Smulkus verslas – nei miręs, nei gyvas – laukia karantino sušvelninimo

Jurbarko krašto verslininkų sąjungos prezidentė, UAB „Lanmeta“ vadovė Liudmila Norkaitienė sako puikiai suprantanti tuos paslaugų ir verslo sektorius, kurių veikla sustabdyta. Jos įmonė nors ir sunkesnėmis aplinkybėmis, bet vis tiek išliko darbo rinkoje. Verslininkė, tarybos narė sako matanti, kas darosi aplink, kaip sunku išgyventi tiems, kam išvis neleidžiama dirbti.

Vairavimo mokykloms, grožio salonams, sporto sektoriui. Apyvarta jiems ne trečdaliais krito, bet išvis nebeliko. Sunku smulkioms parduotuvėlėms, kurios kad ir bando per nuotolį prekiauti, bet tokiomis sąlygomis nedaug padarysi. „Labiausiai nukenčia tie, kuriems dar ir nuomą tenka susimokėti. Gauna 257 eurus iš valstybės, o nuoma 300. Ką tokiu atveju jiems daryti?  Kalėdų laikotarpis, kada dažniausiai būna pats darbymetis, ir smulkiam verslui duoda pajamų, buvo tuščias. Kiekvieno situacija skirtinga, bet matom, kad daugumos padėtis nėra gera“, – sako verslininkė.

Kad gruodis nunešė didelę dalį planuotų pajamų, o sausis buvo tuščias, patvirtina Jurbarke valymo paslaugas teikianti Greta Grybaitė. „Mano veikla orientuota į privačius namus. Prieš Kalėdas buvo daug užsakymų, o paskelbus karantiną vienas po kito jie buvo atšaukti. Klientams mano paslaugų nebereikėjo. Sakė, kad nėra tikslo prašyti tvarkyti namus, kai gali patys tą padaryti. Daugumai atsirado laisvo laiko, kurio anksčiau nebuvo. Pačios klientės pripažįsta, kad joms būtų nepatogu prieš šeimą samdyti sutvarkyti namus kitą žmogų, kai pačios sėdi namuose. Žmonės nedirba, yra namuose ir patys tvarkosi. Tik šią savaitę jau jaučiamas pagyvėjimas – vienas kitas skambutis, teiraujasi, užsisako iš anksto. Karantino sušvelninimo tikisi. Vis tiek ta žalia šviesa jaučiasi, kad jau artėja. Aš pati prieš savaitę gavau jau skambutį, kad mano veikla leidžiama. Dabar laukiu, kol žmonės į darbus išeis, namus tuščius paliks, kad galėčiau tvarkyti. Prasikeičiam tada ir viskas, jokio kontakto“, – sako Greta.

Jei vienos paslaugos šiek juda pirmyn, kitos stovi vietoje. Grožio salonams, kirpykloms startas nežinia kada bus duotas. Gyventi kirpėjoms ir visažistėms tenka iš valstybės malonės. Grožio studijos „Linksmieji šepetėliai“ įkūrėja Gintarė Baltrušaitienė sako, kad šis laikotarpis nėra lengvas visiems verslams, tačiau didžiausia grėsmė – smulkiam verslui. „Visi esam neviltyje, nes santaupos blėsta, o dirbti negalim. Skaudžiausia, kai visą laiką sąžiningai dirbęs, mokėjęs visus mokesčius, esi visiškai nevertinamas. Karantino paskelbimo laikotarpiu gaunu paramą 257 eurus mėnesiui. Šios sumos man pakanka apmokėti patalpų išlaikymą ir sveikatos draudimą. Apie išgyvenimą, maistą, kurą automobiliui, nuosavo būsto išlaikymą nebūtų nė kalbos, jei neturėčiau santaupų ir tikslaus apskaičiavimo, kiek galima išleisti. Mums šiek tiek lengviau – esame dviejų asmenų šeima, neturinti nei vaikų, nei augintinių ir, visa laimė, kad karantinas neatėmė darbo iš vyro. Bet yra tokių šeimų, pati žinau, kurioms gerokai sunkiau. Tie, kas pradėjo dirbti neseniai ir nėra išdirbę 3 mėnesių negauna nė tos sumos, o mokesčius už darbo vietų išlaikymą tenka mokėti. Tikimės, kad bus sudaroma galimybė dirbti, nes kitu atveju daugeliui mūsų srities meistrų gresia  fiziniai bankrotai“, – atvirauja Gintarė.

Jai antrina ir kirpėja Vilma Galbuogienė, taip pat gyvenanti iš santaupų ir pustrečio šimto valstybės subsidijos. Vilma pasidžiaugia, kad jai pasisekė, nes patalpų, kuriose yra salonas, savininkas pasielgė labai supratingai – karantino metu atleido nuo nuomos.

Maistas išsinešti – ne panacėja, bet galimybė

Kaip ir visoms įmonėms, taip ir maitinimo sektoriui, karantinas padarė didelę žalą. Ne tik tai, kad maistas tiekiamas išsinešti, bet ir dėl suvaržyto judėjimo tarp savivaldybių. Jurbarkiečių pamėgta anapus tilto, Kidulių pusėje, įsikūrusi kavinė-vyninė „Vilkenta“ prarado daug klientų. „Apyvarta beveik nulinė. Gaminame maistą išsinešti. Turime keletą klientų, kuriems maistą pristatome patys. Iš valstybės gauname subsidijas tik darbo vietų išsaugojimui. Judėjimas tarp savivaldybių taip pat padarė nuostolį, nes Jurbarkas ir jurbarkiečiai mums gyvybiškai svarbūs. Jau dabar galvojame, kaip toliau išgyventi. Jei reikėtų dirbti tik „maistas išsinešimui", turėtume atleisti visus darbuotojus ir svarstyti apie įmonės likvidaciją“, – pasakoja kavinės šeimininkė Vida Vilkenienė. Sumažėjo ne tik maisto, bet ir vyno pardavimai, nes kavinė negali rengti degustacijų. Nors vynais prekiauja ir elektroninėje parduotuvėje, prekyba pagyvėjusi buvo per šventes, dabar vėl nukritusi.

