Socialinės paramos skyriaus vedėja: nuvilnijo gėrio užkratas

Žmogus gali išgyventi be pramogų ar pasivaikščiojimų lauke, o štai be maisto ir vandens ilgai neišbūsi. Kad maisto nepritrūktų, kad būtų užtikrintos būtiniausios paslaugos pažeidžiamoms gyven­tojų grupėms, rūpinasi Elektrėnų socialinės paramos skyrius, Elek­trėnų socialinių paslaugų centras, vienišais žmonėmis rūpinasi ir asociacijos „Ištiesk gerumo ranką“ savanoriai, kuriems vadovauja Birutė Grybauskienė. O žmonių sveikata rūpinasi gausi savivaldybės medikų komanda.

Kas kitas, jei ne mes
Karantinas žmones uždarė namuose, priversdamas pakeisti­ nu­si­stovėjusią rutiną, visiškai sulė­tindamas gyvenimo tempą. Nors fizinis aktyvumas stipriai apribotas, daug labiau apkrautos žmonių galvos, kuriose vis labiau sukasi mintys apie ateitį. Žmonės planuoja finansus ir nerimauja dėl galimų pandemijos scenarijų, daug streso patiria įmonių vadovai, kurių verslai šiuo sunkiu metu pakibo ant plauko. Su dideliais iššūkiais susiduria ir valstybinės įstaigos, kurios bet kokiomis sąlygomis turi užtikrinti nepertraukiamas paslaugas žmonėms. „Kas kitas, jei ne mes“, – vienoje laidoje sakė Alytaus meras Nerijus Cesiulis. Kas kitas, jei ne valstybės ir savivaldybės vadovai ir gydytojai padės suvaldyti pandemiją, kas kitas jei ne valstybinės institucijos užtikrins, kad pandemijos metu savivaldybės darbas vyktų sklandžiai ir žmonės gautų būtinas paslaugas.
Elektrėnų socialinių įstaigų vadovai sako, kad karantinas pakeitė darbo sąlygas, bet darbuotojams pavyko persiorientuoti ir pritaikyti kitus darbo metodus.
„Dėl darbo sąlygų pasikeitimo dar niekada neteko susidurti su tokio masto iššūkiais ir nuoširdžiai noriu padėkoti visiems savivaldybės socialinės paramos teikėjams: socialiniams darbuotojams, socialinių darbuotojų padėjėjams, užimtumo specialistams, visuomeninėms organizacijoms, įstaigų vadovams, Socialinės paramos skyriaus darbuotojams. Šiuo permainų laikotarpiu jie greitai susiorientavo ir pakeitė darbo metodus, perėjo prie nuotolinio konsultavimo, prašymų priėmimo per informacines sistemas, šeimų konsultavimo ir jų socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo telefonu, elektroniniu paštu, Mesenger‘iu, Viber‘iu“, – rašė Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė.
Žmonės atsakingi
V. Šimkūnienė redakcijai atsakė, kad šeimoms ir senoliams priklausoma būtinoji pagalba teikiama kaip įprasta. Nemokamą maitinimą gaunančių ir dienos centrus lankančių vaikų tėvams skiriami maisto daviniai, šeimos raginamos gaminti karštą maistą namuo­se, konsultuojamos darbuotojų dėl vaikų užimtumo, išbuvimo namuose. Gyventojams priimtinu būdu suteiktos galimybės išsakyti ar išrašyti savo problemas. „Prisitaikėme mes prie jų, o jie prie mūsų. Per dvi savaites dirbame labai intensyviai, iš gyventojų nusiskundimų neturėjome, nes darbuotojai operatyviai ir lanksčiai sprendžia problemas, be to, visi suprantame karantino esmę ir prasmę“, – situaciją komentavo V. Šimkūnienė.
Skyriaus specialistams tenka priimti prašymus telefonu, nuraminti gyventojus, išklausyti apie persekiojančias baimes, nesaugumą dėl plintančios ligos.
„Konsultuodama savivaldybės gy­ventojus saviizoliacijos klausimais girdžiu grįžtančiųjų iš užsienio ir jų artimųjų pasakojimus apie pasirūpinimą vieni kitais. Šeimos buriasi ir apsigyvena viename būste, sugrįžusiam giminaičiui, pripirkę maisto ir būtiniausių prekių, užlei­džia savo namus. Skambina pasitikslinti dėl priimtų sprendimų, nes nenori suklysti, aiškinasi saviizoliacijos taisykles. Žiniasklaida dažniausiai rodo neatsakingus grįžtančius lietuvius, tačiau aš daugiau susiduriu su stiprų atsakomybės jausmą turinčiais gyventojais. Saviizoliacija trunka 14 dienų, tai emociškai sunkus laikotarpis. Karantine esančiam reikia stebėti savo kūną dėl galimai prasidėsiančių ligos simptomų, išbūti vienam be artimųjų ir kasdienės veiklos, o dar ryšio priemonėmis transliuojamas ligos nešiotojų pasmerkimas… Išbuvę šį laikotarpį gyventojai dėkoja už palaikymą, suteiktą informaciją“, – apie patirtis pasakojo V. Šimkūnienė.

