Socialiniams“ kaimynams Dzūkijoje labiausiai alergiški Lazdijai, draugiškesnis – Alytus, pakančiausi – Alytaus rajonas ir Druskininkai

Alytaus rajono ir Druskininkų savivaldybės gyventojai apskrityje yra tolerantiškiausi kaimynystėje esantiems socialiniams būstams. Varėnos rajono gyventojai šalia gyvenančioms remtinoms grupėms, jų atstovams yra labiau „alergiški“, vidutine tolerancija pasižymi Alytaus miestelėnai, o „socialiniams“ kaimynams mažiausią pakantumo užtaisą turi Lazdijų rajono gyventojai. Panašiai galvoja Akmenės rajono, Kauno miesto, Kėdainių, Širvintų ir Trakų rajonų gyventojai.

Tai paaiškėjo 60-yje Lietuvos miestų ir miestelių surengus eksperimentą, kurio metu daugiau nei 8 tūkst. daugiabučių gyventojų gavo pranešimus, kad šalia jų gali būti įrengti butai socialiai remtiniems asmenims.

Eksperimento metu nesutikimą dėl socialinio būsto kaimynystės išreiškė 29 proc. pranešimus gavusių gyventojų, o prieštaraujančių skaičius savivaldybėse buvo labai skirtingas. Pavyzdžiui, minėtame Kaune, Kėdainiuose ir Širvintose socialinio būsto kaimynystės nepanoro daugiau nei 80 proc., o Druskininkuose, Raseiniuose ir Kretingoje – mažiau nei 6 proc. gyventojų.

Vidutinės tolerancijos (prieštarauja 41-60% gyventojų) grupei su Alytaus miesto gyventojais priklauso Birštono, Kazlų Rūdos savivaldybių, Kelmės, Molėtų rajonų, Panevėžio miesto, Rokiškio rajono, Šiaulių miesto, rajono, Telšių, Ukmergės, Zarasų rajonų gyventojai.

Dažniausiai žmonės baiminasi, kad būste neapsigyventų asocialūs, nevaldomi, triukšmingi, turintys priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms ar teisti asmenys. Taip pat buvo minima, kad kaimynystėje nepageidaujami pabėgėliai ar romų tautybės žmonės.

„Socialiai remtina yra ir vieniša mama, ir našlaitis, ir jaunuolis iš daugiavaikės šeimos, ir psichinės ar kūno negalios ištiktas žmogus, o ne tik kenčiantis nuo alkoholio priklausomybės ar kalėjęs asmuo. Gaila, bet kartais lengviausia tiesiog priklijuoti etiketę „brokas“ ir gilesnę problemą tiesiog pamiršti. Tačiau toks elgesys nei problemos sumažina, nei situaciją pakeičia“, – komentuoja eksperimento rengėjai.

Dalis nuomonę išsakiusių eksperimentinio tyrimo dalyvių nurodė, kad vengia socialinio būsto kaimynystės dėl jau turimos neigiamos asmeninės patirties. „Jau yra keli tokie butai. Šalia gyvena – koncertai kiaurą parą“; „Jau yra vienas toks būstas – girtuokliai iškritę visur miega. Baisu net vaikus išleisti į kiemą“; „Viename tokiam bute gyvena 17 kačių. Net gyventi neįmanoma – dvokia“; „Turėjom problemų, kai viena šeima socialinį būstą pavertė landyne – iš viso miesto rinkosi girtuokliai, visą parą vyko „diskotekos“, daužė laiptinės langus, užpylė mūsų butą, teko nuolat kviesti policiją“, – tokius komentarus pateikė eksperimento dalyviai.

Kai kurie apklausti daugiabučių gyventojai kategoriškos nuomonės neturėjo, nes pirmiausia teigė norintys sužinoti, kokie kaimynai atsikraustytų į socialinį būstą. „Jeigu jauna šeima – nieko prieš“, „Ir patys kažkada stovėjome eilėje dėl socialinio būsto. Svarbiausia, kad ne narkomanai“, „Jeigu kokie vargšai lietuviai, tada gal ir nieko, bet tik ne prasigėrę, ne romų tautybės ar pabėgėliai“, – išimtis dėl kaimynystės dėstė daugiabučių gyventojai.

Lietuvoje yra per 11 tūkst. socialinių būstų, dar apie 10 tūkst. šeimų laukia būsto eilėje. Iki 2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus įsigyta apie 2 tūkst. būstų valstybės remiamiems asmenims apgyvendinti. Į socialinį būstą gali pretenduoti daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, našlaičiai ar asmenys, likę be tėvų globos, neįgalieji, pensinio amžiaus asmenys, darbingi asmenys, gaunantys mažas pajamas.

Seimui siūloma, kad savivaldybės galėtų greičiau padėti žmonėms, kuriems reikalingas socialinis būstas - jau pateikti teisės aktų projektai, kuriais būtų sudaromos sąlygos savivaldybėms išsinuomoti būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomoti jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Tai reiškia, kad savivaldybės galėtų greičiau padėti žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Pagal šius siūlymus dėl socialinio būsto nuomos galėtų kreiptis daugiau nedideles pajamas gaunančių žmonių nei dabar, nes riba, iki kurios užtikrinama teisė pretenduoti į tokį būstą, didinama 20 proc. Tai reiškia, kad jei žmogus gauna minimalią algą, jis galėtų gauti valstybės paramą būstui nuomotis, skirtingai nuo dabartinės situacijos, kai laikoma, jog šios pajamos jau per didelės. Taip žmonės nebūtų atbaidomi nuo siekio dirbti geriau apmokamą darbą ir tuo pačiu gauti didesnes pajamas. Dar vienas įstatymo pakeitimas, kad savivaldybėms numatoma pareiga sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį ar iš viso nuo jo atleisti žmones, kurių gaunamos pajamos asmeniui ar vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 183 eurų.