„Kaip ir visur. Žmonių sumažėjo ir kavinėje, ir parduotuvėje. Paramos iš valstybės negavom, sukamės kaip galim patys“, – taip kalba Jurbarke, Sodų gatvėje, veikiančios kavinės „Aušra“ šeimininkė.

Labiausiai permainoms imlus jaunimas. Vienas iš kavinės „Sushi&Pizza Jurbarke“ vadovų Andrius Parščenkovas atvirauja, kad įmonei sekasi šiek tiek geriau, nei prognozavo aplinkybės. „Per pirmąjį karantiną, dėl sudėtingos – neįprastos padėties, bendru kolektyvo sprendimu, buvome priėmę sprendimą užsidaryti, tačiau po poros savaičių vėl atvėrėme duris klientams. Tas etapas buvo nelengvas, kaip ir dauguma, buvome nežinioje ir įbauginti, bet džiaugiamės, kad sugebėjome tą etapą „perbristi“. Labai svarbus momentas buvo tas, jog sunkiu pandeminiu laikotarpiu, mums pagalbos ranką ištiesė valstybė. Jos skiriamų lėšų pagalba tada palaikėme įmonės pulsą ir neatleidinėjome darbuotojų. Pagrindinis faktorius, nulėmęs mūsų gyvavimą yra tai, jog priverstinai maitinimo veikla nebuvo nutraukta, tačiau prisitaikėme prie reikalavimų nebeaptarnauti žmonių vietoje, gaminome tik išsinešti. Dalį klientų panašiu principu aptarnavome ir iki šiol, todėl super didelio šoko nepatyrėme.

Dabar esame maloniai nustebinti, kad antrojo karantino ribojimų metu užsakymų srautas kiek didesnis, lyginant su pirmuoju. Galimai, gana tolygiam klientų srautui kalendorinėje metų pradžioje įtakos turi praeitų metų vasara, kuomet pasivaišinti picomis ir sushiais kvietėme ne tik viduje, bet ir lauko terasoje. Atnaujintas meniu išties patraukė žmonių dėmesį ir vis daugiau jurbarkiečių ir miesto svečių ėmė pasitikėti mūsų su meile gaminamu maistu. Šiomis dienomis aktyviai dirbame socialinėse erdvės Facebook ir Instagram, pristatydami naujienas ir rengdami konkursus maistui laimėti. Nežinome, ko tikėtis ateinančiais mėnesiais, tačiau stengiamės vieni kitus padrąsinti ir išlikti optimistiškais. Viliamės, kad pandemija kuo greičiau bus suvaldyta, nekantriai laukiame, kol suvaržymai atlėgs ir vėl grįšime į įprastą gyvenimo ritmą“, – optimistiškai kalba Andrius Parščenkovas, UAB „Aveika“ direktorius.

Laukia teritorinio sušvelninimo

Remiantis Ekspertų tarybos priimtu sprendimu, mažos ne maisto prekių parduotuvės su atskiru įėjimu iš lauko galėtų pradėti veikti, kai bus pasiektas 150 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 d. lygis. Grožio salonai galėtų atsiverti šiam rodikliui sumažėjus iki 100 atvejų. Šiuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekia 414 atvejų.

Praėjusią savaitę žemiausią sergamumo rodiklį visoje šalyje demonstravusi Jurbarko rajono savivaldybė šiuo metu jau nėra lyderė. Skaičiuojant 14 dienų sergamumą 100 tūkst. gyventojų Jurbarko rodiklis – 112 – trečias nuo galo. Geresnėje pozicijoje už Jurbarko savivaldybę šiuo metu yra Šilalės ir Rietavo savivaldybės. Tuo tarpu labiausiai sergančiose savivaldybėse šis rodiklis siekia ir 800.

Sausio 29-ąją, Jurbarko rajono meras S. Mockevičius kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas rajone švelninti karantiną. Lygiai prieš savaitę, vasario 1 d.,  Vyriausybės atstovai ir ekspertų grupės nariai pritarė, kad tinkamai pasiruošus, po savaitės Jurbarko rajone galėtų pradėti dirbti smulkios verslo įmonės, grožio salonai, parduotuvės. Vasario 3 d., trečiadienį, turėjusi svarstyti karantino švelninimo klausimą, Vyriausybė posėdyje jokio sprendimo nepriėmė. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje nebuvo įrašyta schema, kurią ekspertai svarstė pirmadienį. Klausimas nukeltas kitai savaitei (t.y. jau šiai).

Vasario 4 d. vakare Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos direktore Roma Žakaitiene, Lazdijų rajono savivaldybės mere Ausma Miškiniene bei Plungės rajono savivaldybės meru Audriumi Klišoniu dalyvavo susitikime su Nepriklausomų ekspertų tarybos prie Vyriausybės nariais. Susitikimo metu sutarta, kad Sveikatos reikalų ministerija parengs reikiamus teisės aktus vasario 8 d. vyksiančiam Vyriausybės posėdžiui, o galutinis sprendimas dėl karantino atlaisvinimo smulkiajam verslui bus priimtas Vyriausybės posėdyje šios savaitės viduryje – trečiadienį.