ŠMSM siūlant naikinti jungtines klases, dalis savivaldybių siūlo švelninti pertvarką

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) siūlant naikinti jungtines klases ir jungti mažas mokyklas, dalis savivaldybių siūlo švelninti pertvarką.

ŠMSM Vyriausybei teikiamame projekte dėl mokyklų tinklo pertvarkos siūlo jau nuo kitų metų nebeleisti jungti 5-8 klasių, taip pat panaikinti galimybę jungti daugiau nei dvi pradinukų klases.

Ministrų kabinetas siūlymus planuoja svarstyti šį trečiadienį.

Pradinukus galės jungti laisviau

Tiesa, ankstesnių, dar lapkritį pristatytų siūlymų, jog galėtų būti jungiamos tik gretimos (pvz. antrokai ir trečiokai) klasės, atsisakyta – tai bus tik rekomenduojama.

Siūloma, kad jau nuo kitų mokslo metų 1-10 klasėse vienoje klasėje negalėtų būti mažiau nei 8 moksleiviai, III-IV klasėse – mažiau nei 12 mokinių, t.y. mažesnių klasių ŠMSM nebefinansuotų – jas išlaikyti galėtų nebent savivaldybės savo biudžeto lėšomis. Mažesnį moksleivių skaičių dar siūloma leisti, kai tai yra jungtinė klasė, tautinių mažumų klasė, ar lietuviška klasė Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybėse. 

Šiuo metu leidžiama jungti iki keturių pradinukų klasių, 5-8 klasėse galima jungti dvi gretimas klases, 9-10 klasės nejungiamos, o III ir IV gimnazinėse klasėse kai kuriais atvejais gali būti viena maža 12 moksleivių klasė.

Kartelę kels palaipsniui

Mažiausias leistinas visų III klasių mokinių ir vienos III-iosios klasės mokinių skaičius būtų didinamas palaipsniui: nuo 2023-iųjų būtų rekomenduojama mokykloje sudaryti bent po keturias tokias klases, o gimnazijose, kuriose šiuo metu leidžiama turėti po vieną tokią klasę, joje mokyti ne mažiau nei 21 mokinį.

Nuo 2024-ųjų rugsėjo mažiausios 12 moksleivių klasės būtų leidžiamos tik tautinių mažumų gimnazijoms, lietuviškoms gimnazijoms Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, taip pat gimnazijoms, kurios nutolusios nuo kitų tokių įstaigų daugiau nei 30 kilometrų. Daliai kitų mokyklų būtų leidžiamos mažiausios 21 moksleivio III-iosios klasės.

Nuo 2026-ųjų, išskyrus minėtas išimtis, taip pat išimtis menų, sporto krypties įstaigoms, būtų reikalaujama sudaryti ne mažiau nei dvi III gimnazijos klases, kuriose mokytųsi bent 31 mokinys.

Savivaldybės taip pat būtų įpareigojamos jau kitąmet reorganizuoti mažas, iki 60 moksleivių turinčias mokyklas, išskyrus nevalstybines ir specialiąsias. Mažos mokymo įstaigos būtų taptų kitų mokyklų skyriais. Rekomenduojama, kad tokie skyriai liktų tose pat patalpose, kur yra šiuo metu.

ŠMSM numato, kad pertvarkai įgyvendinti jau kitąmet reikės apie 13 mln. eurų – pinigai bus skiriami išeitinėms išmokoms, moksleivių pavėžėjimui, naujų pedagogų pritraukimui. 

Savivaldybės siūlo neskubėti

Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo visiškai neatsisakyti mažesnių nei aštuonių moksleivių klasių finansavimo, o skirti bent 50 proc. lėšų – likusią dalį dengtų savivaldybės. Taip pat reikalavimą turėti ne mažiau nei dvi III-iąsias klases siūloma taikyti 20-čia, o ne 30-čia kilometrų nuo kitų įstaigų nutolusioms gimnazijoms.

Telšių rajono savivaldybė savo ruožtu 30-ies kilometrų nuotolio kriterijų siūlo taikyti tik tos pačios savivaldybės įstaigoms, t.y. tai negaliotų, jei arčiau esanti įstaiga yra jau kitoje savivaldybėje.

Į Savivaldybės asociacijos ir kai kurių savivaldybių siūlymus leisti jungti bet kurias pradinukų klases ir taikyti išimtis specialiosioms mokykloms ministerija atsižvelgė.

Vilniaus bei Šalčininkų rajono savivaldybės taip pat prašo nuo 2026-ųjų palikti 21, o ne 12 moksleivių vidurinio ugdymo programoje.

„Tai leistų savivaldybėms užtikrinti vidurinio ugdymo prieinamumą ir galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą mokiniams, gyvenantiems atokesnėse kaimo vietovėse, patenkinti vietos gyventojų poreikius ugdyti vaikus skirtingomis mokomosiomis kalbomis bei mažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių“, – teigiama Vilniaus rajono savivaldybės rašte.

Šilutės rajono savivaldybė be kita ko pageidauja išlaikyti mokyklas, kuriose yra bent viena III gimnazijos klasė su 12 moksleivių.

Pertvarkos apims kelis šimtus įstaigų

Ministerijos duomenimis, 89 šalies mokyklose ir 50 pagrindinio ugdymo skyrių mokosi tik 60 arba mažiau mokinių.

Iš viso Lietuvoje veikia 399 gimnazijos tipo mokyklos, beveik pusėje jų yra tik po vieną gimnazijos klasę, jose mokosi 3,1 tūkst. moksleivių, didesnėje dalyje tokių klasių moksleivių skaičius nesiekia 20-ies. Iš pradinių mokyklų, 40-yje veikia jungtinės klasės, kuriose mokosi trijų arba keturių klasių pradinukai.

Ministerijos teigimu, inicijuojamos pertvarkos didesnėse klasėse leis pagerinti moksleivių socialinius įgūdžius ir bus mokomi pagal jiems aktualų ugdymo turinį, pradinukai gaus daugiau individualaus dėmesio, apskritai, pagerės 1–8 klasių mokinių ugdymosi sąlygos.

Taip pat teigiama, jog ilgainiui visiems gimnazistams ir besimokantiems pagal viduriniojo ugdymo programą bus sudaryta daugiau galimybių pasirinkti jiems svarbius mokomuosius dalykus, ugdymo turinį, programos lygį, atsižvelgiant į planuojamą tolesnį mokymosi ar studijų kryptį.

Pabrėžiama, kad po pertvarkos daugiau mokytojų turės galimybę dirbti visu etatu, daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui.

BNS