Socialinė parama žmonėms, o ne gyvuliams

Žmogus nenori atsisakyti gyvulių, nors nepajėgia jais pasirūpinti. Kaimas baiminasi, nes vyriškis elgiasi keistai – už pagalbą atkeršijo. Vargingai gyvenantis žmogus baudžiamas piniginėmis baudomis. „Bangos“ redakcija sulaukė klausimo, kas šiuo atveju turi juo pasirūpinti. Sunkumų ir ligos sutrikimų kamuojamą vyrą nesikuklindama filmavo komercinė televizija ir rodė reportaže. Bet kaip jam padėti, atsakymo žiūrovai neišgirdo.

Nepajėgia pasirūpinti avimis

Į „Bangos“ redakciją paskambinęs Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pavaduotojas Virgilijus Valantinas pasakojo, jog Vėžaičių seniūnijoje gyvenantis Vytas (vardas pakeistas) laiko 28 avis, kurių tinkamai neprižiūri. Jos neženklintos – veterinarijos specialistai bandė padėti, tačiau vyriškis iš avių ausų išplėšė įsagus. „Palaidi gyvuliai išėjo į kelią, ir jų šeimininkas už tai buvo nubaustas. Bet kiek galima bausti? Jis ir daugiau skolų turi – sveikatos problemų varginamam vyriškiui reikia padėti. Bet kaip? Dėl jo elgesio sudėtinga bendrauti kaimynams“, – dėstė V. Valantinas. Svarbiausia, anot jo, reikia parūpinti pašaro avims, kad šios gautų visavertį davinį – šieno, grūdų, mineralinių medžiagų. Pasak jo, vyras, nors ir nesugeba gyvuliais pasirūpinti, jų atsisakyti nenori.

Girininkų seniūnaitijos seniūnaitis Vidmantas Laugalys prisiminė, jog kadaise su Vytu dirbo kolūkyje – vyras stengėsi, vėliau įsidarbino uostamiestyje. Pasak jo, tėvų netektis sujaukė jo dvasinę pusiausvyrą: kaitaliojasi nuotaikos ir emocijos.

„UAB „Bastaras“ darbuotojas bijo nešti pensiją – kvietė mane. Vytas elgiasi keistai – grūmoja, kodėl šis ne iš to krepšio ištraukęs pinigus duoda. Darbuotojas apie tai pranešė Vėžaičių seniūnijai, – kalbėjo seniūnaitis. – Daug problemų dėl avių – nuėdė svetimus pasėlius. Jos nenukirptos, bet, svarbiausia, neturi ko ėsti. Vytas apsirūpinęs technika, bet nepajėgia pasiruošti pašaro. Betgi kažkas naudojasi jo žeme, todėl galėtų parūpinti avims pašaro“, – samprotavo V. Laugalys.

Jo teigimu, netoliese gyvena giminaičiai, tačiau jie nebendrauja su Vytu. „Bendromis jėgomis jį turėtų gelbėti seniūnija ir medikai. Reikia įkalbėti gydytis“, – įsitikinęs seniūnaitis.

Bendruomenė bandė padėti

Girininkų bendruomenės pirmininkė Lina Lapinskienė žmonių prašymu apie šią situaciją pranešė institucijoms. Jos manymu, pirmiausia medikai turi padėti Vytui – prišnekinti gydytis. „Jam sunku tvarkyti savo gyvenimą, pasirūpinti savimi, – teigė L. Lapinskienė. – Pagal galimybes mes padėjome – kreipėmės į seniūniją, Savivaldybę, policiją, žemėtvarkininkus. Policija dažnai atvažiuodavo dėl į kelią išėjusių avių, jų nuskabytų kaimynų pasėlių. Vytas išdraskė žmonių įrengtus aptvarus, kurie turėjo apsaugoti jų sklypus nuo gyvulių. Jis ne kartą baustas ir už kitus pažeidimus. Kaimas bijo – anksčiau gyventojai net nesiskundė – stengėsi padėti, bet jis už gerumą „atsilygino“ išdaužydamas keturių automobilių langų stiklus.“

Ji įsitikinusi, kad gyvuliai Vytui reikalingi: atėmus avis, vyras nebeturėtų ką veikti ir jam būtų dar sunkiau.

