Smarvės sklaida pagarsėjusiuose Dumpiuose neleista didinti taršos

Klaipėdos r. taryba neleido kvapų skleidimu ir tarša pagarsėjusiuose Dumpiuose statyti naujos padangų perdirbimo gamyklos.

Politikai nusprendė, kad vietovėje, kurioje jau dabar veikia keturios taršos sklaida pasižymėjusios bendrovės, tarp jų liūdnai pagarsėjusios kartono gamyklos „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginiai, aplinką nuodijančių židinių daugiau nebus.

Klaipėdos r. verslininkas planavo Dumpių pramoninėje zonoje statyti gamyklą, kuri būtų perdirbusi trečdalį per metus Lietuvoje susidarančių panaudotų padangų. Verslininkas teigia, kad po gaisro Alytuje Lietuvoje lieka daug neperdirbtų padangų, o pramoninė vieta šalia Klaipėdos miesto itin patogi logistikos požiūriu.

Įsigyto sklypo pagal paskirtį negalintis panaudoti įmonės vadovas neketina nusileisti ir savivaldybės tarybos sprendimą skųs teisme.

Rinkėjų spaudžiami Klaipėdos miesto politikai seniai baksnoja į Dumpių kaimą Klaipėdos rajone, 3 km į pietvakarius nuo Klaipėdos miesto Rimkų mikrorajono.

Dumpių pramoninėje zonoje šiuo metu veikia keturios galimai taršą skleidžiančios įmonės: UAB „Branda“, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), „Klaipėdos vandens“ ir „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo įrenginiai.

Specialistų išvadomis besiremiantys politikai ir vietos žiniasklaida įtaria, kad Klaipėdos mieste jaučiama smarvė gali būti Dumpiuose veikiančių įmonių „puokštė“.

Klaipėdos r. savivaldybės meras atkerta, kad Dumpiuose įrengta tik infrastruktūra, perdirbanti Klaipėdoje susidarančias atliekas, o šią infrastruktūrą valdančiose įmonėse rajono savivaldybė turi vos kelias akcijas, tad reikšmingos įtakos daryti negali.

Priemiestinėje teritorijoje – keturi taršos židiniai

Tačiau naujiems taršos židiniams atsirasti Dumpiuose, Klaipėdos r., valdžia nusprendė neleisti – praėjusią savaitę vietos politikai nepritarė prašymui šioje teritorijoje leisti perdirbti panaudotas padangas.

Dumpiuose padangas perdirbti norėjo įmonė UAB „Raguvilė“. Čia įrengtoje gamykloje buvo planuojama į gumos granules paversti tūkstančius tonų panaudotų padangų, o perdirbtas medžiagas išplukdyti per Klaipėdos jūrų uostą.

„Didžiausia problema, kad bendrovė norėjo statyti gamyklą teritorijoje, kur jau yra Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiai, „Grigeo“ valymo įrenginiai ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Be to, yra Vyriausybės rekomendacija, kad toje vietoje nebūtų didinama tarša. Tai ir buvo pagrindinis motyvas, kodėl taryba priėmė tokį sprendimą. Ir aišku, tam labai priešinosi bendruomenė“, – Alfa.lt sakė Klaipėdos r. meras Bronius Markauskas.

Mero nuomone, Dumpių gyventojai iš tikrųjų kenčia dėl kvapų. Prieš keletą savaičių atšilus orui, kvapas esą vėl atsirado.

„Iš tiesų pati bendrovė „Raguvilė“ pasiūlė kompromisą, kad ji susitars su bendruomene, o tokiu atveju savivaldybė nedarytų kliūčių investicijai. Aišku, versle tai keistokai skamba, bet tai pasiūlė pati įmonė. Įvyko susitikimas ir bendruomenė planams nepritarė“, – pasakojo B. Markauskas.

Alfa.lt žiniomis, Dumpiuose ir netoliese esančiuose Ketvergiuose gyvena apie 2 tūkst. gyventojų.

B. Markauskas sutinka, kad Lietuvoje susidarančias panaudotas padangas reikia kur nors perdirbti, tačiau mano, kad galima surasti „geresnę vietą“.

„Pripažinkite, kad teritorija Dumpiuose yra labai jautri. Bet kokia situacija, „kas būtų, jeigu būtų“, kelia labai didelį nepasitenkinimą. Iš principo mūsų ir yra toks protokolinis sprendimas, kad mielai kitoje teritorijoje galima tą gamyklą statyti. Kad nedidėtų tarša Dumpiuose. Mes dabar bandome bylinėtis ir su KRATC, nes jie nori atidaryti trečią sąvartyno sekciją. Bandome ir ten stabdyti“, – pasakojo meras.

