Socialinio darbo patirties semtasi nuo dzūkų šventovės iki dzūkų jūros

Liepos pradžioje Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Anželika Vunš organizavo skyriaus išvažiuojamąjį posėdį tema „Savivaldos ir NVO sektorių bendradarbiavimas teikiant socialines paslaugas“. Buvo aplankytos trys socialinės įstaigos: Alytaus rajono Pivašiūnų parapijos globos namai, Pivašiūnų globos namai, Lazdijų rajono Seirijų bendruomenės socialinių paslaugų centras „Šilas“.

 Į kelionę-posėdį vykę skyriaus darbuotojai ir Trakų rajono savivaldybės socialinių įstaigų atstovai, savivaldybės mero pavaduotoja, l. e. mero pareigas, Marija Puč, galėjo pamatyti ir išgirsti bei palyginti, kuo skiriasi ir kuo panašios trijų skirtingų sektorių teikiamos paslaugos, koks jų finansavimas, darbuotojų skaičius, kt. 

Apie Pivašiūnų parapijos globos namus po šv. Mišių aukojimo papasakojo parapijos klebonas mons. Vincas Baublys. Globos namai yra pagal krikščioniškos artimo meilės principą veikianti socialinė globos įstaiga, turinti 20 vietų ir skirta gyventi Pivašiūnų parapijos vienišiems seneliams, invalidams. Jau 25-tus metus vadovaujantis šiai įstaigai V. Baublys sako, kad šiandien šią įstaigą labiau tinka vadinti slaugos namais, nes čia iš Pivašiūnų ir kitų parapijų šiuo metu gyvena 10  ligotų, vienišų žmonių, kuriems reikalinga priežiūra, pagalba ir slauga. Čia kreipiasi tie, kurių jau niekur nepriima. „Išgyvena“ iš asmenų gaunamų slaugos tikslinių kompensacijų bei mažų pensijų. Paramos sulaukia iš vietos gyventojų, verslo bei paramos iš užsienio. Klebonas savo tarnystės laikotarpiu Anapilin išlydėjo 100 globos namų gyventojų.

Į kitą, jau šeštus metus veikiančią socialinę įstaigą – Alytaus rajono savivaldybės Pivašiūnų globos namus – palydėjo direktorius Sigitas Karlonas.  Šioje biudžetinėje įstaigoje gali įsikurti 20 gyventojų. Ir čia prie gyvenimo daugiausia prisideda patys senoliai. Pagal visoje šalyje galiojančią tvarką 80 procentų jų pensijos, 100 procentų tikslinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos asmenims. Visas kitas išlaidas dengia Savivaldybė. Įstaigoje dirba 22 darbuotojai. Ši įstaiga taip pat teikia paslaugas kelių seniūnijų gyventojams namuose. Pasak S. Karlono, pasitaiko ir tokių klientų, kurie reikalauja, kad būtų nuravėti ir jų daržai,  nupjauta žolė, nors į šios paslaugos teikimą šie darbai neįeina.

Trečia aplankyta įstaiga– Seirijų bendruomenės socialinių paslaugų centras „Šilas“.  Nevyriausybinei organizacijai – Seirijų bendruomenės komitetui 2005 metais įgyvendinus projektą, finansuojamą SADM,  buvo įsteigtas  ir oficialiai atidarytas šis centras. Čia pradėtos teikti socialinės paslaugos. Centrą sudarė du padaliniai: Švaros centras, kuriame teikiamos skalbimo ir asmens higienos paslaugos ir Vaikų dienos centras, kitų projektų praplėstos pastato patalpos, iškeltas stogas ir įkurtas dar vienas padalinys – Jaunimo centras. Centras išlaikomas iš 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, pajamų, gautų už parduotas paslaugas bei savivaldybės tikslinių lėšų. Apie teikiamas paslaugas papasakojo ir patalpas parodė Lina Sakalauskienė su bendruomenės atstovėmis. Jos labiausiai džiaugiasi, kad liko išsaugota miestelio pirtis tokia, kokią pamena ir vyresnio amžius gyventojai.

