Smulkios išlaidos margučių dažams ir šokoladiniams kiaušiniams gali tapti tikru galvos skausmu ateityje: į ką atkreipti dėmesį?

Prieš šventes pasižadame taupyti, tačiau pažadai dažnai subliūkšta susidūrus su realybe – pilnais pirkinių krepšiais ir emociniais sprendimais. Nors Velykos nėra laikomos tokia brangia švente kaip Kalėdos, neplanuotos išlaidos gali nemaloniai nustebinti. Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui atkreipia dėmesį: net ir be dovanų sezono, šventinis stalas, dekoracijos, kelionės pas artimuosius bei spontaniški pirkiniai gali tapti nemenka našta biudžetui . Jos išvengti  padeda aiškus planas, atsargumas ir šiek tiek pasiruošimo.

Dr. D. Kolmatsui pastebi, kad, jei lietuviai vis labiau įpranta iš anksto planuoti savo kalėdines išlaidas, tai to paties dar negalima pasakyti apie kitas metų šventes, įskaitant Velykas. Neretam atrodo, kad didžiausia pavasario šventė finansiniu požiūriu nereikalauja tokio didelio dėmesio kaip Kalėdos, nes per Velykas nėra įprasta keistis dovanomis. Visgi tariamai mažesnė Velykų finansinė našta gali būti apgaulinga, o neplanuojant savo išlaidų piniginė gali paplonėti labiau, nei norėtųsi.   

„Nepaisant planų taupyti ar švęsti kukliau, paprastai prieš Velykas tenka susidurti su išaugusiomis išlaidomis – ruošiamas šventinis stalas, namai puošiami dekoracijomis, vykstama aplankyti giminių ir artimųjų. Žinoma, keliaujama ne tuščiomis, o su vaišėmis. Taip pat dažnai nepamirštama ir vienos kitos, atrodytų, smukios dovanėlės vaikams. Per ilgąjį šventinį savaitgalį neretai aplankoma ir keletas skirtinguose miestuose gyvenančių artimųjų šeimų, o po to dar priimami svečiai pas save namuose. Visa tai gali lemti išties nemenkas išlaidas“, – sako dr. D. Kolmatsui .   

Nesusidarius biudžeto piniginės plonėja sparčiau  

Norint jas suvaldyti, finansų ekspertės teigimu, svarbu susidaryti šventinį biudžetą, kuriame būtų aiškiai išskirtos skirtingos išlaidų kategorijos ir joms numatytos sumos. Svarbiausia, kad planuojamos išlaidos neviršytų finansinių galimybių ir būtų suderinamos su šeimos įsipareigojimais bei atitiktų ilgesnio laikotarpio biudžetą.  

„Šventinis biudžetas turėtų būti bendro šeimos ar asmeninio biudžeto dalimi. Kitaip tariant, jis turėtų būti sudaromas įvertinus visas kitas būtinąsias ir kintamąsias išlaidas. Reikėtų įsivertinti ir tokius dalykus, kaip šiemet dar laukiančios didesnės išlaidos. Pavyzdžiui, jei vasarą nusimato draugų vestuvės, vaikų krikštynos, jubiliejai, galbūt Velykų biudžetas iš tiesų turėtų būti kuklesnis. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į ateities finansinius bei taupymo tikslus, pasistengiant, kad prieš šventes pernelyg plačiai atverta piniginė nesutrukdytų jų pasiekti“, – sako dr. D. Kolmatsui .   

Reikšmingos net ir smulkios Išlaidos  

Anot dr. D. Kolmatsui, velykiniame biudžete turėtų atsispindėti ne tik išlaidos šventiniam stalui, bet ir planuojamų kelionių kaštai, dovanos, jei jas ketinama pirkti. Reikėtų įsivertinti išlaidas net ir tokioms, atrodytų, daug nekainuojančioms smulkmenoms kaip kiaušinių marginimo priemonės. Neretai būtent pigiausi pirkiniai reikšmingai išaugina bendras išlaidas, nes dėl jų tiesiog pernelyg nesukama galvos.  

„Pavyzdžiui, svarstant kokius dažus pasirinkti margučiams, neretai nusprendžiama į prekių krepšelius įsidėti ir vienokių, ir kitokių, nes atrodo, kad tai nėra išlaidas smarkiai išauginti galintis pirkinys. Tas pats pasakytina ir apie įvairius maisto produktus. Tačiau susumavus kiekvieno papildomo pirkinio, kurio galbūt buvo galima atsisakyti, kainas gali susidaryti išties nemenka suma“, – pažymi dr. D. Kolmatsui .   

Taupymo priešas – impulsyvumas  

Apskritai, dr. D. Kolmatsui teigimu, impulsyvumas yra didžiausias taupymo priešas. Dėl to į parduotuves visuomet, o ypač prieš šventes, verta vykti susidarius konkrečių pirkinių sąrašą. Tai leidžia išvengti perteklinių pirkinių, kuriuos dažniausiai nulemia emocijos ir aiškaus plano neturėjimas.  

„Jei apie tai, ką ruošite šventiniam stalui, galvojate tik atvykę į parduotuvę, beveik garantuotai išleisite daugiau nei turėdami mintyje konkrečius patiekalus ir jų ingredientų sąrašą. Tiesiog taip veikia žmonių psichologija – matant prieš akis daugybę prekių ir produktų nesunku jais susivilioti ir priimti impulsyvius, išlaidas didinančius sprendimus. Paprasčiausias pirkinių sąrašas ant lapelio ar telefone gali padėti tikrai nemažai sutaupyti. Tad prieš vykstant į parduotuves, tikrai verta investuoti šiek tiek laiko pasiruošimui“, – sako dr. D. Kolmatsui .   

Svarbu nepakliūti į šventinių pasiūlymų pinkles  

Galiausiai, anot finansų ekspertės, kontroliuojant savo šventines išlaidas svarbu aklai nepulti į akcijų ir specialių pasiūlymų glėbį. Protingai naudojantis nuolaidomis ir ieškant pigesnių prekių iš savo pirkinių sąrašo, išties galima sutaupyti. Tačiau bėgiojant paskui nuolaidas be jokio aiškaus plano dažniausiai tik dar daugiau išleidžiama ir prisiperkama dalykų, be kurių greičiausiai būtų galima apsieiti.   

„Šventinių pasiūlymų gausa tikrai neretai pakiša koją. Dėl to visuomet reikėtų stengtis į visus specialius pasiūlymus ir nuolaidas žiūrėti atsargiai. Pavyzdžiui, verta sau užduoti klausimą – ar tikrai reikia trijų kokios nors prekės pakuočių už dviejų kainą? Galbūt užtektų nusipirkti tik vieną pakuotę? O galbūt to produkto apskritai nelabai reikia? Visai kitas reikalas, kai akcijų ieškoma tikslingai, siekiant konkretų produktą ar prekę įsigyti už žemesnę kainą. Tokiu atveju akcijų medžioklė gali pasitarnauti taupymui. Tiesa, taip pat reikėtų įvertinti, ar važinėjimas po skirtingas parduotuves neatsieis daugiau, nei leis sutaupyti specialus pasiūlymas“, – pažymi dr. D. Kolmatsui .   

Anot dr. D. Kolmatsui , finansinė duobė po kiekvienų švenčių nėra neišvengiamas dalykas. Tinkamai planuojant ir kontroliuojant savo išlaidas, vengiant impulsyvių sprendimų Velykos gali būti išties gražia ir džiugia švente be rimtų pasekmių finansams.