Socialinių problemų ir išlaidų joms spręsti – kone dvigubai daugiau

Daugelis ekonomistų teigia, kad Lietuvos gyventojai dar niekada taip gerai negyveno. Didžiulės indėlių sumos bankuose bei nekilnojamojo turto kainų augimas tai tik patvirtina, taip pat lygiagrečiai didėja socialinių paslaugų poreikis bei pasiūla. Socialiniai darbuotojai „sukasi kaip voverės rate“, jų nuolat trūksta, didėja socialinės apsaugos programai skiriamos lėšos.

Daugiausia valstybės biudžeto lėšų skiriama socialinei apsaugai

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atliko 2025 m. valstybės biudžeto analizę ir nustatė, kad, leidžiant valstybės pinigus, pagrindinis ir vienintelis prioritetas yra socialinė apsauga. LLRI prezidentės Elenos Leontjevos teigimu, per trejus metus siūloma padidinti finansavimą socialinei apsaugai 1,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP): 2025 m. – nuo 16,1 proc. iki 16,8 proc. 2026 m. ir iki 17,5 proc. BVP. Išlaidos gynybai nedidės, jas ketinama išlaikyti stabiliame 3 proc. BVP lygyje, o išlaidas investicijoms kasmet mažinti.

Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistų, kita esminė problema biudžete – paskatų žmonėms dirbti mažinimas. Socialines išmokas kitąmet siūloma didinti rekordiniu tempu, net 26 proc. Numatomas ir greitesnis nei atlyginimai vidutinės nedarbo išmokos augimas – 11,1 proc.

Eurostat (Europos Sąjungos statistikos tarnyba) duomenimis, jau dabar Lietuva yra vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurioje įsidarbinus ir praradus įvairias išmokas realios asmens pajamos į rankas gali ne paaugti, bet sumažėti. E. Leontjeva nuogąstauja, kad tokia socialinė politika skatina žmones iškristi iš darbo rinkos, taip mažindama valstybės mokestines pajamas ir padidindama socialines išlaidas.

Šiaulių mieste socialinių paslaugų finansavimas auga

Visuomenės senėjimas, didėjanti jaunų žmonių emigracija bei šeimos struktūros kitimas lemia socialinių problemų gausėjimą. Dėl to auga socialinių paslaugų poreikis. Lėšos, skiriamos socialinėms paslaugoms iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto, kasmet didėja.

2023 m. išlaidos socialinėms reikmėms siekė apie 16 mln. eurų. 2024 m. šiai sričiai išleista virš 26 mln. eurų. 2025 m. socialinėms paslaugoms planuojama skirti apie 29,5 mln. eurų.

Siekiant suteikti galimybę asmeniui ar šeimai spręsti kylančias socialines problemas, plečiasi savivaldybės siūlomų socialinių paslaugų spektras. Nuo 2021 m. pradėtos teikti dvi naujos socialinės paslaugos: laikino atokvėpio paslauga ir asmeninės pagalbos teikimas asmenims su negalia, kurią teikia asmeninis asistentas. Už socialinių paslaugų teikimą atsakingas Socialinių paslaugų skyrius bei biudžetinės įstaigos: Globos namai, Šeimos centras, Socialinių paslaugų centras, kompleksinių paslaugų namai „Alka“.

Socialinių paslaugų teikėjai plečia jų spektrą

Šiaulių miesto savivaldybės globos namai veikia trijuose padaliniuose: Savarankiško gyvenimo namų, Stacionarios globos ir slaugos bei Dienos centre „Goda“. Čia teikiamos ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos, dienos socialinės globos, laikino atokvėpio paslaugos. Centras taip pat gali pasirūpinti apgyvendinimu Savarankiško gyvenimo namuose, teikti apsaugoto būsto ir socialinių dirbtuvių paslaugas. Įstaigos teikiamų socialinių paslaugų spektras per keletą pastarųjų metų plėtėsi nuo 9 iki 14, o aptarnaujamų asmenų skaičius – nuo 334 iki 510.

Šiaulių miesto šeimos centras teikia bendruomenines kompleksines paslaugas globojamiems vaikams, socialinę riziką patiriančioms šeimoms, budintiems globotojams ir jų prižiūrimiems vaikams. Vykdant institucinės vaikų globos pertvarką, gauta licencija penkiems bendruomeniniams vaikų globos namams (Aušros al. 29–19, Aušros al. 29–20, K. Korsako g. 61a, K. Korsako g. 61c, K. Korsako g. 61d). Centro „klientų“ skaičius augo nuo 401 iki 510.

Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras teikia paslaugas šiose tarnybose: Priėmimo ir dienos užimtumo, Pagalbos į namus, Dienos socialinės globos, Paramos, Pagalbos šeimai, Globos centre, Vaikų dienos centre ir Nakvynės namuose. Suteikiamų socialinių paslaugų skaičius centre didėjo nuo 22 iki 25. Socialinių paslaugų centre aptarnautų asmenų (šeimų) skaičius taip pat augo: nuo 16 505 iki 25 000.

