Smarvės nualinti klaipėdiečiai laukia stebuklo

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad nuspręsta pusantro karto sumažinti didžiausią leidžiamą ribinę kvapo koncentraciją gyvenamosios aplinkos ore. Netrumpą laiką šio tikslo siekę klaipėdiečiai liko nusivylę - riba sumažinta, tačiau mieste prašytų dar griežtesnių apribojimų nesulaukta.

Ministerija pranešime nurodė, kad nuo šiuo metu nustatytų 8 iki 5 europinių kvapo vienetų mažinama didžiausia leidžiama ribinė kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore.

Tarpinstitucinės darbo grupės, sudarytos šiam klausimui spręsti ir dirbusios beveik metus, vadovo sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, pakeitimus paskatino realios situacijos, kai dėl kvapo koncentracijos žmonės jautė diskomfortą, pablogėjusią gyvenimo kokybę, nors galiojanti maksimali kvapų koncentracijos ore vertė ir nebuvo viršyta.

„Galimų sprendimų ir pasiūlymų buvo ne vienas, tad ir diskusijų buvo daug bei įvairių. Išklausėme visus argumentus ir priėjome prie nuomonės nustatyti tą pačią - 5 europinių kvapo vienetų - didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę tiek kaimo, tiek miesto gyvenamosiose teritorijose, jų nediferencijuojant“, - sakė viceministras A. Šešelgis.

Sumažintiems normatyvams įgyvendinti numatytas pereinamasis laikotarpis - 5 metai.

5 europinių kvapo vienetų kvapų koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore vertė įsigalios 2024 m. sausio 1-ąją.

Toks pereinamasis laikotarpis, ministerijos teigimu, numatytas, kad pramonės, perdirbimo, žemės ūkio ir kitų objektų savininkai turėtų realias galimybes pertvarkyti vykdomą ūkinę veiklą.

Norėtų greitesnių rezultatų

Klaipėdos miesto tarybos narė Ligita Girskienė, pietinėje miesto dalyje gyvenančius klaipėdiečius telkianti kovoti prieš aplinkos teršėjus, sakė, kad pakeitimai džiugina tik iš dalies.

„Manau, kad tai iš esmės neišspręs mūsų dabartinių problemų. Šitie pakeitimai buvo diskutuojami visai kita linkme, buvo kalbama, kad bus dar griežtesni reikalavimai, bet kažkodėl, matyt, dėl pramonininkų, ūkininkų įtakos ar panašiai, buvo apsispręsta palikti didesnį normatyvą tiek miesto, tiek kaimo teritorijose, nors buvo kalbama palikti 3 kvapo vienetus“, - nuomonę išsakė L. Girskienė.

Jos teigimu, įvykius sekančius klaipėdiečius nustebino nustatytas pereinamasis laikotarpis.

„Žmonės yra pasipiktinę.

Mes turėsime laukti dar 5 metus, gyvendami toje smarvėje jau beveik dešimtmetį, kad pasikeistų bent šiek tiek situacija.

Asmeniškai manau, kad pasimatytų rezultatas, jeigu įmonės nedelsdamos, nelaukdamos tų nustatytų terminų, įdiegtų kvapų sklidimo suvaldymo priemones, apie kurias informaciją pateikė ir merui, ir visoms institucijoms. Jeigu tai būtų padaryta kaip galima greičiau, manau, rezultatą pajustume iškart“, - kalbėjo L. Girskienė.

Šimtai skambučių

Ministerija taip pat nurodė, kad nuo 7 iki 5 darbo dienų trumpinamas kvapų kontrolės komisijos sudarymo terminas. Nauja ir tai, kad komisijai pradiniu etapu nenustačius kvapo, skundo nagrinėjimas galės būti nenutraukiamas, priešingai nei iki šiol, jei turima pakankamai informacijos apie esamus kvapų šaltinius vietovėje, išduotas licencijas ūkinei veiklai, galimai susijusiai su kvapų skleidimu ar pan.

Be to, atsisakyta iki šiol galiojusio kvapo kontrolės trečiojo etapo vykdymo, kurio metu turi būti nustatomos iš ūkinės veiklos į aplinkos orą patenkančios cheminės medžiagos.

„Tai pagreitins komisijos sprendimo priėmimą ir leis operatyviau įpareigoti taršos šaltinio savininką imtis priemonių kvapui panaikinti. Nustatyta, kad šie pakeitimai įsigalios dar šiemet - lapkričio 1 d.„, - teigiama pranešime.

L. Girskienės nuomone, šie pokyčiai taip pat yra gerai, tačiau tai neišsprendžia problemos, kai norima pasikviesti specialistą, kad būtų operatyviai fiksuojama smarvė, tačiau to neįmanoma padaryti.

„Nieko nekeičia tai, per 5, 7 dienas ar 10 dienų bus sudaryta ta komisija, kadangi mūsų prašymas buvo teisės aktais reglamentuoti operatyvų reagavimą, bet tai kol kas nebuvo padaryta“, - sakė pašnekovė.

Klaipėdos savivaldybė buvo paskelbusi telefono numerius, kuriais galima pranešti apie konkrečiame mikrorajone jaučiamus nemalonius kvapus. Vis dėlto jais prisiskambinti gyventojams nepavykdavo. Dabar smarvės atvejus fiksuoja L. Girskienė, kuri perduoda informaciją ją renkantiems specialistams.

„Prisiėmiau surinkti gyventojų skambučius. Iš pradžių žmonės aktyviai tuo naudodavosi, dabar jau pasyviau. Jau turiu užregistravusi ir išsiuntusi apie 400 skambučių. Dar yra apie 170 skambučių, kurie yra užregistruoti, bet dar neišsiųsti. Nežinau, kaip į juos bus reaguojama“, - svarstė L. Girskienė.

Jos teigimu, gyvenamoje aplinkoje buvo paimti oro mėginiai, kurių rezultatai jau žinomi. Pašnekovę rezultatai nustebino - tikėtasi kitokios cheminės sudėties.

„Tyrimai parodė, kad tas kvapas gal yra labai erzinantis, veikia žmogaus psichologinę būklę, bet gal net pavojingesnė yra ta tarša, kurios mes neužuodžiame. Tyrimų rezultatai parodė, kad ten yra ir kancerogeninių medžiagų. Visos institucijos sako, kad neviršija normatyvų, bet mūsų tai neguodžia - mes tuo kvėpuojame ir yra ilgalaikis poveikis žmonių sveikatai“, - kalbėjo L. Girskienė.

Ji pridūrė, kad pastaruoju metu, anot gyventojų pranešimų, labiau jaučiami UAB „Mestilla“, AB „Grigeo Klaipėda“ veiklos skleidžiami kvapai, kuriuos miestiečiai jau atpažįsta. Šiek tiek mažiau užuodžiama „Klaipėdos vandens“, Dumpių sąvartyno, „Branda LT“ „aromatų„, kurie taip pat jau atpažįstami.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.