Socialinių mokslų daktarė: koučingas nekonkuruoja su psichologija

Mokslinių tyrimų duomenimis, net 95 proc. žmonių neabejodami tvirtina, jog save pažįsta. Tačiau realybėje, tokių, save pažįstančių paklausus su karjera, asmeniniu gyvenimu ar santykiais susijusių klausimų, sumažėja iki 10-15 proc. Pasak socialinių mokslų daktarės, identiteto instituto „iGrow“ ugdančiojo konsultavimo (koučingo) lektorės Aistės Dromantaitės, gyvenime esame linkę veikti negalvodami. Tad norėdami atrasti geriausias savo puses ir suprasti, kaip ir kodėl darome vieną ar kitą, pirmiausia, turime ugdyti savo sąmoningumą.

„Kasdien susiduriame su aplinkybėmis, kurios priverčia spręsti įvairiausias situacijas. Pavyzdžiui, kažkas užstatė mūsų automobilį parduotuvės aikštėje ir mes galime rinktis: ar žmogų apšaukti, ar pagalvoti, dėl kokių priežasčių jis tai padarė, – sako dr. A. Dromantaitė. – Augindami sąmoningumą priimame tokius sprendimus, kurie leidžia labiau džiaugtis gyvenimu užuot vertę jaustis blogai. Koučingas, kitaip dar vadinamas ugdančiuoju konsultavimu, būtent to ir moko – sąmoningumo, atvirumo, nuostatų keitimo ir įvairių technikų, kurias galime pritaikyti tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.“

Pasak socialinių mokslų daktarės, koučingo procesas vidutiniškai trunka 7-12 mėnesių ir, remiantis Tarptautinės koučingo federacijos duomenimis, padeda 73 proc. pagerinti santykius, 72 proc. sustiprinti bendravimo įgūdžius bei 80 proc. išauga pasitikėjimas savimi.

Lietuvoje vis dar labai jauna sritis

Lietuvoje koučingas nėra reglamentuotas, todėl profesiniame ir asmeniniame lygmenyje jaučiama atskirtis. „Lietuvoje koučingas dar neturi nusistovėjusios praktikos, tad ne visada egzistuoja „teisingas“ supratimas apie šią discipliną, – pastebi dr. A. Dromantaitė. – Žinoma, kalbant apie organizacinį koučingą, viskas yra aiškiau: samdančioji pusė – vadovas ar personalo skyriaus vadovas ir samdomasis, t.y. išorinis koučingo ekspertas, sutaria susitikimų skaičių ir nustato pamatuojamus tikslus. Šių sesijų rezultatai visais atvejais tikrai duos naudą – yra paskaičiuota, kad ROI (investavimo grąža) tokiais atvejais įmonei dažnai yra ne tik 300-400 proc., bet ir 800 proc.“

Pasak dr. A. Dromantaitės, kiek kitokia situacija yra kalbant apie gyvenimo koučingą (angl. life coaching), kuris vertinamas labai individualiai ir kartais suprantamas neteisingai. „Čia pasitaiko nemažai mistifikavimo ir painiojimo su įvairiais ritualais, meditacijomis, sveikatinimo priemonėmis, išvykomis į Balio salas, moteriškumo kursais, drąsos žaidimas ir pan.“, – aiškina specialistė, pabrėždama, jog toks suvokimas ne tik klaidingas, bet ir žalingas visai rinkai.

Todėl, ekspertės teigimu, svarbu susipažinus su koučingo specialistu patikrinti keletą aspektų. „Kiekvienas koučingo specialistas turi savo filosofiją ir vertybinį pamatą, kuriuo remiasi savo veikloje – vieni labiau tiki ezoteriniais pagalbos instrumentais, kiti – įvairiais loginiais instrumentais ir resursais, treti apjungia psichologijos žinias ir pan. Svarbiausias kriterijus renkantis pagalbą koučingo principais yra įsitikinti, ar specialisto metodai paremti Tarptautinės koučingo specialistų federacijos Etikos kodeksu ir kompetencijomis. Todėl būtina nuolatos klausti apie specialisto profesinę patirtį ir lygį“, – pataria dr. A. Dromantaitė.

Koučingo tikslas – padėti žmogui eiti užsibrėžto tikslo link

Identiteto instituto lektorė pastebi, jog koučingas veda tiek į gilesnes asmeninių klausimų analizes, tiek leidžia peržvelgti profesinę patirtį, todėl spręsdami vienos srities klausimus, paliečiame ir kitą pusę. „Koučingui individas svarbus kaip visuma ir jo kontaktas su supančia aplinka, todėl neišvengiamai analizuojamas ne tik individo pateikiamas klausimas, bet ir tai, kas yra jo aplinkoje ir ar norimas rezultatas atitinka tą aplinką“, – sako dr. A. Dromantaitė.

