Socialinės apsaugos ir darbo ministras į Plungę atvyko visai dienai

Birželio 30 dieną Plungėje lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, jo patarėja Kristina Paulikė, Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė, Telšių regiono pertvarkos proceso ekspertė Laima Jurytė-Zakarauskienė. Savivaldybės administracijoje vyko konferencija, kurioje ministras ir jo komanda pasidalino šios Vyriausybės tikslais ir socialinėje srityje planuojamomis permainomis, atsakė į susirinkusiųjų klausimus, o po to lankėsi Plungės krizių centre, vaikų globos namuose, vaikų globos agentūroje „Cyrulis“, Plungės parapijos senelių globos namuose bei Stonaičių socialinės globos namuose.

Ministras L. Kukuraitis Plungėje užtruko ilgiau, nei buvo planavęs, jį po įstaigas lydėjo Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Jonas Varkalys ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, jo patarėjai Gintautas Vaitkevičius ir Mantas Česnauskas bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkė Daina Martišienė.

Mažinti skurdą, stiprinti šeimą, skatinti socialinę atsakomybę

Konferencijos pradžia kiek vėlavo, mat, kaip pastebėjo susirinkusių žmonių atsiprašęs ministras, kažkas iš dangaus šiomis dienomis skalbia Vilnių taip, jog iš sostinės sunku išvažiuoti.

L. Kukuraitis išskyrė keletą pagrindinių šios Vyriausybės tikslų, kuriems planuojama skirti didžiausią dėmesį. Taigi, siekiama Lietuvoje mažinti skurdą ir socialinę nelygybę, stiprinti šeimas bei skatinti piliečių socialinę atsakomybę.

Ministro įsitikinimu, norint sumažinti skurdą permainas reikia pradėti nuo darbo užmokesčio didinimo – pajamos turi augti, taip pat būtina pertvarkyti ir mokesčius, kad tiems, kurie uždirba mažiausiai, daugiau grynųjų liktų rankose.

Tam, pasak L. Kukuraičio, pasitarnaus nauju Darbo kodeksu sustiprinta darbo galia, aktyvesnis profesinių sąjungų vaidmuo, galimos derybos tarp darbuotojų ir darbdavių dėl didesnio atlyginimo, kurį viešai jau galima sužinoti iš SODROS duomenų bazės.

Ministras pažymėjo esąs nusiteikęs didinti pensijas ir socialines išmokas ir rudens sesijoje Seimui pristatys pensijų reformą, kurioje numatyta, kad pensijos dydis būtų kuo arčiau žmogaus gauto atlyginimo.

„Virš 30 tūkstančių pensininkų Lietuvoje turi darbo stažą, tačiau gauna labai mažą, skurdo lygio, pensiją“, – pastebėjo L. Kukuraitis ir pažymėjo, jog siūlys nuo 102 iki 122 eurų didinti valstybės remiamas pajamas. Jei šiems siūlymams Seimas pritars, jie įsigaliotų nuo 2018 metų.

L. Kukuraitis išreiškė viltį, kad Savivaldybės perims dalį Darbo biržos funkcijų, nes konkrečioje vietoje geriausiai žinomi vietos darbdavių poreikiai, todėl Savivaldybės aktyviai ragins nedirbančius žmones dirbti.

Neatsisakoma minties šeimoms, auginančioms vaikus, mokėti vadinamuosius Vaiko pinigus. Ministras pateikė kaimyninės Lenkijos pavyzdį, kurioje šeimai skiriama po 100 eurų už vaiką.

„Vaikai – mūsų ateitis, jie neturi jausti skurdo“, – pažymėjo L. Kukuraitis, pats, beje, su žmona auginantis penketą vaikų.

Plungės rajone globojami 99 vaikai

Apie vaikų teisių apsaugą Plungės savivaldybėje pranešimą pristatė Vaiko teisių skyriaus vedėja Aldona Striaukienė, pastebėjusi, kad jos skyriaus specialistams dažniausiai tenka dirbti su nemotyvuotais , geriems darbams ne itin nusiteikusiais klientais.

A.Striaukienė kalbėjo, jog Plungės rajone, kaip ir kitur, kasmet mažėja gyventojų, tačiau problemos dėl socialinės rizikos šeimų – lieka. Neretai, ginant vaiko interesus, tenka taikyti kraštutines priemones: 2016 metais iš šeimų buvo paimta 12, šiemet – jau 7 vaikai.

„Situacija – „banguojanti“, būna visaip, jei pernai iš šeimų buvo paimti 4 vaikai iki trijų metų amžiaus, tai šiemet – jau 4 tokio amžiaus vaikai. Tenka spręsti, ar tėvai galės auginti savo vaikus, ar jie pateks į globėjų namus“, – sakė A. Striaukienė.

Jokia paslaptis, kad tokie tėvai vaikų netenka dėl socialinių įgūdžių stokos, ligos, girtavimo, išskirtiniais atvejais – smurto. Tačiau ne visi faktai apie smurtą artimoje aplinkoje pasitvirtina, kartais konfliktuojančios šalys susitaiko arba pritrūksta įrodymų, jog šeimoje buvo smurtauta.