Neturi įtakos kvapą galimai skleidžiančių įmonių veiklai

B. Markauskas kritiškai vertina vis pasigirstančius kaltinimus, kad dėl smarvės uostamiestyje kaltas Klaipėdos rajonas. „Aš galvoju, kad daugiau atliekų į KRATC sąvartyną atvežama iš Klaipėdos negu iš rajono. O dėl „Klaipėdos vandens“ ir „Grigeo“ nuotekų valymo įrenginių, kurie yra pagrindinis kvapų skleidėjas, visi suprantame, kad absoliučiai visos nuotekos susidaro Klaipėdoje. Tik tiek, kad mes turime tokią nelaimę, kad šie įrenginiai yra rajono teritorijoje“, – dėstė meras.

Dumpių kaime šalia regioninio sąvartyno ir Klaipėdos miesto nuotekų valyklos įsikūrusi bioskaidžių atliekų perdirbimo bendrovė „Branda“, pasak mero, taip pat beveik visas medžiagas veža iš miesto. B. Markausko teigimu, kvapas „epizodiškai“ ir „pakankamai dažnai“ sklinda ir iš šios įmonės.

Meras atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos r. savivaldybė turi labai nedaug tiek „Klaipėdos vandens“, tiek KRATC akcijų. „Iš principo mes jokios įtakos šioms įmonėms negalime daryti“, – teigė jis.

Savivaldybė esą gali tik užkirsti kelią atsidaryti naujoms įmonėms ir tai daro. Antai sausį taryba nepritarė planams Gargžduose įrengti atliekų rūšiavimo aikštelę. UAB „Ekonovus“ planavo atliekų laikymą, rūšiavimą, presavimą ir smulkinimą šalia gyvenamosios ir rekreacinės paskirties teritorijų.

Planavo perdirbti trečdalį Lietuvoje susidarančių padangų

UAB „Raguvilė“ direktorius Virginijus Brazauskas teigė bendruomenei pateikęs daugiau kaip 10 pasiūlymų, tačiau esą gyventojai jo net nesiklausė. Įmonės vadovas teigė vėliau išsiaiškinęs, kad tarp bendruomenės aktyvistų yra stambių verslininkų, kurie už kelių kilometrų nuo planuojamos gamyklos Dumpiuose įgyvendina individualių gyvenamųjų namų projektą. „Tai yra verslo interesai“, – įsitikinęs direktorius.

V. Brazauskui keista, kad bendruomenę sudaro ir Ketvergių bei Šernų gyventojai, nors gamyklą planuota statyti Dumpių kaime, kuris nuo šių gyvenviečių nutolęs 2,2–2,8 km atstumu bei atskirtas pušynų. Vis dėlto jis pripažino, jog arčiausi gyvenamieji namai nuo būsimos gamyklos nutolę 200–300 m, juos investuotojas siūlė atskirti pylimu.

Naujoje gamykloje „Raguvilė“ planavo uždarose patalpose naudotas padangas karpyti į 10–15 cm atraižas ir jas smulkinti į 2–2,5 cm storio gabaliukus.

Gamybinės veiklos sklypą Dumpiuose įsigijusi „Raguvilė“ užsiima komunalinių paslaugų teikimu bei biokuro gamyba, tvarko kopas Kuršių nerijoje.

V. Brazauskas teigė įžvelgęs verslo nišą, nes Lietuvoje daug panaudotų padangų lieka neperdirbtos.

„Vežame šiukšles į „Fortum“ atliekų deginimo gamyklą Klaipėdoje, aptarnaujame didelius klientus, matome, kokios yra problemos. Turime verslo partnerius Baltarusijoje, kurie perdirba „lietuviškas“ padangas ir paverčia jas į produktą. Mes su jais kontaktavome ir planavome Vakarų Lietuvoje atidaryti gamyklą, kuri sutvarkytų visą Klaipėdos apskrityje susidarantį padangų kiekį ir dar paimtų iš kitų regionų – Panevėžio, Tauragės“, – Alfa.lt pasakojo įmonės vadovas.

Dumpių gamykloje įmonė planavo per metus perdirbti iki 12 tūkst. tonų padangų per metus su galimybe išplėsti pajėgumus iki 25 tūkst. tonų.