Kelionės-posėdžio dalyviai ne tik domėjosi socialiniu darbu. Įstaigos buvo pasirinktos keturių vietos veiklos grupių (Alytaus, Lazdijų, Trakų ir Prienų) sukurto maršruto „Dzūkijos piliakalnių kelias“ atkarpoje „nuo Dzūkijos šventovės (Pivašiūnai) iki Dzūkijos jūros (Meteliai)“. Tai atkarpa, jungianti trijų teritorijų piliakalnius Žuklijų (Grendavės seniūnija, Trakų r. sav.)–Pivašiūnų (Alytaus r. sav.)–Prelomciškės (Lazdijų r. sav.). Sudarant kelionės-posėdžio darbotvarkę buvo kreiptasi į „piliakalnių globėjus“, kurie pagal pageidavimus pasiūlė lankomus objektus, maitinimą.

Pirmiausia trakiečiai Pivašiūnuose aplankė Dzūkijos šventovę – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, dalyvavo mišiose, bendravo su klebonu mons. V. Baubliu, kuris papasakojo bažnyčios ir Dievo Motinos paveikslo istoriją, pakvietė į garsius Žolinių atlaidus.

Toliau pasitiko seniūnė Rima Čelkonienė, papasakojo apie seniūniją, pasidžiaugė, kad nemažėja jaunų šeimų. Galbūt tai savivaldybės dėmesys jauniems žmonėms: iš savivaldybės biudžeto papildomai skiriama  išmoka gimus vaikui, sulaukus 18 metų ir išlaikius vairavimo teisių egzaminą, pateikus sąskaitą, ji taip pat apmokama iš savivaldybės biudžeto. Seniūnė pristatė kitas seniūnijos lankytinas vietas, iš projektų lėšų sutvarkytas viešas erdves. Jas apžiūrėti lydėjo S. Karlonas.

Pivašiūnų amatų centre renginio dalyviai ragavo bandų ant kopūstų lapų ir obuolių pyrago. Tačiau centro darbuotoja Stasė Čižauskienė nepasakė, kaip kepamos bandos.  Pajuokavo, jei valgytojai prie bandų dar nori ir dainų, ir pasakų – kaina kita. „Atvažiuokit kitą kartą ir užsisakykit pilną edukaciją,“– sakė Stasė.

Toliau keliauta prie Dzūkijos jūros – Dusios ežero, į Metelius. Kelionės-posėdžio dalyvius pasitiko Metelių kaimo bendruomenės „Tarp Dusios ir Metelio“ (pirmininkė Ramunė Botvičienė), Prelomciškių piliakalnio globėjos, atstovai. Elena Amšiejienė, galinti apie savo kraštą kalbėti be perstojo dieną naktį, ekskursiją pradėjo nuo Metelių regionino parko lankytojų centro, supažindino su Europoje saugomais baliniais vėžliais – regioninio parko simboliu, lydėjo į pelkutę, kartu kopė į Prelomciškių piliakalnį, lipo į Metelių apžvalgos bokštą, išlaipino prie Kryžių šventovės, vedžiojo po seną žvejų kaimelį – Metelius. Ir paskutinis taškas – bendruomenės namuose  „piliakalnio patiekalas“ – žuvienė, kurią išvirė bendruomenės moterys.

Nuoširdžiai dėkojame Trakų savivaldybės administracijos direktoriui Andriui Šatevičiui už suteiktą galimybę surengti išvažiuojamąjį posėdį ir pasisemti patirties.

Atskirai dėkojame Trakų savivaldybės administracijos kalbos tvarkytojai, VVG grupės pirmininkei Alvydai Kazakevičiūtei-Staniunaitienei už parengtą susitikimą su Alytaus rajono bendruomenėmis bei parengtą lankomų objektų programą.