A.Striaukienė informavo, kad šiuo metu globojami 99 vaikai, o tai sudaro 1,5 proc. visų savivaldybėje gyvenančių vaikų. Mažiau nei pusė globojamų vaikų (43) auga globos namuose.

„Plungės savivaldybėje trūksta norinčių vaikus globoti žmonių, nėra noro steigti šeimyną“, – pažymėjo Vaiko teisių skyriaus vedėja.

Ministras sutiko, kad kraštutinė priemonė tėvams sudrausminti – paimti iš šeimos vaikus. Jis pateikė pavyzdį, kaip su tokiomis šeimomis elgiamasi Latvijoje: specialiai parengti darbuotojai lanko roblemines šeimas ir moko jas elementarių dalykų: virti valgyti, tvarkyti savo buitį, skirstyti finansus, ruošti pamokas ir pan.

„Taip vyksta šeimos ugdymas. Gali būti, kad dalis socialinių darbuotojų ir Lietuvoje galės tuo užsiimti“, – sakė L. Kukuraitis.

Trūksta išblaivinimo paslaugos, nėra grupinio gyvenimo namų

Apie socialinį darbą Plungės rajone papasakojo Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė, išsamiai pristačiusi socialines paslaugas žmonėms teikiančias įstaigas.

G. Vasylienė ypač pasidžiaugė, kad Plungėje jau teikiama integralios pagalbos kliento namuose paslauga. Atsiliepimai labai geri, todėl vedėja išreiškė viltį, jog šis projektas turės tęstinumą.

G. Vasylienė neslėpė, kokios socialinės problemos rajone sunkiai įveikiamos. Ji kalbėjo, jog trūksta vietų suaugusiesiems skirtuose valstybiniuose globos namuose. Savivaldybė turi mokėti didelę kainą ir pirkti globos paslaugą iš ją teikiančių globos namų. Nėra kur apgyvendinti psichikos ligonių.

„Plungėje trūksta išblaivinimo paslaugos. Taip pat – grupinio gyvenimo namų“, – įvardijo Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Ji atkreipė ministerijos atstovų dėmesį, kad Darbo birža nebeprisidės prie laikino žmonių įdarbinimo pagal Viešųjų darbų programą, todėl šią programą keitusi Savivaldybės tarybos patvirtinta Užimtumo didinimo programa dviem mėnesiams įdarbins tik 226 asmenis – per pusę mažiau, nei dirbo 2016 metais.

Reaguodamas į šią pastabą L. Kukuraitis pastebėjo, jog tiek Viešųjų darbų, tiek Užimtumo didinimo programa suteikia žmonėms tik laikiną darbą.

„Nesiginčiju, kad tokios programos reikalingos, tačiau žmonės dirba, kol sutvarko miestų ir miestelių teritorijas, ir vėl grįžta prie bedarbystės, o ne į darbo rinką. Savivaldybėse reikėtų pasukti galvas, mąstyti kūrybiškai, kaip motyvuoti žmones dirbti ir užsidirbti“, – atkreipė dėmesį ministras.

Naudodamasi proga G. Vasylienė pasidalino preliminariais paskaičiavimais, kad, panaikinus lengvatą šildymui, Savivaldybėje kompensacijoms išmokėti reikės papildomai apie 207 tūkst. eurų! Tai – didelė suma.

Diskusijoms pritrūko laiko

Konferencijai skirtas laikas greitai išseko, ir Seimo narys J. Varkalys apgailestavo, kad ministras nepapasakojo apie Vaiko teisių tarnybų centralizavimą, taip pat kitose savivaldybėse jau veikiančių mobilių komandų, bet kuriuo paros metu galinčių aplankyti probleminę šeimą, darbą.

J. Varkalys dalijosi įžvalgomis, jog prie socialinės gerovė gali prisidėti ir vietos bendruomenės, jei jos aktyviai įsitrauktų į vaikų dienos centrų veiklą.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad 37 proc. socialinės rizikos šeimų nuolat girtaujama. Esam greiti pasmerkti, tačiau kaip galėtume tokiems žmonėms padėti?

„Manau, kad, esant tokiai situacijai, socialinius įgūdžius vaikams reikia pradėti ugdyti mokyklose – po to bus mažiau rūpesčių, kai to paties reikia mokyti jau suaugusius žmones“, – atkreipė dėmesį Seimo narys.

„Išties, švietimas – atsakymas į daugelį šiandienos klausimų. Tačiau švietimiečiai noriau diskutuoja apie vaikų atostogų trukmę, nei apie mokymų ar gebėjimų ugdymo turinį“, – sutiko su J. Varkalio nuomone L. Kukuraitis.

Ministras prašė pasidalyti svajonėmis

Tiek lankydamasis Krizių centre, tiek Plungės vaikų globos namuose, parapijos senelių globos namuose, vaikų globos agentūroje „Cyrulis“ ar Stonaičių pensionate, ministras L. Kukuraitis, apžiūrėjęs įstaigas, pabendravęs su jų gyventojais ir darbuotojais, ragino įstaigų vadovus pasidalinti kolektyvų svajonėmis. Ko reikia, ko trūksta, ko norima, kas planuojama?

