Socialinio dialogo pavyzdys ar biurokratų sukurptas popiergalis

Ministrų kabinetas buvo įpareigojęs Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) pasirašyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, kuria būtų sudarytos palankesnės darbo sąlygos medicinos darbuotojams dėl darbo laiko trukmės, atostogų. Tokia sutartis praėjusią savaitę pasirašyta sveikatos apsaugos ministro ir medikų profesinių bendruomenių atstovų.Ministrų kabinetas buvo įpareigojęs Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) pasirašyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, kuria būtų sudarytos palankesnės darbo sąlygos medicinos darbuotojams dėl darbo laiko trukmės, atostogų. Tokia sutartis praėjusią savaitę pasirašyta sveikatos apsaugos ministro ir medikų profesinių bendruomenių atstovų.

„Per visą Nepriklausomybės laikotarpį pirmą kartą buvo pradėtos ir įvykdytos derybos dėl tokios kolektyvinės sutarties sudarymo. Tai puikus socialinio dialogo pavyzdys. Galime pasidžiaugti, kad Sveikatos apsaugos ministerija buvo pirmoji, pasirašiusi tokią sutartį su savo profesine bendruomene, nes medicinos srityje dirbantiems darbuotojams turi būti gerinamos darbo sąlygos“ – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Pasak ministerijos atstovų, atsižvelgus į konkretaus specialisto darbo pobūdį, darbuotojams bus užtikrintos ilgesnės atostogos ir trumpesnė darbo trukmė. Tai reiškia, kad net įsigaliojus naujam darbo kodeksui, medicinos darbuotojų atostogų trukmė nesutrumpėtų. Pagal šią sutartį jiems būtų išlaikytos dabartinio darbo kodekso garantijos, o dirbantiems kenksmingomis sąlygomis gerėtų socialinės garantijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos viešieji ryšiai, reikia pripažinti, dirba tikrai intensyviai: sutartis su profesine bendruomene pateikiama vos ne kaip naujojo darbo kodekso alternatyva, galiojanti medikų bendruomenei. Tačiau kiek sveikatos apsaugos ministerijos vadovų ir medikų profesinių sąjungų atstovų (o gal juos tiksliau būtų vadinti funkcionieriais?) pasirašytas dokumentas reikšmingas periferijoje dirbantiems medikams arba tiems, kurie pagal savo pareigas įgyvendina vietinę sveikatos politiką, organizuoja konkrečios įstaigos darbą ir gydo žmones?

Marijampolės savivaldybės gydytoja Odeta Aleksienė prisipažino paties dokumento kol kas nemačiusi.

„Sunku komentuoti, neskaičius ir nežinant, kokiame lygmenyje dėl jo buvo diskutuota, - sakė pašnekovė. - Teoriškai gal ir reikėjo tokios sutarties, tačiau labai dažnai teorija gerokai skiriasi nuo praktikos...“

Panašias mintis išsakė ir Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė gydytoja Regina Čiuplevičienė:

„Manau, kad kol kas nėra kur skubėti – sunku pasakyti, kas ten su ta medicinos bendruomene vyksta. Jei sakoma, kad to reikia, gal ir gerai, kad toks dokumentas yra...“

„Man reikėtų dar pasigilinti, kokia ta sutartis, - sakė Marijampolės savivaldybės sveikatos biuro direktorė Lina Laukaitienė. - Žinau tik tiek, kad medikų darbas – padidintos rizikos, čia daugiau įtampos, taigi ir darbo krūvis turėtų būti tikrai mažesnis, ir atostogos ilgesnės. Bet ar taip bus praktiškai, ne vien nuo tokių teorinių susitarimų priklausys...“

„Esu per mažas žmogus ir laiko per maža į profsąjunginius reikalus gilintis, kai pacientai laukia, - pajuokavo Igliaukoje veikiančios šeimos klinikos „Aglisa“ vadovė gydytoja Lolita Samuolienė. - Nebuvo laiko pasigilinti į tą sutartį, visgi taip, ką turime dabar, neatlaiko bet kokios kritikos. Gal ir gerai, jei kažkas bus konkrečiau reglamentuojama, jei sutartis pagerins situaciją ir tai, kas joje surašyta, taps realybe. Tik tegul bent jau neatima...“

Greitosios medicinos pagalbos stoties vyr, administratorė Dalytė Besasparienė sakė tikrai palaikanti tai, kad sutartyje kalbama ir apie darbo sąlygas, darbo krūvius, atlyginimus.

„Nuolatinė įtampa, kuklus atlyginimas ir intensyvus darbas, kai sprendimus reikia priimti čia ir dabar – taip galima apibendrinti mūsų, greitosios pagalbos medikų, kasdienybę, - sakė D.Besasparienė. - Kartais atrodo, kad pacientui leidžiama viskas, o medicinos slaugytojai belieka tik „sugerti“ visas neigiamas emocijas ir problemas. Šios medikės dažniausiai lieka tarsi nepastebimos, nors būtent nuo jų priklauso bent 50 proc. gydymo sėkmės. O kas dėl sutarties, tai esama daug, įvairių, ir pastaroji sutartis – vienas iš jų. Gerai, kad toks dokumentas radosi, tačiau dar geriau bus, jei joje deklaruojamos nuostatos iš popieriaus persikels į realybę...“

Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Gediminas Akelaitis ministerijos „išgirtą ir ištransliuotą“ sutartį su medicinos bendruomene įvertino daugiau nei kritiškai:

„Biurokratų sukurptas tuščias popiergalis, sveikatos apsaugos teoretikų ir užsisėdėjusių profsąjungos funkcionierių kūrinys, - sakė gydytojas. - Kaip ir anksčiau, jokio strateginio matymo, nieko nekalbama apie struktūrinius pokyčius. Tokius, kurie realiai būtų naudingi pacientui. Ir nieko konkretaus, kas realiai pagerintų gydytojų, slaugytojų darbo sąlygas. Ypač regionuose, kur visai nedaug trūksta, kad būrų pasiekta riba, kai nebus kas pakeičia link garbaus amžiaus artėjančius medikus. O kalbant šiek tiek plačiau, tai ir toliau neaišku, kaip bus leidžiami sveikatos apsaugai skirti pinigai. Tikėtina, kad juos ir toliau „siurbs“ didieji centrai ar „neveikiantys“ e-sveikatos projektai...“

Vietoje post scriptum

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimo, pagal šią sutartį sveikatos priežiūros specialistai įsipareigojo teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl rengiamų programų bei teisės aktų, kuriais bus reglamentuojami specifiniai sveikatos sektoriaus klausimai. Taip pat gydytojai, odontologai, farmacijos specialistai bei gydymo įstaigų administracijos darbuotojai, dirbantys valstybei ar savivaldybei priklausančioje gydymo įstaigoje bus įpareigoti deklaruoti privačius interesus ir vengti interesų konfliktų. Taip siekiama apsisaugoti nuo galimų korupcijos apraiškų, didinti sveikatos sistemos skaidrumą ir gerinti medikų įvaizdį.