Socialiniai darbuotojai priversti balansuoti ant teisėtumo ribos: SADM liepė vadovautis ligoninių algoritmais

Skandalas Rokiškio rajono Skemų socialinės globos namuose, kai agresyviai besielgęs jų gyventojas buvo patalpintas už grotų, apnuogino sistemos spragas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) delsimas parengti globos įstaigoms pritaikytus efektyvius reagavimo į agresijos atvejus algoritmus įkaitais pavertė ir tokių įstaigų darbuotojus, ir jų gyventojus. Socialiniai darbuotojai sakosi nesijaučiantys saugūs darbe, o SADM jiems liepia vadovautis psichikos sveikatos stacionarams parengtais teisės aktais, kuriais vadovautis globos įstaigos negalinčios, nes globoja, o ne gydo asmenis.

Sutrikusios psichikos ir intelekto negalią turinčius asmenis globojančiuose Skemų globos namuose užfiksuotas už grotų įkurdinto gyventojo vaizdas pašiurpino visuomenę. Darbuotojai teisinasi – esą vaikinas elgėsi agresyviai, todėl siekiant apsaugoti kitus gyventojus buvo rastas toks, ne pats geriausias, sprendimas.

Kovo 24-ąją atvykęs vaikinas apgyvendintas atskirame kambaryje su tualetu ir kitais patogumais. Netrukus jis savo gyvenamąjį būstą tiesiog nusiaubė: išrovė kištukinius lizdus ir jungiklius, svaidė 30 kg sveriančią lovą, išrovė klozetą – užpiltos patalpos. Pasak administracijos, pradėjus pastato remontą, nuspręsta šį ir dar du globotinius laikinai perkelti į atskiras rakinamas patalpas, o agresyvų vaikiną atitverti nuo kitų dviejų grotų pertvara.

Paaiškėjus šiam faktui, laikinai nuo pareigų nušalintas įstaigos vadovas, tačiau iš esmės problemų nesiimta spręsti. 

Socialinės globos įstaigų asociacijos „Humanitas“ prezidentė Edita Vaškevičienė Alfa.lt aiškino, kad globos įstaigos, net ir lieptos vadovautis Psichikos sveikatos įstatymu, negali to daryti, nes paprasčiausiai trūksta reglamento ir paruoštos teisinės bazės.

„Globos įstaigos labai skiriasi nuo psichiatrijos ligoninių. Pastarosios yra gydymo įstaigos, turinčios teisinę bazę. Jie gali izoliuoti asmenis, vykdyti stebėjimą ir t. t. Globos įstaigoje gyvena asmenys, kuriems reikia atitinkamos priežiūros, tačiau turintys visas teises – įstaigos negali jų varžyti net tais atvejais, kai jie kelia pavojų sau ar aplinkiniams. Jei asmuo elgiasi neadekvačiai, tokiais atvejais dažniausiai kviečiama greitoji pagalba, asmeniui išrašomas siuntimas ir jis stacionarizuojamas ligoninėje. Globos įstaigų rankos yra surištos, saugiklių nėra, nes nieko negalima padaryti be psichiatrų pagalbos, nors ir psichiatrai ne visada gali padėti“, – pasakojo specialistė.

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija išplatino viešą pareiškimą, kuriame raginama spręsti nusistovėjusias sistemines problemas.

Jame rašoma, kad LSDA griežtai smerkia žmogaus teisių apribojimus socialinių paslaugų įstaigose ir dar kartą atkreipia dėmesį, kad šalies mastu nesprendžiamos jau daugelį metų.

„Nepateisindami tokio elgesio socialinių paslaugų įstaigose suprantame, kad tai pasitaiko dėl kompetencijų dirbant su ypač sunkiomis agresijos būklėmis stokos, žmogiškųjų išteklių trūkumo ar iš nevilties, siekiant apsaugoti savo kaip darbuotojo ir kitų globos namų gyventojų sveikatą ir gyvybę“, – rašoma kreipimesi.

Dar 2019 m. LSDA surengtoje akcijoje „Kiek mes galime gintis rankinėmis?“ buvo siekiama socialinių paslaugų politikos formuotojų dėmesio sisteminėms problemoms sektoriuje spręsti.

„Nepakanka nei žmogiškųjų, nei materialinių išteklių, trūksta metodinių rekomendacijų, nėra sukurta aiškių ir veiksmingų paslaugų teikimo agresijos atveju algoritmų. Be to, trūksta darbuotojų, galinčių ir gebančių profesionaliai suteikti pagalbą asmenims, kuriuos ištinka sunkios agresijos būsenos. Šiandienos realybėje absoliuti dauguma socialinės srities paslaugų darbuotojų yra moterys, iš kurių reikalaujama profesionaliai suvaldyti minimo pobūdžio situacijas“, – LSDA prezidentės Jūratės Tamašauskienės pasirašytame kreipimesi vardijamos sisteminės problemos.

E. Vaškevičienė pabrėžė, kad dėl to, jog nesprendžiamos įsisenėjusios problemos, darbuotojai jaučiasi absoliučiai nesaugūs tokiais atvejais, kai prižiūrimas klientas elgiasi agresyviai. Neužtikrinamas saugumas ir pačiam asmeniui, nes vienintelė galima išeitis – išvežti jį gydytis. Globos namų gyventojai grįžta į įstaigas iš stacionarių psichiatrijos ligoninių su medicinos išrašais, kuriuose atsispindi pasveikimo prognozės: „bloga – galimi paūmėjimai“, pasveikimo – nepalanki“.

Specialistė akcentuoja, kad net ir tokiu atveju stacionarizavimas gali trukti ne 42 dienas ar dvi savaites, o iki poros dienų, kai pavojų sau ar aplinkiniams keliantis gyventojas vėl grąžinamas į globotojų rankas.

Po incidento Skemų globos namuose SADM globos įstaigoms nurodė, kad tokiais atvejais, kai gyventojas rodo agresiją ar kelia pavojų sau ir aplinkiniams, darbuotojai turėtų vadovautis dviem pagrindiniais teisės aktais – LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu ir tvarkos aprašu „Dėl fizinio suvaržymo priemonių taikymo psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams ir fizinio suvaržymo priemonių taikymo stebėsenos (monitoringo)“.

E. Vaškevičienė pabrėžė, kad įstatymai, kurie taikomi psichikos sveikatos stacionarams, negali būti vienodi ir globos įstaigoms – veiklos profiliai ir jų paskirtis gerokai skiriasi. Ministerijos specialistų siūlymai vadovautis jau sukurtais, tačiau globos įstaigoms nepritaikytais aprašais įsisenėjusių problemų nesprendžia.

„Po skandalo Skemų globos namuose daugelis kompetentingų psichiatrų komentavo, kad socialinės globos įstaigos ir yra globos įstaigos, o ne atitinkamos įstaigos, kurios teiktų medicinines psichikos sveikatos paslaugas, kurioms galiotų tie patys įstatymai. Mes šiandien tais įstatymais negalime vadovautis, nes nesame tos srities medicinos įstaigos. Nesame ir negalime tapti psichikos sveikatos stacionarais, tad mūsų rankos yra surištos. Man labai gaila Skemų pensionato personalo: nors toks elgesys ir nepateisinamas ir globos įstaigos neturi turėti grotomis atitvertų patalpų, reikia kažkaip kitaip spręsti tas problemas. Tačiau kaip būtent jas spręsti išvengiant stacionarizavimo ligoninėje, ministerija nenurodo ir neparengia tvarkos aprašo“, – pasakojo E. Vaškevičienė. 

Alfa.lt