Specialistė nepabūgo

Vėžaičių seniūnijoje socialinį darbą dirbanti Stasė Grykšienė seniai pažįsta Vytą. Pasak jos, problemų nebuvo, kol gyveno tėvai. Ji aplankydavo vyriškį anksčiau, o dabar ypač dažnai. Neseniai nuvežė „Maisto banko“ produktų, bet jis nenorėjo imti – tvirtino, kad valgyti turi, tik stokoja pašaro avims.

„Bėdos prasidėjo šiemet, – patikino ji. – Ir anksčiau mums pranešdavo, kad Vyto avys atsidūrė svetimuose pasėliuose. Jeigu nebūtų du mėnesius vėlavusi pensija, būtų laiku įteiktas pranešimas apie mokestį už elektrą, jos nebūtų išjungę. Skola už elektrą buvo 104 eurai. UAB „Bastaras“ darbuotojas neįteikė Vytui neįgalumo pašalpos, nes baiminosi. Jis tik pranešė seniūnui apie tarp jų kilusį konfliktą.“

S. Grykšienei teko skambinti į ESO ir prašyti, kad įjungtų elektrą, kartu su UAB „Bastaras“ darbuotoju vežti Vytui pašalpą.

„Mes teikiame žmonėms socialines paslaugas ir socialinę paramą. Bet mums neretai tenka spręsti ir gyvulių problemas: reikia pasirūpinti šunimi, katinu, karve, arkliu susirgus ar amžinybėn išėjus jų šeimininkams. Betgi mūsų pareiga – spręsti žmonių problemas“, – dėstė S. Grykšienė.

Pagalbos atsisakė

Vėžaičių seniūnijos seniūnas Alvydas Mockus tvirtino, kad iš seniūnijos gyventojo Vyto nesulaukė kreipimosi pagerinti gyvenimo sąlygas. „Vienintelis Girininkų bendruomenės prašymas atkreipti dėmesį į Vyto elgesį su gyventojais. Tiesa, sulaukėme žodinių pranešimų, kad jis neprižiūri avių. Girininkų kaimo bendruomenė kreipėsi į rajono Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių dėl gyvūnų nepriežiūros ir jį nubaudė pinigine bauda“, – pasakojo seniūnas. Viešosios tvarkos skyrius apie tai pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.“

A. Mockus akcentavo, jog socialinė darbuotoja rūpinasi Vytu, o jo avys – šios tarnybos rūpestis. „Šie specialistai turi vertinti gyvūnų laikymo gerovės pažeidimus ir imtis priemonių“, – sakė seniūnas.

Jis pridūrė, kad sulaukęs bendruomenės pranešimo apie Vyto elgesį, kreipėsi į Gargždų medicinos šeimos kliniką. „Informavome Policijos komisariatą, kad atkreiptų į jį dėmesį, bet atsakymo nesulaukėme. Medikai atsakė, jog priverstinio gydymo taikyti negali“, – kalbėjo seniūnas.

Nuo rugpjūčio mėnesio šiose pareigose dirbantis A. Mockus lankėsi Vyto sodyboje. „Jis nebuvo priešiškai nusiteikęs. Pasiūlėme suremontuoti gyvenamąjį būstą, bet Vytas atsisakė pagalbos“, – teigė seniūnas.

KOMENTARAS

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė:

  – Tenka konstatuoti, kad nesame įpratę toleruoti kitokio elgesio, kitokio gyvenimo būdo, skirtingų nei mums įprasta pasirinkimų. Šiam žmogui socialinė parama yra teikiama pagal gaunamas pajamas ir poreikius. Nei alkti, nei šalti, nei skursti jis neturi ir nealksta, neskursta. Jam pageidaujant galėtume pasiūlyti ir kitokią paramą, bet tam reikia paties žmogaus valios. Kol kas jis jos atsisako.

  Seniūnijos socialinė darbuotoja daug padėjo ir padeda – dar iki tol, kol žiniasklaida nebuvo šio gyvenimo paviešinusi iki šaldytuvo.

  Atsakingos tarnybos ne socialinį darbuotoją turėtų siuntinėti, o dirbti savo darbą – jeigu gyvuliai neprižiūrėti, turbūt yra įspėjimai, baudos, net konfiskavimas. Stebuklų mes nedarome – nebus padaryta kaip kam ramiau ir patogiau pažeidžiant svarbiausią – paties asmens apsisprendimo teisę.

  Bendruomeniškumas, beje, irgi pirmiausia pagalba savo nariams. Kad ir lėkšte sriubos, jei to žmogui tuo metu reikia.