Nuvilnijęs gėrio užkratas
Nepaisant visų karantino sunkumų V. Šimkūnienė sa­ko įžvelgianti pozityvų aspektą – pasijautė stipresnis Elektrėnų savivaldybės gyventojų bendruomeniškumas, dauguma linksta vieni kitiems pagelbėti, pasidomėti kaimynais. „Elektrėnų socialinių paslaugų centras pagalbos teikimui buria savanorius. Pasak įstaigos vadovės Dalytės Kutyrevienės, užsiregistravo 49 savanoriai, dalis iš jų siūlo pagalbą nuotoliniu būdu: budėti ir konsul­tuo­ti telefonu, maketuoti įvairią informaciją ir ją skleisti. 10 savanorių gyventojams tiekia maistą, vaistus, tarpininkauja įvairiais kasdieniais klausimais, padeda dezinfekuoti Elektrėnų ligoninės patalpas. Jiems išduodami savanorio pažymėjimai. Nuo kovo 19 d. kreipėsi 15 asmenų, 3 iš jų esantys saviizoliacijoje, kiti pensinio amžiaus žmonės, kurie konsultavosi įvairiais socialinės pagalbos teikimo klausimais, savanoriai pirko ir pristatė jiems į namus maisto, vaistų, apsaugos priemonių, tarpininkavo dėl mokesčių už būstą mokėjimo, pensijos pristatymo į namus. Tikiuosi, šis nuvilnijęs gėrio užkratas nesibaigs su karantino pabaiga ir suvaldę pandemiją turėsime atviresnę ir linkusią artimajam daugiau padėti visuomenę.
Su begaliniu pasitikėjimu žvelgiu į mūsų savivaldybės medikų ir pagalbos teikėjų komandą, jaučiu jų nerimą suprasdama tai kaip atsakomybės prisiėmimą ir linkiu susitelkimo, įsiklausymo, stipresnės pagalbos vieni kitiems ir išlikti ramiems. Paprastai visos negandos praeina, o jas kei­čia atgimimo, proveržio periodai“, – socialinio darbo realijomis dalinosi V. Šimkūnienė.

Dirba nuotoliniu būdu
Kaip karantino metu vykdo socialinį darbą, plačiau papasakojo Elektrėnų socialinių paslaugų centro (toliau Centro) direktorė Dalytė Kutyrevienė. Siekiant apsaugoti darbuotojus ir paslaugų gavėjus nuo koronaviruso infekcijos, daliai Centro darbuotojų leista dirbti nuotoliniu būdu. Centras sumažino darbo apimtis, apsiribodamas tik būtinosiomis paslaugomis. „Rūpinamės darbuotojų saugumu, todėl dalijame jiems dezinfekcines priemones, kaukes, vienkartines pirštines, kitas asmens apsaugos priemones, jie supažindinami su rekomendacijomis, kaip apsisaugoti nuo koronaviruso“, – sako D. Kutyrevienė. Centras teikia daug gyvybiškai būtinų paslaugų, be kurių paslaugų gavėjai sunkiai išsiverstų arba tiesiog neišgyventų. Pagalbos namuose tarnybos lankomosios priežiūros darbuotojai senyvo amžiaus ar negalią turintiems, vienišiems žmonėms nuperka ir pristato maisto produktus, pagamintą maistą, vaistų, pasirūpina kitais kasdieniais reikalais, užtikrindami, kad šiuo karantino laikotarpiu senjorai galėtų jaustis saugūs būdami namuose. Dienos socialinės globos (integralios pagalbos) paslaugas namuose gauna sunkią negalią turintys asmenys, kuriems reikalinga slauga. Kai kurie iš jų nepakyla iš patalo, todėl be Centro darbuotojų jie negalėtų patenkinti net savo būtiniausių poreikių. Slaugytojos rūpinasi jų sveikatos būkle, slaugytojo padėjėjai nuprausia, pamaitina, pakeičia jiems sauskelnes ir t. t. Neatidėliotinais atvejais negalią turintiems, senyvo amžiaus asmenims teikiamos transporto paslaugos, jiems išduodamos techninės pagalbos priemonės.
