Sniego mįslė, į kurią atsakymą geriau žinoti: kada jis lengvas kaip plunksna, o kada – sunkus kaip plyta?

Meteorologinė žiema Lietuvoje prasideda vidutinei oro temperatūrai nukritus žemiau 0 °C. Nors ši žiema antroje 2018-ųjų lapkričio pusėje prasidėjo be sniego, gruodžio pabaiga ir sausio pradžia sniego nepašykštėjo visuose Lietuvos regionuose. Specialistai savo ruožtu atkreipia dėmesį, kiek nedaug žinome apie šį meteorologinį reiškinį.

Ekspertai pripažįsta, kad tenka administruoti žalas gyventojų turtui, kurias sukelia sniego svoris, apie kurį daugelis žino visai nedaug.

„Sniegas nelygu sniegui. Puriame, daug oro turinčiame sniege vandens yra mažiau, tad atitinkamai jis gerokai lengvesnis. Tuo tarpu sunkus, šlapias sniegas savyje turi mažiau oro, jis yra gerokai sunkesnis ir gali pridaryti žalos žmonių turtui. Būtent pastarojo tipo sniego dažniausiai ir neatlaiko namų stogai, terasos, pavėsinės ar net šiltnamių konstrukcijos“, – sako draudimo bendrovės BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

Pasak D. Strazdienės, žmonėms paprastai kur kas daugiau nerimo sukelia ant stogų kraštų pakibę ir bet kada nukristi galintys varvekliai, tačiau sniego faktorius neįvertinamas tikrai be reikalo: saugant savo turtą patartina nuo statinių paviršių periodiškai pašalinti sniego sluoksnį ir neleisti jam kauptis.

Taigi, kiek sveria sniegas?

Skaičiuojama, kad vidutiniškai dešimtadalį sniego tūrio sudaro grynas vanduo, o litras vandens sveria 1 kilogramą. Vieną kvadratinį metrą padengęs 30 centimetrų storio sniegas šį plotą ima slėgti apie 30 kilogramų svoriu.

„Tarkime, kad stogo plotas sudaro 20 kvadratinių metrų. Ant jo prisnigus 30 cm, stogas patiria papildomą apie 600 kg apkrovą. Ar tai yra daug? Tai tarsi šešių po 100 kilogramų sveriančių vyrų kompanija, netikėtai nusprendusi pasėdėti ant stogo. Ir klausimas, ar jie galėtų staiga įlūžti į vidų, tampa visai ne retorinis“, – teigia D. Strazdienė.

Bet, pasak jos, tai yra vidutiniai skaičiavimai, nes gryno vandens dalis sunkiame, tankiame sniege gali varijuoti net iki 30 proc., kitaip tariant, sudaryti net trečdalį tūrio. Atitinkamai ir svers jis gerokai daugiau nei oriškas ir purus sniegas.

Kuo ilgiau delsiama ir sniegas nuo stogo nenuvalomas, o temperatūra laikosi neigiamoje termometro stulpelio pusėje, tuo labiau sniegas linkęs sukristi, jo tankis didėja. O jei pasninga papildomai – svoris stogo konstrukcijoms tik dar labiau išauga.

Specialistės teigimu, sniegas gali sulaužyti stogo konstrukcijas, komunikacijas, o jam įlūžus į vidų turtą neabejotinai apgadintų dar ir atšilęs vanduo.

Lietuvoje klimatas ima krypti į kraštutinumus

Nors ši žiema santykinai šilta, tačiau bendrai klimatui šylant patiriama vis daugiau oro permainų, o meteorologiniai reiškiniai krypsta link kraštutinumų: vasarą karščiai pasiekia stichinį lygį, smarkūs lietūs netikėtai apsemia miestus, ištinka staigus snygis.

„Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad pirmą sausio pusę oro temperatūra bus apie 0,6 °C aukštesnė (sudarys nuo -1 iki beveik -4°C), kritulių kiekis bus artimas įprastam. Tačiau tai, ką gali lietuviška žiema įsitikinome ne taip ir seniai – 2008-aisiais Nidoje per 12 valandų iškrito net 66 milimetrai sniego“, – sako D. Strazdienė.

Kalendorinė žiema prasideda gruodžio 1 dieną, tačiau ši žiema Lietuvoje startavo gerokai anksčiau: antroje lapkričio pusėje, kai vidutinė oro temperatūra nukrito žemiau 0°C.