Taip pat specialistė išskiria, jog koučingo technikų yra daug ir įvairių, tačiau visų jų tikslas – padėti žmogui eiti užsibrėžto tikslo link. „Bendrąja prasme, koučingas veikia labai paprastai – sukuriant saugų bendravimo santykį, žmogui užduodami „stiprūs“ klausimai, skatinantys jo mąstymą ir atskleidžiantys potencialą. Klausimai ne visada yra patogūs, malonūs ar paglostantys – kartais jie ir provokuoja, taip padėdami drąsiau veikti“, – pasakoja „iGrow“ lektorė.

Prie populiariausių koučingo disciplinos metodų galima priskirti šiuos: „gyvenimo balanso ratą“, padedantį susidėlioti konkrečius žingsnius siekiant galutinio tikslo įvairiose srityse, „metaforą“, leidžiančią aiškiau pamatyti rūpimą klausimą suteikiant jam „svorio“ ir pasiūlant papildomų resursų jam spręsti, bei žymiausio koučingo specialisto J. Whitmore GROW modelį, padedantį įvertinti realią situaciją ir numatyti galimybes bei priemones veiksmams.

„Tai tik keletas pagrindinių metodų ir, dažnu atveju, jie gali būti parenkami ir pagal amžiaus grupes, nes, pavyzdžiui, jaunesnės kartos – (Y ar Z) yra ryžtingesnės priimti sprendimus, daugiau sau leidžia, nors pradžioje ir abejoja, yra drąsesnės gyventi ir imti iš gyvenimo jo teikiamas dovanas, – patirtimi dalijasi dr. A.Dromantaitė. – Vyresnioji karta –(X ir dalis Y atstovų) – labiau apmąstanti, daugiau svarstanti ir turinti visokių ribojančių įsitikinimų, kad „taip negalima“, „taip nepadoru“, „ką kiti pasakys“ ir pan.“

Disciplinų sinergija

Ryškios linijos tarp psichologijos ir koučingo dr. A. Dromantaitė nebrėžia, kadangi patyrę ir aukšto lygio koučingo specialistai geba „panirti“ ir analizuoti gilesnius individų klausimus. „Jei žmogui ilgą laiką nesiseka susikoncentruoti ties užduotimis ar santykiais ir paaiškėja tam tikri ribojantys asmeniniai įsitikinimai, šiuos klausimus galima spręsti ir koučingo principais, tačiau čia labai svarbu žinios, praktika bei korektiškas individo supratimas. Apskritai, šios dvi disciplinos ne tik kad gali papildyti viena kitą, bet ir stipriai tai daro – ne vienas instrumentas ir teorinis pagrindas yra paimtas iš psichologijos aiškinant koučingo teoriją ir praktiką, ir ne vienas psichologas perima koučingo filosofiją savo darbui.“

Dr. A. Dromantaitės nuomone, nors tokia sinergija egzistuoja, yra ir esminių skirtumų. „Pirmiausia, koučingas analizuoja individo dabarties klausimą ir situaciją bei jo norus ir tikslų pasiekimą netolimoje ateityje. Antra, koučingo klausimų pobūdis skiriasi nuo psichologų ar psichoterapeutų užduodamų, o trečia – šių dviejų disciplinų klientų ratas yra skirtingas: koučingą renkasi norintys pokyčių ir jų ryžtingai siekiantys, – sako specialistė, pastebėdama, jog psichologijos ar psichoterapijos atveju individai yra ne tokie susikoncentravę į galutinį tikslą, daugiau susitelkia į turimą klausimą ar problemą.

Pasak ekspertės, koučingą galima laikyti tarsi tiltu, apjungiančiu įvairiausias asmenybės tobulėjimo ir ugdymo technikas. Pavyzdžiui, asmenybės identiteto institute dėstomiems A. Maslow piramide bei R. Barret septyniais sąmoningumo lygiais paremtiems moduliams koučingas padeda reflektuoti vykstančius studijuojančiųjų tobulėjimo ir augimo procesus, paremtus moderniosios psichologijos principais.

„Koučingas padeda sustabdyti save ir atsakyti į klausimus: „kas aš dabar esu?“, „kas mane supa?“, „ko aš išmokau?“, „kur link judu?“ ir „kaip galiu būti geriausias ten, kur esu ir koks esu?“, – apibendrina koučingo esmę specialistė.