Iššūkiai
Karantinas – nemažas iššūkis atvejo vadybininkams, dirbantiems su sunkumų turinčiomis šeimomis, ir socialiniams darbuotojams, kurie negalėdami lankytis šeimų namuo­se ir tiesiogiai su jais bendrauti, turi užtikrinti jiems reikiamą pagalbą: ugdyti socialinius įgūdžius, padėti įveikti tarpusavio bendravimo, vaikų auklėjimo problemas, motyvuoti gydytis nuo priklausomybių, keisti smurtinį elgesį ir užtikrinti, kad vaikai augtų saugioje aplinkoje. Centro darbuotojai nuolat bendrauja su vaikais ir jų tėvais telefonu, kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, vaikams padeda pasiruošti nuotoliniam mokymui. Tam tikrais atvejais, kai kyla įtarimų dėl vaikų saugumo, darbuotojai aplanko šeimas, laikydamiesi saugumo reikalavimų. Atvejo vadybininkai nuotoliniu būdu organizuoja šeimų atvejų aptarimo posėdžius su specialistais ir paslaugų gavėjais.
Be pagalbos ir nuolatinio palaikymo nepaliekami ir globėjai, budintys globotojai bei jų globojami, prižiūrimi vaikai. Su jais nuolat bendrauja Globos centro specialistai, konsultuoja, tarpininkauja. Be tėvų globos likusiems vaikams ieškomos nuolatinių globėjų šeimos.
Du Elektrėnų socialinių pa­slaugų centro vaikų dienos centrai Vievyje ir Kazokiškėse sustabdė vaikų užimtumo veiklą, tačiau dienos centrų darbuotojai pasirūpina, kad vaikai gautų maitinimą – suruošia maisto paketus ir išdalina tėvams arba toliau gyvenantiems pristato į namus. Kazokiškių vaikų dienos centro darbuotojai ėmėsi iniciatyvos ir siuva apsaugines kaukes Centro darbuotojams ir paslaugų gavėjams.
Talkina savanoriai
Užsidarymas namuose ir kone paralyžiuotas gyvenimas veikia žmonių psichologinę būklę, žmonės patiria baimių, nerimo ir streso, todėl Centro psichologės pasirengusios teikti konsultacijas telefonu elektrėniškiams, patiriantiems psichologinių sunkumų.
Karantino laikotarpiu Centras rūpinasi tik nuolatiniais paslaugų gavėjais. Centras padeda senjorams bei asmenims, kurie izoliuojasi savo namuose ir neturi artimųjų, draugų ar kaimynų, galinčių jiems nupirkti maisto, vaistų ar kitų būtinų prekių. Ši pagalba teikiama paskambinus telefonu 8 652 34476. „Džiugu, kad šiuo laikotarpiu savo pagalbą siūlo ir savanoriai, kurie pristato į namus maistą, vaistų, padeda senjorams išspręsti mokesčių už būstą ar pensijų mokėjimo klausimus, padeda dezinfekuoti ligoninės patalpas, siuva ir dalija apsaugines kaukes“, – informacija dalinosi D. Kutyrevienė.
Direktorė sako kad socialinių paslaugų srities darbuotojai yra pirmose gretose, kai net ir sudėtin­giausiomis aplinkybėmis reikalinga pagalba pažeidžiamiems žmonėms: „Esu labai dėkinga Socialinių pa­slaugų centro kolektyvui už sutelktumą, supratingumą ir atsakingą darbą šiuo sudėtingu laikotarpiu. Noriu palinkėti darbuotojams, jų šeimoms, mūsų paslaugų gavėjams ir visiems Elektrėnų savivaldybės gyventojams sveikatos ir saugoti vieni kitus!“.
