Socialdemokratai – skeptiški siūlymui leisti tėvams spręsti dėl lytiškumo pamokų: kiti koalicijos partneriai idėją remia

Parlamentarui Ignui Vėgėlei siūlant leisti tėvams nuspręsti, ar jų vaikams mokykloje reikalingos Gyvenimo įgūdžių pamokos lytiškumo temos, Seimo valdančiųjų frakcijų vadovai kol kas nesiima vertinti šios iniciatyvos.

Eltos kalbinti politikai sako, kad frakcijos šio klausimo dar nesvarstė, o jų asmeninės nuomonės – skiriasi. Demokratų ir „aušriečių“ atstovai teigiamai vertina ketinimus grąžinti tėvams atsakomybę už vaikų vertybinį auklėjimą. Visgi, socialdemokratai mano, kad ne visi tėvai gali tinkamai ugdyti savo vaikus lytiškumo klausimais, o palikti atžalas sužinoti viską internete – nebūtų gera išeitis. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis teigiamai vertina tai, kad naujas Seimas sugrįžta prie šeimoms aktualių diskusijų ir ieško joms palankių sprendimų. 

„Praėjusią kadenciją kilus tėvų nepasitenkinimui dėl naujai pradėtoje Gyvenimo įgūdžių programoje nepaisomos tėvų nuomonės dėl lytiškumo ugdymo mokyklose, kartu su kolegomis teikėme labai panašų įstatymo projektą. Šiuo dokumentu siekėme grąžinti tėvams atsakomybę už vaikų vertybinį auklėjimą. Deja, buvusiam Seimui tai nepasirodė svarbu. Todėl  gerai, kad šios kadencijos pradžioje sugrįžtame prie diskusijos ir sprendimų palankių šeimai“, – Eltai sakė L. Kukuraitis. 

„Nemuno aušros“ frakcijos seniūno pavaduotojas Robert Puchovič mano, kad iš principo I. Vėgėlės pasiūlyta idėja yra gera – anot jo, tėvai turėtų patys rinktis, ar reikėtų jų vaikus supažindinti su lytiškumo temomis. 

„Frakcijoje dar nekalbėjome apie tai, šio klausimo nesvarstėme, bet asmeniškai palaikyčiau šį siūlymą. Kalbant apie lytiškumą, galiu pasakyti, kad yra dvi lytys – vyras ir moteris, o visos kitos išgalvotos“, – sakė R. Puchovič. 

O. Leiputė: palikime tai mokytojo kompetencijai

Tuo metu Seimo vicepirmininkė, socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė mano, kad Gyvenimo įgūdžių programa vaikams yra labai reikalinga – įskaitant ir pamokas lytiškumo temomis. 

Jos nuomone, ne visi tėvai gali tinkamai šviesti savo vaikus lytiškumo klausimais, o palikti vaikus likimo valiai nėra gera išeitis.

„Palikti vaikus likimo, o tiksliau interneto valiai nėra gera išeitis – internete, socialiniuose tinkluose, kaip žinome, labai daug niekam tikusios informacijos. Bendraamžių pamokymai taip pat nebūtinai padeda išsiugdyti tinkamus gyvenimo įgūdžius. Būtina užtikrinti, kad vaikus pasiektų mokslu pagrįsta ir deramais mokymo metodais perteikiama informacija lytiškumo ir santykių temomis“, – Eltai sakė O. Leiputė. 

Jos nuomone, svarbu įsiklausyti į tėvų nuomonę, tačiau ne mažiau svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų vienodas galimybes ir būtų ugdomi pagal patvirtintas, mokslu pagrįstas mokymo programas.  

O. Leiputė taip pat akcentuoja mokytojų vaidmenį lytiškumo ugdyme. 

„Mokytojai visada atsižvelgs į vaikų poreikius ir gebėjimą suprasti. Palikime tai mokytojo kompetencijai. Mūsų šalyje švietimas yra grindžiamas mokslu“, – sako O. Leiputė. 

Ji taip pat pridūrė, kad socialdemokratų frakcija šio klausimo dar nesvarstė. 

Kaip ELTA jau skelbė, grupė parlamentarų siūlo leisti tėvams nuspręsti, ar jų vaikams mokyklose reikalingos Gyvenimo įgūdžių programos pamokos lytiškumo temomis.

Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys I. Vėgėlė kartu su šios frakcijos, Mišrios Seimo narių grupės ir „Nemuno aušros“ frakcijos atstovais. 

Jei Seimas pritartų įstatymo pataisoms, tėvai galėtų nuspręsti dėl Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos lytiškumo ugdymo temų poreikio savo vaikams iki 16 metų. 

Pasak I. Vėgėlės, įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti tinkamą balansą tarp konstitucinės tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir valstybės įsipareigojimų švietimo srityje. Jo teigimu, lytiškumo ugdymas yra pasaulėžiūros dalykas, o su ja susiję dalykai negali būti primetami be tėvų žinios ir sutikimo. 

Šiuo metu Švietimo įstatyme įtvirtinta tėvų teisę dalyvauti parenkant, o prireikus – parinkti vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją. 

Galiojantis Švietimo įstatymas šiuo metu nenumato pareigos mokykloms konsultuotis su tėvais dėl gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimo, taip pat nesuteikia tėvams teisės spręsti dėl lytiškumo ugdymo poreikio.