklaidoje vyraujantys melagingi naratyvai, kad Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyviai neva buvo naciai, jų kolaborantai, fašistai ir žudikai.

Atidengus antkapinį paminklą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotojų pajėgų vadui A. Ramanauskui-Vanagui, pradėta skleisti dar viena žinutė, kad Lietuvoje dabar statomi paminklai „žudikams“.

Rusijos viešojoje erdvėje taip pat neliko nepastebėtas ir Sausio 13-osios bylos svarstymas Apeliaciniame teisme. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino Lietuvą istorijos klastojimu, sąskaitų suvedinėjimu su Rusija, Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimu bei kenkimu Lietuvos, kaip ES narės įvaizdžiui.

Kariuomenės atstovai pabrėžia, kad tendencingos informacijos eskalavimu toliau buvo kurstomas Rusijos gyventojų priešiškumas Vakarams, o taip pat ir Baltijos valstybėms. Spalio 12 dieną paskelbtos ruinformer.org Rusijos gyventojų apklausos duomenimis, net 40 proc. apklausos dalyvių įvardijo Baltijos šalis Rusijos priešu.

BNS