Sostai, postai, pinigai

Be paliovos kaitinamas katilas nukelia dangtį. Taip antradienį atsitiko mūsų išrinktam Seimui, kariaujančiam „sostų karus“.

Tądien (valdančiosios frakcijos vado Karbauskio avansu pažadėta), kad parlamento pirmininko Pranckiečio kabinetas bus laisvas! Bet Naisių „kolchozo“ metodus taikančiam „valstiečių“ lyderiui nugarą atsuko net savi…

Pažeminimo įelektrinti „valstiečiai“ tuoj pat ištaškė ir pačių, „valstiečių“, Vyriausybės „subalansuoto“ biudžeto projektą. Bankų apmokestinimo idėja atmesta, automobilių taršos, nekilnojamojo turto mokesčių, stambiųjų prekybos tinklų apmokestinimo projektai grąžinti tobulint. Iš netikėtumo antakius pakėlęs finansų ministras Šapoka rėžė: biudžete atsiveria 100 mln. eurų skylė! Suprask, gerovės valstybės kitąmet nebus!

Ekonomistams, auditoriams aišku, iš kur „gerovės valstybei“ gauti pinigų. Be naujų mokesčių ir be senų didinimo. Sako, per 1 milijardą „vaikšto“ šešėlyje, 700 mln. švaistoma visokių asociacijų, kontorėlių neaiškiems gamtos globos ir kitokiems projektams.

Turime rajone ir mes tokių. Prieš kelerius metus už didelius pinigus patiesinta upės vaga prie Juodupės. Valio! Žuvytėms saugiau plaukt. Viename miške baigia sutrešti didelių pinigų „kainavęs“ „atsipūtimo“ projektėlis… Dar Sacharos pelkę drėkins, nes per daug sausa… Patyrę miškininkai šypsosi į ūsą: bebrai nemokamai, be europinių pinigų pelkę seniai patvenkė…

Nori lengvų europinių tūkstančių ar milijonų – ieškok ypatingo vabalo, paukštelio, kirmėlytės. Ar miške pavėsinę, tiltelį, tualetą suręsk. Ir (jei turi užnugarį ar kokį gamtosauginį fondą) pinigėlių pabyrės… Vėliau niekam neberūpės, padarei už tuos pinigus ką?

Bet ministras Šapoka „smulkmenose“ nesikapstys. Sako: jei parlamentas nepalaimins naujų mokesčių – nebus ir didesnių pinigų socialinei gerovei. Biudžetas, suprask, jautrus, nes padėtų atsigauti mažiausias pajamas gaunantiesiems: vaikams, pensininkams… Bet (kaip netikėta!) biudžeto projekte – didinti algas premjerui, ministrams – kas mėnesį papildomai po 600 eurų.

Vaiko pinigai gali net valstybės atramas nuverst. Mat ne tik Seimo lenkai „joja ant šio arkliuko“. Ir prie daugumos „prisilipdę“ socialdarbiečiai vis garsiau „taškosi“. Grasina suardyt koaliciją. Jei vaiko pinigai didės ne 20, kaip sutarta, o 10 eurų.

Dėl Alytaus šią savaitę „išsitaškė“ Seimo lenkų deleguota ministrė Tamašunienė. Papozuoti į nelaimės zoną atvažiavusi paaiškino… Gaisro darbų išlaidas turės padengt savivaldybė. Meras Cesiulis pažadėjo atiduot du ugnies sugadintus savo kostiumus… Netrukus ta pati ministrė Lietuvai paskelbė – „gaisras užgesintas“. Ir kodėl to nemato ugnies, nuodingų dūmų pragare dieną naktį dirbantys ugniagesiai, meras?! Tada jau Cesiulis (garbė jam už atvirą ir griežtą poziciją) smarkiai pratrūko: „Alytus dega. Vilniuje gaisras užgesintas.“ Ministrės makiažas staiga papilkėjo… Teko aiškintis Seimui. Bet ji – nekalta! Ji juk tik du mėnesiai ministerijai vadovauja. Ir padarė viską, ką galėjo… Bet po skandalo jau galės daugiau… Ugniagesius apdovanos premijomis, medaliais…

Neseniai per kelias savivaldybes organizuotos masinės civilinės saugos pratybos… Repetuoti veiksmai, jei įvyktų Astravo branduolinė nelaimė. Sakė, viskas vyko beveik sklandžiai. Bet Alytaus ekologinė nelaimė pademonstravo, kad „beveik sklandi“ gelbėjimo veiksmų sistema – smarkiai luoša. Ir kad sklandžiai gelbėjimo operacijai, jei Astrave kada kiltų avarija, kaip iki Mėnulio.

Sukrėsta Alytų ištikusios ekologinės nelaimės ir šalies valdžios abejingumo, jauna alytiškė šalies prezidentui Nausėdai parašė jautrų viešą laišką. Prašė atvažiuot ir pamatyt, kas čia darosi.

Bet tuo metu prezidentas „sekė Lietuvos įvykius“ tekančios saulės šalyje Japonijoje. Naujojo imperatoriaus inauguracijoje. Be galo dvasingoje Chrizantemų sosto auroje… Šen ir ten pozavo su kimono stilių primenančiu drabužiu apsirėdžiusia prezidentiene. Dailiai šypsojosi… Sakė, na, tokių dalykų gyvenime gali daugiau nebeišvysti… Nutraukt dalyvavimą Chrizantemų sosto įpėdinio inauguracijoje, kad išvystum nuodingų dūmų užgultą Alytų, pakrikusio Seimo karus, „gerovės valstybės“ biudžeto projekto (po pateikimo Seime) išniekinimą? Dūmai juk išsisklaidys, o inauguracijos nepakartosi! Seimo karai taip pat priges, Vyriausybė gal net nesugrius…

Savi marškiniai – arčiausiai kūno. Turime ir mes ekologinę bombą. Rokiškio prieigose. Europinėmis lėšomis beveik prieš du dešimtmečius žadėtą likviduot… Bet buvusios bitumo bazės teršalai tebesigeria į gruntą. Kas žino, kokios šios ekologinės bombos (taip ją pavadino ne vienas aplinkos ministras) pasekmės gamtai ir žmogui? Bet bitumo bazė – ne (ne)reta kirmėlytė, vabaliukas ar labai saugomas vilkas… Jokia europinius pinigus melžianti gamtos gelbėtojų asociacija ar draugija niekada ja nesidomės, nes čia – didelis darbas!

Turime ir sprogimą. Be gaisro. Laimė, nė iš tolo nepanašų į Alytaus nelaimę. Garaže katilas sprogo… Kalbama, lyg mėsos konservai duobėje „po spaudimu“ gaminti. Gal puodas pamirštas ir, kaip sakoma, perkaitęs „nukėlė stogą?“

Ir dar apie chrizantemas. (Ne Chrizantemų sosto). Kurias tuoj nešime į kapines. Ten atguls visi. Ir bus papuošti tokiom pačiom, kelis eurus kainuojančiom…

P. S. „Kad ir kiek pripūstum balioną, tam tikroj jo daly nutūpusios musės vis tiek bus apačioj ir rėplios žemyn galvom“ (Juozas Erlickas).