ŠMSM siūlo privalomus ugdymo pasiekimų patikrinimus ketvirtokams ir aštuntokams

Ketvirtokams ir šeštokams Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo įvesti privalomus nacionalinių ugdymo pasiekimų patikrinimus, jų neliktų šeštokams, o dešimtokams būtų privaloma patikrinimą išlaikyti bent patenkinamais pažymiais.

ŠMSM parengtose Švietimo įstatymo pataisose siūloma nustatyti, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2024-2025 mokslo metų. Šiuo metu nacionaliniai ugdymo pasiekimų patikrinimai rengiami ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviams, tačiau jie nėra privalomi. Vis dėlto juose dalyvauja apie 96,4 proc. mokinių visose šalies bendrojo ugdymo įstaigose.

Tuo metu dešimtokams siūloma nustatyti, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, t. y. bent 4 balais. Ši nuostata taip pat būtų pradėta taikyti 2025 metais baigiantiems dešimtąją mokyklos – antrąją gimnazijos klasę, t.y. aktualūs jau dabartiniams aštuntokams.

Nepasiekus šio žemiausio lygmens, mokiniai turės galimybę sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra.

Mokiniams taip pat galės būti siūloma kartoti 10-osios ar antrosios gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais. 

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės, pastebima, kad savivaldybėse, kuriose ugdymo organizavimo ir pagalbos teikimo sprendimai priimami remiantis patikrinimų duomenimis, mokinių pasiekimai gerėja.

„Toks ir yra šių pasiekimų patikrinimų tikslas – padėti siekti geresnių rezultatų, laiku pastebėti silpnąsias vietas, suteikti reikiamą mokymosi pagalbą. Mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens, bus sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir suteikiama reikalinga pagalba“, – ŠMSM pranešime spaudai sakė ministrė. 

Pataisomis taip pat siūloma teikti daugiau ir operatyvesnės pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. Ministerija planuoja, kad taip bus stiprinamas grįžtamojo ryšio teikimas mokiniui ir mokytojui.

ŠMSM pabrėžia, kad nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai turi būti naudojami ne konkurencijai, o grįžtamajam ryšiui ir pagalbai, vienas svarbiausių tikslų – padėti mokiniams kuo geriau pasiruošti mokytis aukštesnėje klasėje. 

Jau dabar Švietimo įstatyme yra numatyta, kad mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų metu, mokyklos turėtų teikti reikalingą mokymosi pagalbą.

Tam yra suplanuotos ir papildomos lėšos 2023 metų biudžete. Todėl, pasak ministerijos, ir yra svarbu užtikrinti, kad visi 4 ir 8 klasių mokiniai dalyvautų nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose. 

„Šiais pokyčiais siekiame, kad visi mokiniai, nesvarbu, kur jie gyvena, kokia yra juos supanti socialinė ar ekonominė aplinka ar jų poreikiai, turėtų geriausias starto pozicijas. Galėtų nuosekliai mokytis nesusidurdami su barjerais ar trukdžiais, išvengtų emocinės įtampos, patirtų sėkmę ir būtų tinkamai pasirengę rinktis norimą, jų polinkius atitinkantį karjeros kelią ateityje“, – sakė J. Šiugždinienė. 

Kalbėdama apie pakeitimus dešimtokams, ministrė teigė, kad svarbiausias tikslas yra jog mokiniai į trečiąją gimnazijos klasę ateitų pasirengę mokytis joje, o vėliau sėkmingai užbaigtų vidurinio ugdymo programą.

„Svarbu, kad mokiniams būtų teikiamos profesionalios karjeros konsultavimo paslaugos, kurios laiku padėtų atpažinti turimus polinkius ir pasirinkti giliau mokytis norimus dalykus arba rinktis baigti vidurinį ugdymą kartu įgyjant profesiją“, – tvirtino J. Šiugdžinienė.