Kompleksinių paslaugų namai „Alka“ vykdo netekusių tėvų globos ir turinčių psichikos ir (ar) intelekto negalią vaikų iki 18 metų amžiaus institucinę globą bei teikia kompleksines paslaugas šeimai, auginančiai vaiką su specialiaisiais poreikiais. Šiuo metu namai „Alka“ teikia slaugos-globos paslaugą 52 asmenims, o daugiau nei 17 asmenų teikiamos paslaugos iš namų.

2025 m. įstaiga planuoja turėti 115 paslaugų gavėjų. 2024 m. „Alkos“ gyventojams su sunkia negalia specializuotos slaugos ir globos paslaugos pradėtos teikti rekonstruotame ir reikiama įranga aprūpintame padalinyje (Vilniaus g. 303).

Socialiai pažeidžiamų asmenų mieste nemažėja

Pagrindiniai socialinių paslaugų gavėjai Šiaulių mieste yra senyvo amžiaus žmonės, asmenys su negalia ir jų šeimos, socialinę riziką patiriančios šeimos ir jose augantys vaikai. Maždaug 440 asmenų šiandien reikalinga ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa. Dienos socialinės globos institucijoje paslauga naudojasi apie 110 asmenų, integralia pagalba – apie 180, dienos socialine globa asmens namuose – apie 135 asmenys.

Laikino atokvėpio paslaugos asmens namuose ir institucijoje prireikė 40 asmenų, o apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose – apie 30. Virš 450 žmonių yra reikalinga pagalbos į namus socialinė paslauga. Keturi šimtai šiauliečių naudojasi socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugomis.

Laikinas apnakvindinimas aktualus maždaug 280 miestiečių, o apgyvendinimas nakvynės namuose suteiktas apie 135 asmenims.

Intensyvios krizių įveikimo pagalbos, kurią teikia viešoji įstaiga „Motinos Teresės šeimų namai“, prireikė 18-ai šiauliečių. Suteikta pagalba maždaug 420 asmenų, kurie yra globėjai, įtėviai, budintys globotojai ar šeimynų dalyviai arba rengiasi jais tapti. Vaikų dienos centruose socialinės priežiūros paslauga naudojasi apie 320 vaikų. Bendrosios socialinės paslaugos buvo aktualios maždaug 12 800 asmenų, iš kurių apie 1 800 naudojosi maitinimo organizavimo paslauga.

Nuo 2025 m. keičiasi socialinės globos paslaugų finansavimas

Nuo šių metų keičiasi trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimas senyvo amžiaus ir turintiems negalią arba labai sunkią negalią suaugusiems asmenims. Iki 2024 m. pabaigos valstybės arba savivaldybės biudžeto lėšomis būdavo dengiama didžioji dalis paslaugos kainos socialinės globos įstaigose apsigyvenusiems žmonėms.

Kadangi pastaruoju metu steigiama daug privačių socialinės globos įstaigų, kurios paslaugas teikia už gana aukštas kainas, LR Vyriausybė nustatė išmokų ribą – iki 1 100 eurų. Skirtumą tarp įstaigų nustatytų paslaugų kainų ir savivaldybės apmokamos dalies turės dengti arba patys paslaugos gavėjai, arba jų artimieji.

Iš valstybės biudžeto bus skiriamos dotacijos, atsižvelgiant į pasibaigusio ketvirčio tokių paslaugų išlaidų vidurkį. Nauji įkainiai ir kita kainų skaičiavimo metodika palies tik tuos gyventojus, kurie socialinės globos sutartis su įstaigomis sudarys nuo 2025 metų. Visos iki tol sudarytos sutartys galios jose numatytais įkainiais.

Sumažėjo socialinės globos paslaugų kainų ribos

Šiaulių miesto savivaldybė iki 2024 m. pabaigos buvo nustačiusi 1 700 eurų lubas socialinės globos paslaugoms senyvo amžiaus ir suaugusiems asmenims su negalia ir 1 900 eurų – turintiems sunkią negalią. Savivaldybės pinigais buvo apmokama dalis, kuri lieka asmeniui, socialinės globos įstaigai atidavus 80 proc. savo išmokų.

Nuo 2025 m. Savivaldybės taryba patvirtino naujas socialinės globos paslaugų kainų ribas: 850 eurų – turintiems negalią ir 950 eurų – turintiems sunkią negalią. Patvirtinti būtent tokie įkainiai, nes 2024 m. III ketv. vidutinės savivaldybės išlaidos minėtoms paslaugoms vienam asmeniui siekė 820 eurų.

Šiaulių miesto savivaldybė per metus šioms paslaugoms skiria beveik 5 mln. eurų. Sutartys sudarytos su 43 socialinės globos paslaugas teikiančiomis įstaigomis, iš kurių 39 yra privačios.