PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Lapkričio 20 d. 15:52

Socialdemokratai reaguoja į  G. Jakšto pasisakymą: šis ministras yra klaida

Lietuva

Rasa Budbergytė. Luko Balandžio, fotobanko nuotr.

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA


284011

Seimo socialdemokratai pasipiktino Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto teiginiais, esą nacionaliniame susitarime dėl švietimo įrašytas įsipareigojimas dėl mokytojų algų yra „per sudėtingas“, o pats susitarimas – „klaida“.

Pranešime žiniasklaidai socialdemokratai sako, kad veikiau jau pats ministras „yra klaida“.

„Ministerija ir dabartinis ministras pasirinko manipuliavimo statistika kelią, kad pateisintų susitarimų laužymą. Negana to, ministras sau leidžia visų politinių partijų susitarimą pavadinti klaida. Tai negali praeiti be pasekmių. Arba ministras turi trauktis, arba valdantieji konservatoriai turi trauktis iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo?“, – komentuoja Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Pasak Seimo nario socialdemokrato Tomo Bičiūno, mokytojų algų susiejimas su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu yra esminis įsipareigojimas.

„Šis įsipareigojimas – didinti mokytojų atlyginimus iki 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio – yra tai, dėl ko, galima sakyti, išvis atsirado nacionalinis susitarimas dėl švietimo. Tai visų šalies politinių jėgų susitarimo šerdis. Bet štai ateina ministras ir taria: tai klaida! Tai dar vienas įrodymas (jeigu jų dar reikia), kad ir ministro kandidatūra, ir Vyriausybės požiūris į mokytojų situaciją yra tragiška konservatorių klaida“, – sako parlamentaras.

G. Jakštui siūlant derėtis dėl apatinės mokytojų algų ribos – kad mokytojai neuždirbtų „mažiau nei...“ – socialdemokratai kaltina ministrą ir konservatorius „nacionalinio susitarimo torpedavimu“.

Anot Seimo nario socialdemokrato Mato Skamarako, mokytojams nepaliekama kitos išeities – tik streiku priminti ministerijai valdžios įsipareigojimus.

„Jeigu ministras „transliuoja“ konservatorių poziciją, tai galima konstatuoti, kad išties pasiekta „apatinė riba“, t. y. dugnas. Atvirai pripažįstama, kad nenorima skirti pinigų, todėl išsižadama nacionalinio susitarimo. Iki šiol išsisukinėjęs, esą ministerija laikosi įsipareigojimų, dabar ministras jau sako, kad pagrindinis įsipareigojimas yra „per sudėtingas“, „klaida“.

Bet nematyti skirtumo tarp 21 proc. – tiek algas didinti siūlo ministerija – ir 32 proc., kaip tikisi mokytojai, yra didelė aritmetikos klaida“, – komentuoja M. Skamarakas.

Kaip ELTA jau skelbė, Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas mano, kad įsipareigojimas kelti mokytojų algas iki tiek, kad šios siektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio yra per daug sudėtingas įsipareigojimas valstybei. Ministro manymu, reikėtų svarstyti apie kitą su pedagogų algų didinimu susijusį tikslą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras priminė, kad 2019 m. su mokytojų profesinėmis sąjungomis sutarta, jog iki 2025 m. mokytojų algos siektų 130 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, vėliau nutarta, kad šis tikslas bus pasiektas iki 2024 m. pabaigos.

„Pagal pateiktą siūlymą, kitais metais per du etapus bus siekiama padidinti mokytojų algas 21 procentu. Tas įsipareigojimas bus įgyvendintas“, – dėstė G. Jakštas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras G.Jakštas apgailestauja, kad Andriaus Navicko vadovaujama pedagogų profesinė sąjunga neatsitraukia nuo planų tęsti streiką ir mitinguoti prie Seimo. Ministras teigia, kad derybos tarp Vyriausybės ir profesinės sąjungos yra išsisėmusios, todėl ragina pedagogus nedalyvauti streike.