Socialinės apsaugos ir darbo ministrė lankėsi Raseiniuose

Vakar, liepos 20 d., Raseiniuose lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir viceministras Martynas Šiurkus.

Susitikimo metu kartu su ministre aktualiais socialinės srities klausimais diskutavo Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius, vicemerai Matas Skamarakas ir Mingaudas Tamaliūnas, Savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Užemeckas, Socialinės paramos skyriaus vedėja Loreta Laugalienė ir kartu dirbantys specialistai, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariai, socialinės srities įstaigų vadovai, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

„Diskutuoti apie tokią jautrią sritį kaip socialinė apsauga yra labai svarbu. Todėl noriu padėkoti už tai, kad taip gausiai šiandien čia susirinkote ir už tai, kad jau keletą metų visi kartu einame šiuo nelengvu socialinės apsaugos keliu. Nelengvas jis, nes gyvename tam tikrame krizių periode, kuomet teko išgyventi pandemiją, nelegalią migraciją, energijos kainų šuolį, infliaciją ir, žinoma, šalia vykstantį karą. Nepaisant to, tikiuosi, kad jaučiate teigiamus pokyčius socialinės apsaugos srityje. Šiuo metu tobulinama SPIS sistema bei ruošiamas naujas instrumentas, leisiantis matyti visus valstybės duomenis apie gyventoją vienoje bendroje duomenų bazėje“, – apie vykstančius pokyčius valstybėje susitikimo pradžioje kalbėjo ministrė M. Navickienė.

Vienas svarbiausių klausimų, kėlusių nerimą Raseinių rajono savivaldybės vadovams – tai finansavimas, kurio iki šiol nebuvo sulaukta iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jei papildomas finansavimas nebūtų skiriamas, Savivaldybės biudžete esančių lėšų, skirtų socialinėms veikloms, užtektų vos dviem ateinantiems mėnesiams. Tai būtų didžiulė problema, dėl kurios sustotų mokėjimai globėjams, socialinėms pašalpoms, kompensacijoms už energijos išlaidas, būtų stabdomos nemokamo mokinių maitinimo, socialinės reabilitacijos ir vaikų dienos centrų paslaugos.

Pasak ministrės, šios minėtos trūkstamos lėšos Raseinių rajono savivaldybei jau yra paskirtos ir greitu metu pasieks Savivaldybės biudžetą. Taip pat šią savaitę Vyriausybėje buvo priimtas sprendimas skirti Raseinių rajono savivaldybei papildomą finansavimą atsiskaitymui su tiekėjais už globos ir slaugos paslaugas. Savivaldybės meras A. Nekrošius teiravosi ir apie tolimesnį finansavimo laikotarpį, ar jau yra numatytos lėšos, kurių reikės socialinėms paslaugoms, artėjant metų pabaigai. Į šį klausimą kol kas ministrė atsakė, jog „bus ieškoma sprendimo, tačiau Savivaldybė tikrai nebus palikta viena tvarkytis su šia problema“.

Atvykę svečiai džiaugėsi, jog 2020-2021 m. Raseinių rajono savivaldybė socialinėms paslaugoms iš savo biudžeto buvo skyrusi daugiau lėšų negu siekė šalies vidurkis. Tačiau pabrėžė, jog ateinančiais 2024 m. visiems kartu teks laikytis fiskalinės drausmės, nes reikės mažinti deficitą. Tai reiškia, jog būsime priversti turėti šiek tiek mažiau išlaidų, bet, pasak ministrės, socialinių išmokų augimas bus užtikrintas.

Svarbių klausimų ministrei uždavė ir  Socialinės paramos skyriaus vedėja L. Laugalienė. Ji pabrėžė, jog vykstant reformoms, Savivaldybei priskiriama vykdyti vis daugiau naujų funkcijų. Tai reiškia, jog  daugėja darbo specialistams, todėl Savivaldybė yra priversta didinti darbuotojų skaičių arba patį darbo krūvį ir tai tampa didžiule finansine našta Savivaldybei.

Taip pat itin daug buvo diskutuojama apie socialinių išmokų dydį ilgalaikiams jų gavėjams ir mažėjantį žmonių, norinčių dirbti viešuosius darbus, skaičių. Susitikime dalyvavęs viceministras M. Šiurkus supažindino su numatytais tam tikrai pokyčiais Užimtumo didinimo programoje ir socialinių pašalpų srityje. Pasak jo, apie šių naujovių naudą ir pasiteisinimą bus galima kalbėtis kitų metų pradžioje, kai jau bus matomi socialinės srities rezultatai.

Kiti susitikime dalyvavę specialistai socialinės apsaugos ir darbo ministrės prašė padėti rasti ryšį su Antstolių rūmais. Šiuo metu, jei gyventojas gauna socialinę išmoką, tačiau turi skolų, antstoliai iš karto nuskaičiuoja dalį pajamų iš gyventojo sąskaitos. Todėl dažnas pašalpos gavėjas nėra suinteresuotas įsidarbinti, nes bijo ir nenori, jog didelė dalis jo pajamų būtų iš karto nuskaityta. Atsakydama į šį klausimą ministrė informavo, kad jau yra parengtas projektas dėl išskaitų mažinimo gaunant minimalų atlyginimą. Tokiu atveju antstoliai neišskaitytų pajamų dalies bent jau metus laiko, išskyrus vaiko alimentus ir nusikalstamos veikos baudas.

Savivaldybės vicemeras M. Skamarakas taip pat uždavė klausimą svečiams dėl finansinės paskatos šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Pasak jo, trūksta aiškumo dėl būsimo finansavimo, nes didelė dalis gyventojų šiuo metu jau pradėjo būsto įsigijimo ar statymo procesus ir laukia žadėtų lėšų, tačiau apie jas visai nieko nekalbama jau metus. Ministrė į šį klausimą atsakė atvirai: „Lėšų pirmojo būsto programai daugiau šiemet nebus“. Ji kvietė tiek politikus, tiek ir verslo atstovus nedaryti tam tikrų veiksmų, kurie šiuo klausimu jaunoms šeimoms gali sukurti iliuziją. Ministrė sutiko, jog reikalinga aiškesnė atsakingų institucijų komunikacija, pasakanti, jog šiemet pinigų šiai programai jau buvo skirta maksimaliai tiek, kiek buvo galima jų rasti valstybės biudžete.

Diskusijos metu taip pat buvo aptartos individualios priežiūros specialistų, socialinių paslaugų įstatymo, 2024 m. biudžeto formavimo, vaikų dienos centrų finansavimo, smurto orderio, užimtumo didinimo programos temos.