Perkelia darbuotojus
Koronaviruso grėsmėms toliau ruošiasi gydymo įstaigos. Elektrėnų ligoninės direktorius Edmundas Niparavičius informavo, kad ligoninę palaipsniui pasiekia užsakytos apsaugos priemonės. Šiuo metu ligoninė priemonių turi pakankamai. Prisitaikydama prie naujų iššūkių Elektrėnų ligoninė nutarė administracijos darbuotojus perkelti į kitą pastatą. „Tokį sprendimą priėmėme, norėdami sumažinti riziką ir užtikrinti sklandų ligoninės darbą. Jei nebus administracijos, ligoninė nebegalės normaliai funkcionuoti, todėl bendradarbiaudami su savivaldybe nutarėme keturis darbuotojus perkelti į greta ligoninės esantį pastatą. Draugiškai pasitarėme ir Visuomenės sveikatos biuras bei Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjunga užleido savo patalpas, į kurias perkelsime keturis darbuotojus. Šiuo metu rūpinamės techninėmis priemonėmis, perkeliame ryšius, kad žmonės galėtų susisiekti nuolatiniais ligoninės kontaktais“, – pasakojo E. Niparavičius. Savo patalpas ligoninės vidaus ligų gydytojams užleido ir Elektrėnų aplinkos apsaugos agentūra. Šio­se patalpose vidaus ligų gydytojai galės palikti lauko drabužius ir laiptais pakilti į savo darbą vietą. Taip bus atskirti medikų srautai, sumažinti kontaktai su kitais asmenimis. Toks sprendimas įgyvendintas Elektrėnų savivaldybės iniciatyva. Savivaldybė taip pat inicijuoja, kad medikai gautų nemokamus pietus. Direktoriaus teigimu už medikų pietus sumokėti įsipareigojo savivaldybė.
Direktorius E. Niparavičius nuoširdžiai AČIŪ taria visiems žmonėms, kurie į ligoninės sąskaitą pervedė lėšų reikalingoms priemonėms įsigyti. Žmonės suaukojo 835 Eur.
Nuotolinis mokymas
Sudėtinga savaitės pradžia buvo šalies mokymo įstaigoms, kurios nuo pirmadienio vykdo nuotolinį mokymą. Pirmąją dieną tinklas neatlaikė apkrovų, lūžo sistemos. Bet kaip senolių išmintis byloja, nėra padėties be išeities. Ypač šiame amžiuje, kai informacinės technologijos siūlo platų spektrą informacijos perdavimo būdų. Savivaldybėje mokyklos taip pat pasirinko skirtingus nuo­tolinio mokymo būdus. Elektrėnų pradinėje mokykloje vaikai užduo­tis gauna į el. dienyną, per Messenger‘į mokytojai siunčia įrašus su užduo­ties paaiškinimais. Kaip suprato temą, vaikai parodo atlikdami užduotis elektroninėje mokymosi aplinkoje (EMA). Popierinės knygos, vadovėliai ir žodynai jau seniai nėra vienintelės mokymo priemonės, informacijos gausu ir internete, todėl mokytojai randa įvairių būdų mokomajai medžiagai perteikti.
Kietaviškių pagrindinėje mokykloje mokytojai su mokiniais bendrauja pasitelkdami vaizdo konferencijų galimybes. Užduotis mokytojai aiškina tiesiogiai vienu metu bendraudami su dalimi klasės, konferencijos padeda atlikti pasakojimo užduotis. Rašto darbus vaikai siunčia elektroniniu paštu.
„Versmės“ gimnazijoje pagrin­dinė mokymo(si) priemonė yra TAMO dienynas. Taip pat pasitelkiamos Messenger, Moodle ir Classroom google platformos. Mokykloje paskirta skaitmeninių technologijų administratorė, kuri konsultuoja mokytojus ir mokinius.
Vievio Jurgio Milančiaus pra­dinės mokyklos direktorė Alma Reklaitienė pasakojo, kad nuotolinis mokymas įvestas be didelių kliūčių: „Kiekvienas vaikas pasiektas. Ne visi turi kompiuterius, todėl mokymas vyksta ir telefonu. Užduotis siunčiamos el. paštu ir įvairiomis mokymo platformomis. Su mokiniais moky­tojai kalbasi telefonu. Labai laukiame, kol iš ministerijos ateis kompiuteriai, nes daugiavaikėms šeimoms, ypač toms, kurių tėvai dirba namuose, labai sunku pasidalinti vienu kompiuteriu. Mūsų mokyklai reikia apie 30 kompiuterių. Toms šeimoms, ku­rioms labai reikėjo, davėme mokyklos kompiuterius. Labai didžiuojuo­si savo mokyklos kolektyvu, kuris, kaip toje dainoje, per naktį didelis užaugo. Nuotolinį mokymą įvesti pavyko tik dėl kolektyvo susitelkimo ir aukšto profesinio lygio“.
Pradžia retai būna lengva, bet mokyklų bendruomenės dirba ir ieško kuo priimtinesnių ir praktiškesnių mokymo būdų.
Pirmoji nuotolinio mokymo savaitė kupina iššūkių tiek mokytojams, tiek vaikams, tiek tėvams, kurie turėjo prisiimti didelę dalį atsakomybės už sklandų vaikų mokymąsi.

Virginija Jacinavičiūtė