Lietuvoje per metus susidaro apie 35–40 tūkst. tonų panaudotų padangų, iš jų perdirbama 15–17 tūkst. tonų.

„Mes būtume perdirbę trečdalį visų padangų. Manau, Lietuvoje pakaktų trijų tokių gamyklų, o dabar iš esmės veikia tik viena „Ekobazė“ ir kelios mažesnės įmonės“, – sakė V. Brazauskas.

Dumpiuose, pasak jo, vieta gamyklai buvo pasirinkta dėl patogios logistikos padėties, nes netoli jūrų uostas, per kurį galima išplukdyti perdirbtus gumos produktus ir susidarančias antrines žaliavas – metalą ir kt.

„Perdirbtos padangos panaudojamos žemės ūkyje ir pramonėje, ypač laivų statyboje, nes yra gaminamos iš aukščiausios kokybės gumos. Ja pripildomos krautuvų pilnavidurės padangos“, – pasakojo verslininkas.

Gamyklos veikla atitiko tarybos patvirtintą sklypo paskirtį

„Raguvilės“ direktorius apgailestavo: padangų perdirbimas Lietuvoje aktualus, tačiau po gaisro Alytuje savivaldybės baidosi tokių investicijų, o valstybei trūksta strateginio planavimo.

V. Brazauskas teigė dabar gamyklai ieškosiąs vietos kitose savivaldybėse, tačiau pirmiausia teisme skųsiąs Klaipėdos r. savivaldybės tarybos sprendimą. Mat padangų perdirbimo gamyklą jis planavo statyti sklype, kurio paskirtis detaliajame plane nurodoma kaip „atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai, teritorijos) veikla“. „Jau tvirtinant detalųjį planą buvo įvertintos visos rizikos, tai kas dabar pasikeitė“, – stebėjosi verslininkas.

Šį detalųjį planą 2014 m. rugpjūčio 28 d. patvirtino Klaipėdos r. savivaldybės taryba. „Pati taryba patvirtino detalųjį planą, o dabar uždraudžia veiklą, kuri šiame dokumente nurodyta. Tokių sklypų Lietuvoje iš viso nėra daug“, – teigė V. Brazauskas.

„Raguvėlė“ planavo į gamyklą investuoti apie 7 mln. eurų, joje įdarbinti iki 20 darbuotojų.

Lietuvoje susidaro tūkstančiai tonų neperdirbtų padangų

Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų duomenimis, 2018 m. padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai patiekė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo 21 tūkst. tonų, arba 76 proc. visų padangų, atskirai patiektų į vidaus rinką, atliekų sutvarkymą.

Neoficialiais duomenimis, kartu su transporto priemonėmis į šalį kasmet atkeliauja dar maždaug 9 tūkst. tonų padangų, kurių turėtojai neturi prievolės organizuoti padangų atliekų tvarkymą.

Padangų sutvarkymo nefinansuoja ir šešėlyje dirbantys ūkio subjektai, vengiantys teisėtai priduoti netinkamas naudojimui padangas, dėl to jos lieka nesutvarkytos.

Pagal teisės aktus Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. atskirai vidaus rinkai patiekto padangų kiekio. Tačiau duomenų, kiek padangų Lietuvoje lieka nesutvarkyta, valstybės institucijos nerenka. Gamintojų ir importuotojų asociacija mano, kad jų susidaro tūkstančiai tonų.

„Pirma, gamintojams ir importuotojams yra užduotis surinkti perdirbti 80 proc. atskirai vidaus rinkai patiekto padangų kiekio. Antra, nemažas srautas padangų įvažiuoja į šalį kartu su transporto priemonėmis arba parduodamos nelegaliai. Trečia, ne visi gamintojai ir importuotojai ar maži autoservisai tiekėjai vykdo pareigą finansuoti netinkamų naudoti padangų sutvarkymą“, – Alfa.lt aiškino Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.

Asociacijos vadovės nuomone, kol kas teigiamų ženklų, kad daugiau padangų atliekų būtų sutvarkoma ir mažiau jų būtų išmetama prie pastatų, pakelėse ar pamiškėse, komunalinių atliekų konteinerių, nėra.

Tarp didesnių padangų atliekų tvarkytojų yra bendrovės „Ekobazė“, „Antrinio perdirbimo grupė“, „Akmenės cementas“. Ši bendrovė padangas panaudoja energijai gauti.

Vis dėlto dauguma padangų atliekų Lietuvoje galutinai neperdirbama į kitus gaminius.

Alfa.lt