Krizių centro direktorius Gintaras Armalis pastebėjo, kad šių namų gyventojų gyvenimas susideda iš smulkmenų, o pagrindinis darbuotojų rūpestis – organizuoti ir užtikrinti gyventojų užimtumą, priešingu atveju iš neturėjimo ką veikti jie pradeda pyktis ir skaudinti vienas kitą.

„Tvarkome piliakalnius, kalame inkilus, turime šiltnamį ir daržą. Užsiimame maisto gaminimo, meno terapija. Galėtume rišti vantas, dar ką nors nuveikti, tačiau darbo terapijai mums trūksta patalpų“, – sakė G. Armalis.

Turimos patalpos jau kiek per erdvios Plungės vaikų globos namų gyventojams. Pastatas – renovuotas, šiltas, puikiai įrengtais kambariais, kuriuos patys vaikai tvarkosi, prižiūri gėlynus ir kiemą. Direktorė G. Ūsienė gyrė auklėtinius, kad po pamokų jie dar mokosi muzikos ar sporto mokyklose, aktyviai dalyvauja ir skina laurus įvairiuose konkursuose.

„Skatiname vaikus tobulėti. Kai laimi, auga jų savivertė“, – kalbėjo piešimo mokytoja Alina Maseliūnienė.

Ministras sutiko, kad šiuose namuose vaikams išties geros sąlygos augti, o kambariuose – didesnė tvarka nei jo paties namuose, tačiau linkėjo, kad visi vaikai augtų šeimose ar šeimynose, kad vėliau nebūtų identifikuojami visuomenėje kaip valdiškų namų vaikai.

Plungės parapijos senelių globos namų direktorius Julius Meškauskas, pakvietęs apžiūrėti 2015 metais atidarytus 28 vietų senelių namus, norėjo pakalbėti su ministru apie naują projektą – pritaikyti žmonių su fizine negalia poreikiams nudegusius Plungės parapijos namus.

„Bus 1500 kvadratinių metrų patalpos. Klebone, ar išlaikysite, ar garantuosite tokio Dienos centro užimtumą? Kokiomis veiklomis užimsite jo lankytojus?“ – klausė J. Meškausko Socialinės aprėpties departamento direktorė V. Toleikienė.

Stonaičių socialinės globos namų direktorius Aleksas Vyšniauskas pripažino, kad iš 210 gyventojų liko 160, dalis buvo iškelta gyventi kitur, į įsteigtus savarankiško gyvenimo namus, iš kurių, vis dėlto, jie prašosi priimami atgal.

„Trūksta slaugytojų. Darbuotojai skundžiasi mažais atlyginimais“, – paklaustas apie problemas neslėpė A. Vyšniauskas. Naudodamasi proga jis taip pat priminė, kad trūksta ir 45 tūkstančių eurų užbaigti apšiltinti pensionato pastatą. Darbai pabaigos laukia jau antrus metus.

Ministras klausė direktoriaus nuomonės, ar galėtų dalis pensionato gyventojų gyventi savarankiškai, prižiūrimi socialinių darbuotojų.

„Ne, nemanau, nes pilnametystės sulaukusius giminės pas mus atveža ir palieka. Čia jie laikosi drausmės, o namuose neklauso artimųjų“, – sakė A. Vyšniauskas.

Panašu, kad labiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministrą L. Kukuraitį tą dieną sužavėjo „Cyrulis“ ir jo steigėjos Vandos Bendorienės savanoriškai prieš daug metų prisiimta misija, suburtas kolektyvas, išugdyti, išauginti plungiškių šeimų vaikai. Geriausiai „Cyrulio“ darbą iliustruoja faktas, kad per 20 veiklos metų nė vienas vaikas iš šį dienos centrą lankančių šeimų nebuvo paimtas.

„Kaip jūs tai sugebate?“ – neslėpė susižavėjimo ministras.

„Svarbu vaikus mylėti, stipriai juos apkabinti, jais rūpintis. Reikia tik pradėti, ir Dievulis padeda! Pradžia ir mums buvo sunki, tačiau iš Savivaldybės panauda gavom patalpas, sulaukėm paramos stogui sulopyti, prašėm, kad gyventojai pravestų 2 procentus pajamų, vykom į Švediją koncertuoti, ten rinkom aukas ir radom patikimų bičiulių, mums padėjo ir šviesaus atminimo Br. Lubys, obuolių ir bulvių gauname iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Plungės skyriaus, kuris vaikais surengė ir keletą ekskursijų. Antri metai mūsų dienos centro veiklą remia ir Plungės savivaldybė, ateina savanoriauti senjorai, dažniausiai – buvę pedagogai“, – pasakojo V. Bendorienė.

„Štai tokiu keliu reikia eiti!“ – neslėpė susižavėjimo L. Kukuraitis, parašęs linkėjimus vaikams ir jų vadovams „Cyrulio“ knygoje.

Plungės rajono savivaldybės informacija